Čečėnijos–Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Čečėnijos–Lietuvos santykiai – santykiai tarp Ičkerijos čečėnų respublikos ir Lietuvos. Nors Lietuva niekuomet oficialiai nebuvo pripažinusi Čečėnijos Ičkerijos kaip nepriklausomos respublikos, faktinės Čečėnijos nepriklausomybės laikais buvo bandoma vystyti gan glaudžius santykius tarp šalių, ypač kol Čečėnijos vadovu buvo Džocharas Dudajevas.

1994 m. Rusijai pradėjus karinius veiksmus nepriklausomybę paskelbusioje Čečėnijoje, didelė dalis Lietuvos visuomenės reiškė paramą čečėnams. Buvo net vykusių kovoti už čečėnus lietuvių (žinomiausias – 1995 m. žuvęs Linas Vėlavičius).[1] Čečėnijai ir prezidentui Dudajevui atminti buvo atidarytas Džocharo Dudajevo skveras Vilniuje su Sigito Gedos iškaltais žodžiais (1996 m. rugsėjį, praėjus keletui mėnesių po D. Dudajevo žūties), bei Čečėnijos vardas suteiktas aikštei Kaune, kur ant akmens iškaltas Čečėnijos herbas. Lietuvoje veikia Čečėnijos informacijos centras.

Lietuvoje gyvenanti negausi čečėnų bendruomenė, kurią sudaro daugiausiai po 1999 m. atvykę Čečėnijos karo pabėgėliai, yra įkūrę savo tautinę bendriją. 2011 m. Lietuvoje gyveno 76 čečėnai.[2] Lietuvoje gyvena Čečėnijos Respublikos Ičkerijos atstovė Baltijos valstybėse Aminat Saijeva.

Santykiai Čečėnijos Ičkerijos Respublikos egzistavimo laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai tarp Lietuvos ir Čečėnijos ėmė megztis dar iki Čečėnijai paskelbiant nepriklausomybę 1991 m. lapkričio 1 dieną. 1991 m. sausio 13 d. Estijoje dislokuotas būsimas Čečėnijos prezidentas D. Dudajevas Tartu mieste kalbėdamas per radiją pareiškė, kad "jei tarybiniai kariai bus pasiųsti į Baltijos šalis, jis nepraleis jų per oro erdvę".[3] Lietuvoje nuo 1992 m. ilgą laiką veikė Čečėnijos nepriklausomybę remiančių parlamentarų grupė. Šiuo metu Seime vis dar veikia grupė pavadinimu Laikinoji Čečėnijos demokratinio solidarumo grupė, kuriai priklauso 10 parlamentarų (pirmininkauja Žygimantas Pavilionis)[4]

Pirmasis Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas du kartus lankėsi Lietuvoje. 1992 metų pabaigoje vykęs pirmasis vizitas nurodytas kaip netikėtas, kadangi Lietuva apie vizitą nebuvo iš anksto įspėta dėl saugumo sumetimų. Pirmojo vizito metu Čečėnijos lyderis be Vilniaus taip pat aplankė Palangą, kur tuo metu po uragano buvo sugriautas tiltas. D. Dudajevas pažadėjęs skirti lėšų tilto atstatymui.[5]

Antro vizito D. Dudajevas atvyko gavęs kvietimą iš Vytauto Landsbergio, tuomečio opozicijos lyderio. Vizitas įvyko 1993 metų sausio 29 d., susitikta su V. Landsbergiu. Antras vizitas buvo laikytas privačiu.[6]

Prasidėjus karo veiksmams Čečėnijoje, Lietuvos valdžia ne kartą Rusijos veiksmus pasmerkė. Algirdo Endriukaičio teigimu, Lietuvos Seimas tai padarė bent devynis kartus. Dar 1995 m. Baltijos Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl Čečėnijos, 1999 m lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtoje rezoliucijoje "Dėl karo Čečėnijoje“ Rusijos kariniai veiksmai traktuojami kaip "ypač beatodairiški<...>Tai planingas visuotinis žmogaus teisių pažeidimas ir kolektyvinės atsakomybės taikymas visai tautai.“[7]

Santykiai Čečėnijos Ičkerijos Respublikos vadovybei pasitraukus į egzilį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čečėnijos valdžią de facto perėmus Rusijos remiamai respublikos vadovybei, Lietuvoje kurį laiką veikė Čečėnijos atstovybė, tapusi pirmąja užsienio šalyse Čečėnijos Ičkerijos atstovybe.[8] Šiuo metu Vivulskio gatvėje Vilniuje veikia Čečėnijos Respublikos Ičkerijos informacinė ir kultūrinė atstovybė, jai kaip viešajai įstaigai vadovauja Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis.[9]

Lietuvoje 2017 m. surengta diskusija apie žmogaus teisės pažeidimus Čečėnijoje, ypač daug skiriant dėmesio LGBT asmenų persekiojimui.[10] Tais pačiais metais suitnensyvėjus seksualinių mažumų persekiojimui Čečėnijoje, Lietuva tapo viena pirmųjų šalių, priėmusi du homoseksualius pabėgėlius iš šio regiono.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]