Honkongas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Honkongas
香港
Specialusis administracinis regionas
Honkongo vėliava
(Išsamiau)
Honkongo herbas
(Išsamiau)
Hong Kong in China (zoomed) (+all claims hatched).svg
Valstybinė kalba kinų, anglų
Pripažinta regioninė kalba kantono kinų
Vadovai Carrie Lam
Vyriausioji vadovė
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2754 km²[1] (168)
59,7 %[1]
Gyventojų

 – 2019
 – Tankis

 

7 500 700[2] (103)
6777 žm./km²[3] (4)

BVP 2021
 – Iš viso Didėjimas 368,633 mlrd. $[4] (39)
 – BVP gyventojui Didėjimas 49 036 $[4] (20)
Valiuta Honkongo doleris (HK$) (HKD)
Laiko juosta UTC+8 (HKT)
Interneto kodas .hk .香港
Šalies tel. kodas +852

Honkongas (kin. 香港, pinyin: Xiānggǎng, kanton. Hēunggóng, liet. „Kvapnusis uostas“), oficialiai Honkongo specialusis administracinis regionas (HSAR; kin. 中华人民共和国香港特别行政区 / 中華人民共和國香港特別行政區) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Honkongas pagal kinišką tarimą žinomas ir Siangango vardu. Yra Kinijos pietryčiuose, prie Perlų upės žiočių ir Pietų Kinijos jūros.[5] Plotas 1108 km², 7,4 mln. gyventojų (2018 m.).

1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir KLR susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkongo ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui.

Honkongas yra vienas svarbiausių pasaulio civilinės aviacijos centrų ir dažnai naudojamas keliautojų kaip persėdimo taškas į kitus Azijos kraštus skrydžiams iš Europos bei JAV miestų. Teritorija turi puikiai išvystytą bei efektyvią kelių ir viešojo transporto sistemą bei vieną šiuolaikiškiausių pasaulio oro uostų (Honkongo tarptautinis oro uostas atidarytas 1998 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinio Honkongo teritorija Kinijos valstybės dalimi tapo III a. pr. m. e. Sungų dinastijos laikais (960–1279 m.) čia kūrėsi gyvenvietės.

Britų kolonija (1842–1997)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios Britanijos–Kinijos karo (1840–42 m.) metu Honkongo salą okupavo britai ir 1842 m. pagal Nankino sutartį ji buvo perleista valdyti britams.[6] Per 1856–60 m. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karą su Kinija britams atiteko bei prie Honkongo buvo prijungtas Kaulunas. Honkongo reikšmė ėmė augti. 1898 m. Didžiosios Britanijos–Kinijos sutartimi Didžioji Britanija 99 metams išsinuomojo Naująsias Teritorijas.[7] XX a. pradžioje Honkongas tapo svarbiu Tolimųjų Rytų prekybos ir pramonės centru.

Honkongo panorama žvelgiant nuo Viktorijos kalvos 1967 m. Nuotraukos apačioje matoma centrinė dalis Honkongo saloje, viršuje – Kauluno rajonas.

Per Antrąjį pasaulinį karą, nuo 1941 m. gruodžio iki 1945 m. rugpjūčio, priklausė jį užgrobusiai Japonijos imperijai. Kapituliavus Japonijai sugrįžo į Didžiosios Britanijos rankas. XX a. 5-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje Honkongą užplūdo nuo pilietinio karo apimtos Kinijos besitraukiantys kinų pabėgėliai. 19451972 m. gyventojų padaugėjo nuo 600 000 iki 4 milijonų. 7-ajame dešimtmetyje staiga išaugo pramonės, ypač lengvosios, plėtra. Honkongas tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje. Pagal 1984 m. deklaraciją Didžioji Britanija įsipareigojo 1997 m. perleisti Honkongą Kinijai, ši – 50 metų po perėmimo išlaikyti jo autonomiją, buvusią visuomeninę, ūkinę ir teisinę sistemą.[8] 1997 m. birželio 30 d. Honkongas oficialiai perduotas Kinijai.[9] To pasekoje regioną paliko dalis britų.

