Lietuvos–Tibeto santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nors Lietuva oficialiai palaiko „vienos Kinijos“ politiką, pagal kurią Tibetas yra integrali Kinijos dalis, neoficialiu lygmeniu aktyvistų ir visuomenininkų palaikomi draugiški santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje. Nėra duomenų, kad būtų vykę kokie nors kontaktai tarp Lietuvos ir Tibeto tuo metu, kai jis buvo nepriklausoma nepripažinta valstybė.

Tuometis Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui adresuotoje telegramoje Lietuvą pasveikino su nepriklausomybe dar 1990 m. balandžio 3 d. Telegramoje išreikštas palaikymas neprievartinės kovos būdu pasiektai nepriklausomybei. 1991 m. rugsėjo ar spalio mėn. Dalai Lama apsilankė Lietuvoje, kur susitiko su šalies vadovu V. Landsbergiu ir katalikų bažnyčios hierarchais, kalbėjo iš Seimo tribūnos. Sanskritologo Vyčio Vidūno teigimu, Dalai Lamos XIV vizitas pritraukė užsienio žiniasklaidos dėmesio, kuris ką tik nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai buvo labai reikšmingas.[1]

Tibeto garbei Lietuvoje du skverai pavadinti Tibeto vardais – Užupyje Vilniuje ir centrinėje Kauno dalyje. Užupyje konstitucijų alėjoje yra ir į tibetiečių kalbą išversta Užupio respublikos konstitucija.

Tremtyje veikiančią Tibeto centrinę vyriausybę Lietuvoje atstovauja Čionpelis Ceringas, Tibeto vyriausybės tremtyje atstovas Šiaurės Europai, Baltijos šalims ir Lenkijai. Nors vis silpnėjanti, Seime veikia Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė, vadovaujama TS-LKD nario Andriaus Navicko, sudaryta iš 5 narių.[2]

Centrinės Tibeto administracijos atstovų vizitai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso Lietuvoje Dalai Lama yra lankęsis keturis kartus. Nuo 2001 m. jo atvykimas paskatina pasipiktinimus iš Kinijos pusės.

Dalai Lamos vizitai Lietuvoje:

  1. 1991 m. spalio mėn.: lankėsi Seime, susitiko su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchais. Tai vienintelis kartas, kai Dalai Lama Lietuvoje buvo priimtas oficialiai.[3]
  2. 2001 m. birželio 23–27 d. oficialiai pakviestas tuomečio Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio.[4]. Susitiko su Seimo nariais, Vilniaus meru Artūru Zuoku, kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, viešėjo Kaune, neoficialiam pokalbiui susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi.[5]
  3. 2013 m. rugsėjo 11–14 d.: lankėsi Seime, buvo oficialiai priimtas Vilniaus mero Artūro Zuoko, buvusio prezidento Valdo Adamkaus, neoficialiai susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, skaitė vieša paskaitą.[6]
  4. 2018 m. birželio 12–15 d.: susitiko su Seimo nariais, buvusiu LR AT Pirmininku Vytautu Landsbergiu, lankėsi Užupyje, Tibeto skvere, skaitė paskaitą Vilniaus universitete, susitiko su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.[7][8]

2013 m. Lietuvoje pirmąkart lankėsi naujasis Tibeto egzilinės vyriausybės vadovas Lobsangas Sangėjus, kur kartu su Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos atstovu Baltijos kraštams Thubtenu Samdupu dalyvavo diskusijoje Seimo Europos informacijos biure, susitiko su Europos humanitarinio universiteto studentais.[9]

Kultūriniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. Vilniuje organizuotos Tibeto kultūros dienos, kuriose dalyvavo budistų vienuoliai iš Indijos.[10]

Tibeto klausimo kėlimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena aktyviausių Tibeto laisvės rėmėjų buvo rašytoja Jurga Ivanauskaitė, kurios iniciatyva 1994 m. suburtas Tibeto laisvės judėjimas. J. Ivanauskaitė taip pat išleido knygų apie Tibetą, buvo organizavusi nuotraukų parodą; paroda eksponuojama ir po jos mirties.[11] Tibetą palaikančias akcijas Lietuvoje organizuoja VšĮ „Tibeto namai“ ir įmonės vadovas Vytis Vidūnas bei aktyvistė Rūta Norkutė.

Tibeto klausimą dažnai kėlė europarlamentaras filosofas Leonidas Donskis.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]