Lietuvos–Moldovos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tarptautiniai LietuvosMoldovos santykiai oficialiai užmegzti 1992 m. liepos 8 d., tačiau de facto prasidėjo jau pirmaisiais nepriklausomybės mėnesiais, tuometei Moldavijos TSR pirmai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę dar 1990 m. gegužės 31 d.[1] Lietuva savo šalies ambasadą turi Kišiniove bei garbės konsulatą Belcyje, tuo tarpu Moldovos ambasada yra įsikūrusi Vilniuje ir vienas Lietuvos konsulatas – Marijampolėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moldovos ir Lietuvos santykiai siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. 1939 m. abi šalys (Moldova iki tol buvo Rumunijos dalis Besarabija) tapo Molotovo-Ribentropo akto, padalijusio Europą, aukomis ir 1940 m. buvo okupuotos TSRS. Būtent TSRS okupacijos metais vyko intensyviausia migracija iš tuometės Moldavijos į Lietuvą ir atvirkščiai.

Santykių istorija 1989-dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. vasario-kovo mėn. Moldavijos TSR vykusiuose pirmuose rinkimuose į Aukščiausią Tarybą, kuriuose dalyvavo ir ne komunistų partijos kandidatai, daugumą balsų gavo nepriklausomybės siekiantis Moldavijos liaudies frontas. Lietuvai tapus pirmąja nepriklausomybę nuo TSRS paskelbusia tarybine respublika, Moldavijos TSR Aukščiausioji Taryba tapo pirmoji, pripažinusi Lietuvos valstybingumą dar 1990 m. gegužės 31 d., pati vis dar būdama TSRS sudėtyje (dėl to jau kitą dieną Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad toks Kišiniovo sprendimas yra niekinis.[2]

Abiems šalims tapus nepriklausomoms Lietuvos ir Moldovos santykiai vystėsi ir apibūdintini kaip geri. Lietuva didelę dalį savo vystomojo bendradarbiavimo lėšų skyrė Moldovai, buvo viena entuziastingiausių Moldovos ir ES asociacijos sutartį palaikančių ES valstybių.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika grupė, sudaryta iš 14 narių (dabartinis pirmininkas - Valerijus Simulik).

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 540 moldavų tautybę nurodžiusių asmenų (ir 77 rumunai)[3]. Nuo 1989 m. Lietuvoje veikia Lietuvos rumunų (ir moldavų) kultūros bendrija „Dačija“.[4] Moldavijoje taip pat gyvena gan gausi Moldovos lietuvių bendruomenė. Kišiniove gimė garsi lietuvių aktyvistė Emilija Jasmantaitė-Vileišienė.

Moldovos ambasadorių Lietuvoje sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Moldovoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moldovos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai moldavai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai apdovanoti 3 Moldovos piliečiai.

  • Juris Ruška (2007 m. sausio 18 d. apdovanotas Ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi[5])
  • Mircėja Sneguras (2007 m. sausio 18 d. apdovanotas Ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi)
  • Jonas Chadyrka (2014 m. sausio 18 d. apdovanotas LDK Gedimino ordinu Riterio kryžiumi)

Moldovos valstybinį apdovanojimą yra gavęs bent vienas lietuvis. 2009 m. Vytautui Žaliui, pirmajam Moldovoje rezidavusiam ambasadoriui, „už ypatingą indėlį, plėtojant ir stiprinant draugiškus Lietuvos-Moldovos santykius, įteiktas Garbės ordinas.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]