Po perdavimo Kinijai (nuo 1997 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios didesnės įtampos dėl naujojo Honkongo statuso kilo 2003 m. kai į gatves išėjo apie pusė milijono gyventojų, protestuodami prieš svarstomą priimti nacionalinio saugumo įstatymą, kurio galimybė minima Honkongo pagrindinio įstatymo 23 straipsnyje ir palaikomą Pekino. Įstatymas turėjo drausti veiksmus, kuriais skatinamas sukilimas prieš centrinę valdžią, palaikomas Honkongo atsiskyrimas nuo Kinijos, atskleidžiamos valstybinės paslaptys ir kitos veikos. Galiausiai dėl gyventojų nepasitenkinimo įstatymo priėmimas buvo atšauktas.[10]

Po 2007 m. išsakytų Hu Dzintao pareiškimų, kad Honkongo jaunimas turėtų būti išsamiau supažindinamas su Kinija ir jos santvarka, buvo pradėta svarstyti apie privalomo patriotinio ugdymo įvedimą Honkongo mokyklose. Šie svarstymai buvo sukonkretinti 2012 m. ir sukėlė jaunų aktyvistų judėjimą Scholarism, vedamą moksleivio Joshua Wong. Buvo rengiami protestai gatvėse, įrengiamos stovyklos priešais valstybines institucijas. Reaguodama į pasipriešinimą, Honkongo valdžia ugdymo programos priėmimą suspendavo.[11]

Vienas iš Skėčių revoliucijos protestų 2014 m. spalio 28 d.

2014 m. Honkongas sulaukė daug dėmesio dėl jame kilusių didelio masto protestų, įgavusių Skėčių revoliucijos vardą dėl skėčių, kuriais protestuotojai saugojosi nuo policijos naudojamų ašarinių dujų. Nepasitenkinimą sukėlė svarstymai, kaip bus renkama Honkongo vadovybė – protestuotojai pasisakė už laisvus tiesioginius demokratinius rinkimus ir prieštaravo Pekino kontrolei parenkant kandidatus. Protestų metu buvo užimtos pagrindinės gatvės, įrengiamos improvizuotos stovyklos. Intensyviausiai tai vyko rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Metų gale judėjimas pradėjo blėsti ir baigėsi nepasiekęs savo reikalavimų Honkonge įgyvendinti demokratines reformas.[12]

Nauja įtampos tarp Kinijos ir Honkongo banga pasireiškė 2019 m. birželį dėl svarstomo ekstradicijos įstatymo, leidžiančio Honkongui įtariamuosius perduoti Kinijos teisinei sistemai. Kritikai tai vertino kaip Honkongo autonomijos pažeidimą, kuris vestų prie susidorojimo su disidentais ir režimo kritikais. Taip pat buvo įžvelgiama auganti Kinijos kontrolė, pažeidžianti „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą.[13] Įstatymo priėmimas buvo atšauktas tų pačių metų rugsėjį, tačiau iki to laiko protestai peraugo į platesnio masto nepasitenkinimą dėl Honkongo politinės padėties ir reikalavo demokratinių reformų, nepriklausomo policijos žiauraus elgesio su protestuotojais tyrimo, suimtų protestuotojų paleidimo. Protesto formos taip pat tapo radikalesnės, vyko susirėmimai su policija.[14]

Praėjus metams nuo protestų pradžios, 2020 m. gegužės 28 d., Kinijos Nacionaliniame Liaudies Kongrese buvo nuspręsta dėl Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimo – panašaus į tą, kuris buvo svarstytas 2003 m. ir išprovokavo Honkongo gyventojų protestus, tačiau šįkart padiktuoto centrinės Kinijos valdžios ir numatančio didesnę Pekino kontrolę.[15] Naujojo įstatymo kritikai jį vertina kaip pažeidžiantį Honkongo autonomiją ir prieštaraujantį „vienos šalies, dviejų sistemų“ principui, kuris turėtų galioti bent iki 2047 m.[16] Lapkričio mėn. nuo pareigų buvo nušalinti Honkongo parlamento nariai, apkaltinti palaikantys nepriklausomo Honkongo idėją ir taip pažeidžiantys nacionalinio saugumo įstatymą, o solidarizuodamiesi atsistatydino ir keliolika kitų Kinijos atžvilgiu kritiškų parlamentarų.[17]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Honkongas (Siangangas) susideda iš trijų dalių:

Honkongas yra Kinijos pietryčiuose, Perlų upės estuarijoje. Iš visų pusių išskyrus šiaurinę apsuptas Pietų Kinijos jūros. Šiaurėje Šam Čun upė jį skiria nuo Guangdongo provincijos miesto Šendženo. Kauluno pusiasalio ir salų krantai labai vingiuoti; daug įlankų.[5] Kraštovaizdis kalnuotas, aukščiausia viršukalnė – Tai Mošanas (957 m),[18] stūksantis Kauluno pusiasalyje.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 16 °C, liepos 29 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta apie 2000 mm kritulių (daugiausia gegužės–rugsėjo mėn.). Siaučia taifūnai (gegužės–liepos ir spalio mėn.). Miškai (daugiausia drėgnieji atogrąžų) užima apie 20 % teritorijos (daugiausia jų Lantau saloje).

