Lietuvos ir Moldavijos santykiai
 |
Lietuvos–Moldovos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Moldovos pusės: 1990 m. gegužės 31 d. | ||
| • De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. rugsėjo 4 d. | ||
| • Moldovos nepriklausomybės paskelbimas: 1991 m. rugpjūčio 27 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. liepos 8 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Moldova: 24,5 mln. eur. | ||
| • Mianmaras → Moldova: 6,75 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Moldova → Lietuva (2020): neužfiksuota[1] | ||
Lietuvos–Moldovos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Moldovos. Diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių oficialiai užmegzti 1992 m. liepos 8 d., tačiau de facto prasidėjo jau pirmaisiais nepriklausomybės mėnesiais, tuometei Moldavijos TSR pirmai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę dar 1990 m. gegužės 31 d.[2] Lietuva savo šalies ambasadą turi Kišiniove bei garbės konsulatą Belcyje, tuo tarpu Moldovos ambasada yra įsikūrusi Vilniuje ir vienas Lietuvos konsulatas – Marijampolėje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykiai iki 1989 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Moldovos ir Lietuvos santykiai siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. XIV–XVI a. LDK turėjo sieną su Moldavijos karalyste. 1939 m. abi šalys (Moldova iki tol buvo Rumunijos dalis Besarabija) tapo Molotovo-Ribentropo akto, padalijusio Europą, aukomis ir 1940 m. buvo okupuotos TSRS. Būtent TSRS okupacijos metais vyko intensyviausia migracija iš tuometės Moldavijos TSR į Lietuvą ir atvirkščiai.
Santykių istorija 1989-dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1990 m. vasario-kovo mėn. Moldavijos TSR vykusiuose pirmuose rinkimuose į Aukščiausią Tarybą, kuriuose dalyvavo ir ne komunistų partijos kandidatai, daugumą balsų gavo nepriklausomybės siekiantis Moldavijos liaudies frontas. Lietuvai tapus pirmąja nepriklausomybę nuo TSRS paskelbusia tarybine respublika, Moldavijos TSR Aukščiausioji Taryba tapo pirmoji, pripažinusi Lietuvos valstybingumą dar 1990 m. gegužės 31 d., pati vis dar būdama TSRS sudėtyje (dėl to jau kitą dieną Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad toks Kišiniovo sprendimas yra niekinis.[3]
Abiems šalims tapus nepriklausomoms Lietuvos ir Moldovos santykiai vystėsi ir apibūdintini kaip geri. Lietuva didelę dalį savo vystomojo bendradarbiavimo lėšų skyrė Moldovai, buvo viena entuziastingiausių Moldovos ir ES asociacijos sutartį palaikančių ES valstybių.
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika grupė, sudaryta iš 14 narių (dabartinis pirmininkas – Valerijus Simulik).
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 540 moldavų tautybę nurodžiusių asmenų (ir 77 rumunai)[4]. 2020 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 894 Moldovos piliečiai.[5]Nuo 1989 m. Lietuvoje veikia Lietuvos rumunų (ir moldavų) kultūros bendrija „Dačija“.[6] Moldavijoje taip pat gyvena gan gausi Moldovos lietuvių bendruomenė. Kišiniove gimė garsi lietuvių aktyvistė Emilija Jasmantaitė-Vileišienė.
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvių kalba išleista V. Beşleagă, Aureliu Busuioc, Ivano Čebano, Ion Creangă, Ion Druţă, Anos Lupan, S. Şleahu, Spiridono Vangelio, Vasilijaus Vasilakės kūrinių, moldavų poezijos antologija. Tarybiniais metais moldavų kalba (t. y., kirilica užrašyta rumunų kalba išleista Petro Cvirkos, Halinos Korsakienės, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Salomėjos Nėries, Antano Venclovos kūrinių, lietuvių eilėraščių ir novelių rinkinių.[7]
Lietuvos ir Moldovos vyrų futbolo rinktinės tarpusavyje yra sužaidusios kelerias rungtynes.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Moldovos siekė 31,25 mln. eurų, o Moldova buvo 68-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Moldovą.
- Eksportas sudaro 24,5 mln. eurų; o Moldova yra 60-a pagal dydį eksporto partnerė.
- Importas sudaro 6,75 mln. eurų. Moldova yra 65-a pagal dydį importo partnerė. Daugiausiai importuojama alkoholinių gėrimų (ypač vyno), aliejinių kultūrų sėklų, įvairių grūdų, sėklų, vaisių, šiaudų, pašarų, medvilnės, valgomųjų vaisių, riešutų, cukatų, pramonės dirbinių.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Moldova yra 83-a (investicijos siekia 30 tūkst. eurų). Tuo tarpu apie Lietuvos tiesioginių investicijų dydį informacijos nėra.[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[8] | 2020[9] | 2021[10] | 2022[11] |
|---|---|---|---|---|
| Moldovos piliečių skaičius Lietuvoje | 208 | 695 | 894 | 862 |
| Lietuvos piliečių skaičius Moldovoje | 41 | 72 | 40 | 70 |
Moldovos ambasadorių Lietuvoje sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Moldovoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1995–1996 m. – Romualdas Ramoška (rezidavo Kijeve)
- 1997–2001 m. – Vytautas Petras Plečkaitis (rezidavo Kijeve)
- 2002–2005 m. – Viktoras Baublys (rezidavo Kijeve)
- 2006–2009 m. – Vytautas Žalys
- 2009–2014 m. – Violeta Motulaitė
- 2014–2018 m. – Rimantas Latakas
- nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. – Kęstutis Kudzmanas [12]
Pasiuntiniai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- Valeris Frija (2016–2018 m.)
- Serghei Mihov (nuo 2018 m. gegužės mėn.)
Moldovos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai moldavai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Už nuopelnus Lietuvai apdovanoti 3 Moldovos piliečiai.
- Juris Ruška (2007 m. sausio 18 d. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi[13])
- Mircėja Sneguras (2007 m. sausio 18 d. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi)
- Jonas Chadyrka (2014 m. sausio 18 d. apdovanotas LDK Gedimino ordinu Riterio kryžiumi)
Moldovos valstybinį apdovanojimą yra gavęs bent vienas lietuvis. 2009 m. Vytautui Žaliui, pirmajam Moldovoje rezidavusiam ambasadoriui, „už ypatingą indėlį, plėtojant ir stiprinant draugiškus Lietuvos-Moldovos santykius, įteiktas Garbės ordinas.[14]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Moldova“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-01-06. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ [1] Archyvuota kopija 2017-10-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kodėl pamirštama, kad Lietuvos nepriklausomybę pirma pripažino Moldova?
- ↑ http://www.stat.gov.lt/en/pages/view/?id=1763&PHPSESSID=f49b9672aea0ca9209633739c3be3781[neveikianti nuoroda]
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ http://old.tbn.lt/lt/?id=4&item=22
- ↑ Moldavijos literatūra (VLE)
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ [2] Archyvuota kopija 2022-01-06 iš Wayback Machine projekto. (Ambasados Moldovoje inf.)
- ↑ [3] Archyvuota kopija 2020-08-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ MOLDOVOS PREZIDENTAS APDOVANOJO LIETUVOS AMBASADORIŲ
.jpg){kind=link}