Čečėnijos karas
Ičkerijos-Rusijos konfliktas – karinis konfliktas tarp nepriklausomybės siekusios Ičkerijos Čečėnų Respublikos ir Rusijos Federacijos.
Pirmasis Čečėnijos karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis Čečėnijos karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Sugriautas Groznas | |||||||
| |||||||
Priešininkai | |||||||
Rusijos Federacija | Ičkerijos čečėnų respublika | ||||||
Vadai | |||||||
Borisas Jelcinas Pavelas Gračiovas |
Džocharas Dudajevas Šamilis Basajevas | ||||||
Pajėgos | |||||||
38 000 (1994 gruodis) 70 500 (1995 vasaris) |
15 000 reguliarios kariuomenės ir tiek pat nereguliarios (Rusijos duomenimis) | ||||||
Aukos | |||||||
Kariuomenė
5 732 |
Kariuomenė
2800–3800 | ||||||
Civiliai
50 000–100 000 [1] |
Pirmasis Čečėnijos karas prasidėjo 1994 m. gruodžio 11 d. Rusijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijos daliniai, remdamiesi Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino įsakymu „Dėl neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklos pažabojimo Čečėnijos Respublikos teritorijoje“, buvo įvesti į Čečėnijos teritoriją.
Pirmosios derybos, skirtos aptarti susidariusią situaciją po Rusijos karių įvedimo į Ičkerijos čečėnų respubliką (IČR), praėjo Vladikaukaze gruodžio 12-14 dienomis, tačiau buvo nutrauktos čečėnams nesutikus pasirašyti dokumentą pagal kurį IČR įeina į Rusijos Federacijos sudėtį.
Nepaisant daug didesnės sausumos kariuomenės, oro pajėgų, karinės technikos, Rusijos kariuomenė nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo, dėl sėkmingai vykdytų Čečėnijos kariuomenės partizaninio karo veiksmų. Šis karas baigėsi didžiuliu Rusijos pažeminimu ir tragiškomis aukomis čečėnų tautai. Konservatyviais skaičiavimais šiame kare žuvo 7500 Rusijos kareivių ir karininkų, 10 000 čečėnų kovotojų, ir mažų mažiausiai 35 000 civilių. Šiame kare čečėnai išgarsėjo kaip puikūs kovotojai, tačiau pasižymėjo dideliu žiaurumu, be jokio gailesčio nukirtinėjo galvas ir skerdė rusų kareivius 18-20 m. paimtus į nelaisvę. Minimaliais skaičiavimais iš viso pirmame Čečėnų kare žuvo 46 500 žmonių. Kitais skaičiavimais aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų.[2]
Ginkluotas konfliktas buvo „užšaldytas“ 1996 m. rugpjūčio 31 d. pasirašius paliaubas.
-
Užgrobtas rusų Mi-8, 1994 m. gruodis
Antrasis Čečėnijos karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1999 m. spalio 4 d. Rusijos kariuomenė vėl įžengė į Ičkerijos Čečėnų Respublikos teritoriją, pradėdama Antrąjį Čečėnijos karą.
Dabartinė Čečėnija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo pat 1990 m. respublikoje vyko teisiniai, kariniai ir civiliniai konfliktai, kurių pagrindas buvo kova tarp nepriklausomybės šalininkų atstovų ir prorusiškų valdžios organų. Šiandien Čečėnija yra Rusijos Federacijos sudėtyje esanti federalinė respublika. Joje nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija priimta per 2003 m. kovo 23 d. referendumą.[3]. Šalį valdo grubiais žmogaus teisių pažeidimais garsėjantis Ramzanas Kadyrovas.[4]
Mene
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2011 m. Lietuvoje sukurtas dokumentinis filmas „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius). Tai tarptautinį pripažinimą pelnęs lietuvių-suomių filmas apie karo konflikto nuniokotą Čečėniją, čia tvyrančią valdžios savivalę, koncentracijos stovyklas, žiaurius kankinimo metodus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Civil and military casualties of the wars in Chechnya Russian-Chechen Friendship Society
- ↑ http://newleftreview.org/A2533 Archyvuota kopija 2011-11-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.ishr.org/publications/2003/chechnya.htm Archyvuota kopija 2007-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Widespread Torture in the Chechen Republic“. Human Rights Watch. Nuoroda tikrinta 2016-05-15.