Palangos tiltas
| Palangos tiltas | |
|---|---|
| |
| Vieta | Palanga |
| Ilgis | 470 m |
Palangos tiltas – tiltas į Baltijos jūrą, Palangoje, viena populiariausių poilsiautojų ir turistų lankoma vieta Lietuvos pajūrio kurorte. Tilto ilgis 470 metrų.[1] Pastačius Palangos tiltą kranto linija pasistūmėjo apie 200 metrų į jūros pusę ir krante susiformavo kyšulys.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš karaliaus Zigmanto Vazos gavę teisę plėsti Palangos uostą, 1589 metais anglai pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti.
Senojo tilto statyba 1882 m. rūpinosi grafas Juozapas Tiškevičius. 1889 m. statybos užbaigtos.[3] Tuo metu statytas medinis jūros tiltas jam tarnavo kaip paprasčiausia prieplauka laivams prisišvartuoti.[4]
Tiškevičiaus pastatytas jūros tiltas Vilimiškės plytų eksportui vasarą būdavo naudojamas pasivaikščiojimams, todėl tam, kad per lietų žmonės galėtų pasislėpti nuo lietaus, jo pradžioje buvo įrengta pastogė – altana. Net tramvajus buvo pravestas. Jis važiuodavo tais pačiais bėgiais, kuriais ne sezono metu veždavo plytas iš Vilimiškės į tiltą ir uostą. Vasaros metu atvirais vagonėliais vežiodavo svečius. Nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams.[5]
Senąjį medinį tiltą tekdavo lopyti nuolat, tačiau rimčiausiai jis buvo nukentėjęs po 1967 metais praūžusio uragano, nuplėšusio visą antstatą, – buvo likę tik išklaipyti poliai. Tąkart tiltą kapitališkai suremontavo sovietų kariškiai, bet per 25 metus jis vėl sunyko. Tilto užlenktąją dalį ypač gadino srovių stumdomos ledo lytys. Vietoj nulūžusių polių būtų kalami nauji, tačiau kasmet šitaip remontuojant tiltą nebeliko kur kalti polius, nes dugne jau buvo susidariusi tanki nuolaužų tvora. Pradėjo lūžinėti ir audrų draskoma priekinė tilto dalis. Atėjus 1993 metų vasaros sezonui, dėl poilsiautojų saugumo jūros tiltas buvo visai uždarytas.[4]
Tiltas atstatytas tik po nepriklausomybės ir 1997 m. atidarytas poilsiautojams. Pirmąkart po to tiltas 1999 m. gruodžio 4 d. apgriautas uragano „Anatolijaus“. Tilto tvirtumą išbandė ir uragano metu sugedęs norvegų laivas „Seines“, kai į užlenktąją dalį bangos jį bloškė keletą kartų. Nuo stiprių smūgių buvo palenkti atraminiai poliai, tad juos teko sukalti iš naujo. O maždaug 4–6 metrų aukščio bangos lengvai persirito susiaurėjusiu paplūdimiu ir ties tiltu nugraužė net 15–18 metrų kopų. Paplovus smėlį po tiltu įgriuvo jo prieigos. Nuo pirmosios atraminių polių eilės laikomo tilto krašto iki paplautos kopos susidarė apie 15 metrų gylio praraja, į kurią įgriuvo betoninės plokštės kartu su lentomis iškaltu taku. Bangos nuplėšė tilto laiptus į paplūdimį. Tilto pradžią teko jungti su krantu kalant kelias papildomų polių eiles. Šitaip tiltas nenumatytai pailgėjo beveik 20 metrų.[4]
-
Palangos tiltas -
Saulėlydis Palangoje -
Palangos tiltas 1956 m.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1899 m. rugpjūčio 20 d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“).
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Jūros tiltas“. Palangos turizmo informacijos centras. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
- ↑ GRIGELIS Algimantas, JUODKAZIS Vytautas, JURGAITIS Algirdas, KILKUS Kęstutis, PAULIUKEVIČIUS Gediminas. Geomokslai: monografija. Vilnius: Spauda, 1999, 347 p. ISBN 9986-795-03-6.
- ↑ Palangos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-04.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 „Palangos tilto 20-metis: uraganai, laivų atakos, padegėjų išpuoliai“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
- ↑ A. Raulinaitis. „Palangos ir jos parkų istorija“. 1961–1962 m.