ELTA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
ELTA logotipas

ELTA – nacionalinė Lietuvos naujienų agentūra, įkurta 1920 m. balandžio 1 d. Kaune.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatas Kaune, kuriame 1920 m. įkurta telegramų agentūra ELTA

1919 m. šveicaras Juozas Eretas (1896-1984), dirbęs spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne, pakviestas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje (URM) patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą. Užsienio reikalų ministro Augustino Voldemaro įsakymu J. Eretas nuo 1920 m. kovo 8 d. paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktoriumi (ELTA iššifruojama kaip Ereto Lietuvos telegramų agentūra). Dėl informacijos perdavimo būdo dauguma to meto naujienų agentūrų vadinosi telegramų agentūromis. [1]

ELTA buvo URM Informacijos skyriaus, nuo 1920 m. balandžio 1 d. Informacijos departamento padalinys. Nuo 1921 m. kovo 17 d. veikė kaip URM savarankiškas padalinys, nuo 1924 m. vasario 27 d. priklausė URM Politikos ir ekonominių reikalų departamentui, vėliau – Politikos departamentui. Nuo 1938 m. kovo 15 d. vėl veikė kaip URM atskiras padalinys. [2]

Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920 m. agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, šalyje - apie 20. 1920–1940 m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penkiais teletaipais buvo gaunamos žinios iš Reuters (Didžioji Britanija), DNB (Vokietija), Agence Havas (Prancūzija), Agenzia Stefani (Italija), TASS (SSRS) ir kitų agentūrų. Informacija anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo verčiama į lietuvių kalbą.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko vienintelė - rusų kalba. ELTA buvo prijungta prie bendros SSRS informacinių tarnybų sistemos – TASS'o. Vokiečių okupacijos metais (19411944 m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba Vilniuje. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų sovietinių respublikų bei užsienio šalių informacijos agentūroms.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–1995 m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – akcinė bendrovė.

Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR-TASS, DPA, AFP, XINHUA ir kt. agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – Estijos ETA, Latvijos LETA, Lenkijos PAP, Baltarusijos BELTA. Iš viso pasaulio ELTA operatyviai gauna Europos fotonaujienų agentūros EPA fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Naujienų agentūros ELTA foto archyvuose sukaupta per 100 tūkstančių negatyvų, foto banke – apie 250 tūkst. skaitmeninių nuotraukų.

2004 m. spalio mėn. 57,93 % naujienų agentūros ELTA akcijų paketą iš koncerno „MG Baltic“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 % akcijų valdė „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus. 2017 m. vasarą kontrolinį akcijų paketą įsigijo buvusi Darbo partijos narė Gitana Markovičienė. [3]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juozas Eretas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • ELTA, 1920-2005 / sud. Giedrė Strikulienė. - Vilnius: ELTA, 2005. - 75 p.: iliustr.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]