Palangos tiltas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Senasis Palangos tiltas buvo toliau į šiaurę ir orientuotas labiau į pietus. Krante 1906 m. matyti paviljonas, kuris dabar yra 220 m nuo kranto
Palangos tiltas
Poilsiautojai
Saulėlydis Palangoje, 2006 m.

Palangos tiltas – tiltas į Baltijos jūrą, Palangoje, viena populiariausių poilsiautojų ir turistų lankoma vieta Lietuvos pajūrio kurorte.

Pastačius Palangos tiltą kranto linija pasistūmėjo apie 200 m. į jūros pusę ir krante susiformavo kyšulys.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palangos tiltas 1956 m.

Iš karaliaus Zigmanto Vazos gavę teisę plėsti Palangos uostą, 1589 metais anglai pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti.

Senojo tilto statyba 1882 metais rūpinosi grafas Juozapas Tiškevičius.

Tiškevičiaus pastatytas jūros tiltas Vilimiškės plytų eksportui vasarą būdavo naudojamas pasivaikščiojimams, todėl tam, kad per lietų žmonės galėtų pasislėpti nuo lietaus, jo pradžioje buvo įrengta pastogė – altana. Net tramvajus buvo pravestas. Jis važiuodavo tais pačiais bėgiais, kuriais ne sezono metu veždavo plytas iš Vilimiškės į tiltą ir uostą. Vasaros metu atvirais vagonėliais vežiodavo svečius.[2]

Nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams.

1899 m. rugpjūčio 20 d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. GRIGELIS Algimantas, JUODKAZIS Vytautas, JURGAITIS Algirdas, KILKUS Kęstutis, PAULIUKEVIČIUS Gediminas. Geomokslai: monografija. Vilnius: Spauda, 1999, 347 p. ISBN 9986-795-03-6.
  2. A. Raulinaitis. „Palangos ir jos parkų istorija“. 1961–1962 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]