Kauluno (Dziulongo), Honkongo salos ir Honkongo panorama

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Honkongo parlamento pastatas.

Honkongo politinės sistemos struktūra remiasi 1990 m. priimtu ir 1997 m. (po teritorijos perdavimo Kinijai) įsigaliojusiu Pagrindiniu įstatymu (Basic Law), kuris veikia kaip de facto Honkongo konstitucija. Šis įstatymas įtvirtina Honkongo autonomiją nuo Kinijos centrinės valdžios – taip vadinamą „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, leidžiantį Honkongui turėti savas įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teismines valdžios struktūras.[19]

Įstatymų leidžiamosios valdžios funkciją atlieka Įstatymų leidžiamoji taryba (angl. Legislative Council, dažnai vadinama Legco) – vienų rūmų parlamentas, kurį sudaro 70 narių. Jie renkami penkerių metų kadencijai – 40 visuotiniuose rinkimuose, o likusieji 30 atstovauja įvairias interesų grupes. Kadangi Honkonge veikia daugiapartinė sistema, vietas parlamente užima įvairių politinių partijų nariai, paprastai susivienijantys į Pekiną palaikančią koaliciją ir jai oponuojančią prodemokratišką grupę.

Vykdomąją valdžią atstovauja Vykdomoji taryba (angl. Executive Council arba Exco), kuriai vadovauja vyriausybės pirmininkas. Taryba prižiūri įvairių valdžios agentūrų (kurios gali būti traktuojamos kaip ministerijos) darbą. Vyriausybės pirmininkas renkamas specialaus rinkimų komiteto penkerių metų kadencijai ir turi būti patvirtinimas centrinės Kinijos valdžios.[20]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Honkongo administracinis žemėlapis
Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.

Honkongas administraciškai suskirstytas į 18 rajonų:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Honkongas ir Šanchajus ilgą laiką šalyje varžėsi dėl Kinijos ekonominio centro vardo. Honkongo pranašumas yra stipresnė teisinė sistema, integracija į aukštesnę tarptautinę rinką, ekonominė laisvė, bankininkystė ir didesnė paslaugų specializacija, mažesni mokesčiai ir konvertuojama valiuta. Šanchajus turi tvirtesnius ryšius tiek Kinijos viduje, tiek su centrine vyriausybe, taip pat stipresnę bazę gamybos ir technologijų srityse.

Honkongo ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Honkonge yra aštuoni universitetai, tarp kurių Honkongo universitetas, Honkongo kiniškasis universitetas, Honkongo mokslų ir technologijos universitetas bei Honkongo miesto universitetas yra vertinami kaip vieni geriausių Kinijoje ir visoje Azijoje.[21][22]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Survey and Mapping Office – Circulars and Publications“. Survey and Mapping Office. Nuoroda tikrinta 20 October 2020. 
  2. „Population - Overview | Census and Statistics Department“. Censtatd.gov.hk. Nuoroda tikrinta 29 May 2020. 
  3. Population By-Census 2016, p. 34.
  4. 4,0 4,1 „World Economic Outlook Database, October 2020“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 20 October 2020. [neveikianti nuoroda] Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "IMFWEOHK" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  5. 5,0 5,1 „Honkongas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-27. 
  6. Courtauld, Holdsworth & Vickers 1997, pp. 38–58.
  7. Scott 1989, p. 6.
  8. Carroll 2007, p. 181.
  9. „Honkongo istorija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-27. 
  10. Summers, T. (2019). China's Hong Kong: The Politics of a Global City. Agenda Publishing, p. 37–39
  11. Cheng, J. Y. (2020). Evaluation of the C. Y. Leung Administration. City University of Hong Kong Press, Chapter 15: The Anti-National Education Movement in Hong Kong
  12. Summers, T. (2019). China's Hong Kong: The Politics of a Global City. Agenda Publishing, p. 77–79
  13. The Hong Kong crisis, East Asia Forum, 2019–10–21
  14. The Hong Kong protests explained in 100 and 500 words, BBC, 2019–11–28
  15. Hong Kong’s high degree of autonomy in the balance, East Asia Forum, 2020–06–26
  16. The end of Hong Kong autonomy, East Asia Forum, 2020–05–31
  17. Hong Kong’s future now lies with China, East Asia Forum, 2020–12–31
  18. Owen & Shaw 2007, p. 13.
  19. Lam, W., Lui, P. L., & Wong, W. (2012). Contemporary Hong Kong Government and Politics. Hong Kong University Press, p. 3
  20. Encyclopedia of World Political Systems. (2016). Taylor & Francis, p. 169
  21. Top Asian Universities 2011-2012, Times Higher Education
  22. QS Asian University Rankings 2012, QS Top Universities

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Honkongas


Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao