Pereiti prie turinio

Palangos tiltas

Palangos tiltas
Palangos tiltas
Palangos tiltas
55°55′12″š. pl. 21°02′48″r. ilg. / 55.9201°š. pl. 21.0466°r. ilg. / 55.9201; 21.0466 (Palangos tiltas)
Vieta Palanga
Ilgis 470 m

Palangos tiltas – tiltas į Baltijos jūrą Palangoje, viena populiariausių poilsiautojų ir turistų lankoma vieta Lietuvos pajūrio kurorte. Tilto ilgis 470 metrų.[1] Pastačius Palangos tiltą kranto linija pasistūmėjo apie 200 metrų į jūros pusę ir krante susiformavo kyšulys.[2]

Iš karaliaus Zigmanto Vazos gavę teisę plėsti Palangos uostą, 1589 m. anglai pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti. XVII a. ATR valdovas Vladislovas Vaza Palangai suteikė teisę prekiauti jūros keliu su Karaliaučiumi, Gdansku, Ryga ir kitais Baltijos uostais. Tačiau Rygai ir Liepojai tai sudarė konkurenciją, kadangi Palanga mažesnėmis kainomis eksportuodavo medieną, plytas, žuvį, mėsos produktus. 1701 m. švedų kariuomenė sugriovė Palangos uosto molą ir užpylė prieplauką akmenimis. Spėjama, kad ties dabartiniu tiltu ėjo vartai, pro kurios į uostą įplaukdavo laivai.[3]

XIX a. pabaigoje Tiškevičiai sunmanė uostą atgaivinti. Senojo tilto statyba 1882 m. rūpinosi grafas Juozapas Tiškevičius. Į jūrą nutiestas ąžuolinis tiltas, tarp kurio polių priversta akmenų.[4] 1889 m. statybos užbaigtos.[5] Tuo metu statytas medinis jūros tiltas jam tarnavo kaip paprasčiausia prieplauka laivams prisišvartuoti.[6]

Tiškevičiaus pastatytas jūros tiltas Vilimiškės plytų eksportui vasarą būdavo naudojamas pasivaikščiojimams, todėl tam, kad per lietų žmonės galėtų pasislėpti nuo lietaus, jo pradžioje buvo įrengta pastogė – altana. Net tramvajus buvo pravestas. Jis važiuodavo tais pačiais bėgiais, kuriais ne sezono metu veždavo plytas iš Vilimiškės į tiltą ir uostą. Vasaros metu atvirais vagonėliais vežiodavo svečius. Nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams.[7]

Senasis Palangos tiltas buvo toliau į šiaurę ir orientuotas labiau į pietus. Krante 1906 m. matyti paviljonas, kuris dabar yra 220 m nuo kranto

Senąjį medinį tiltą tekdavo lopyti nuolat, tačiau rimčiausiai jis buvo nukentėjęs po 1967 m. praūžusio uragano, nuplėšusio visą antstatą, – buvo likę tik išklaipyti poliai. Tąkart tiltą kapitališkai suremontavo sovietų kariškiai, bet per 25 metus jis vėl sunyko. Tilto užlenktąją dalį ypač gadino srovių stumdomos ledo lytys. Vietoje nulūžusių polių būtų kalami nauji, tačiau kasmet šitaip remontuojant tiltą nebeliko kur kalti polius, nes dugne jau buvo susidariusi tanki nuolaužų tvora. Pradėjo lūžinėti ir audrų draskoma priekinė tilto dalis. Atėjus 1993 m. vasaros sezonui, dėl poilsiautojų saugumo jūros tiltas buvo visiškai uždarytas.[6]

Tiltas atstatytas tik po Nepriklausomybės atgavimo ir 1997 m. atidarytas poilsiautojams. Pirmąkart po to tiltas 1999 m. gruodžio 4 d. apgriautas uragano „Anatolijaus“. Tilto tvirtumą išbandė ir uragano metu sugedęs norvegų laivas „Seines“, kai į užlenktąją dalį bangos jį bloškė keletą kartų. Nuo stiprių smūgių buvo palenkti atraminiai poliai, tad juos teko sukalti iš naujo. O maždaug 4–6 metrų aukščio bangos lengvai persirito susiaurėjusiu paplūdimiu ir ties tiltu nugraužė net 15–18 metrų kopų. Paplovus smėlį po tiltu įgriuvo jo prieigos. Nuo pirmosios atraminių polių eilės laikomo tilto krašto iki paplautos kopos susidarė apie 15 metrų gylio praraja, į kurią įgriuvo betoninės plokštės kartu su lentomis iškaltu taku. Bangos nuplėšė tilto laiptus į paplūdimį. Tilto pradžią teko jungti su krantu kalant kelias papildomų polių eiles. Šitaip tiltas nenumatytai pailgėjo beveik 20 metrų.[6]

1899 m. rugpjūčio 20 d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“).

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Jūros tiltas“. Palangos turizmo informacijos centras. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
  2. ↑ GRIGELIS Algimantas, JUODKAZIS Vytautas, JURGAITIS Algirdas, KILKUS Kęstutis, PAULIUKEVIČIUS Gediminas. Geomokslai: monografija. Vilnius: Spauda, 1999, 347 p. ISBN 9986-795-03-6.
  3. ↑ Leonas Kiauleikis. „Palanga“. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. // psl. 49–50.
  4. ↑ Leonas Kiauleikis. „Palanga“. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. // psl. 50.
  5. ↑ Palangos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-04.
  6. 1 2 3 „Palangos tilto 20-metis: uraganai, laivų atakos, padegėjų išpuoliai“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
  7. ↑ A. Raulinaitis. „Palangos ir jos parkų istorija“. 1961–1962 m.