Guillebert de Lannoy
Žilberas de Lanua (pranc. Guillebert de Lannoy, arba Gilbert, Guilbert, Ghillebert; 1386–1462 m.) – flamandų keliautojas ir diplomatas, Burgundijos kunigaikščio šambelionas, Sluiso (ol. Sluis) forto valdytojas, Aukso Vilnos ordino riteris.
Burgundų pusėje dalyvavo Šimtamečiame kare. Su diplomatinėmis misijomis keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus: lankėsi Prancūzijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Vokiečių ordino žemėse, Lietuvos ir Maskvos didžiosiose kunigaikštystėse, Palestinoje. Buvo vienas pagrindinių 1420 m. Trua sutarties derybininkų.
Apsilankymas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1413–1414 m. vizito LDK metu lankėsi Lietuvos pajūryje, Vilniuje, Trakuose, Kaune, prie Nemuno vidurupio ir žemupio. 1421 m. jį, kaip Anglijos karaliaus pasiuntinį, prie Lvovo priėmė Jogaila, o Kremenece – Vytautas.
Pirmasis aprašė Vilniaus, Kauno ir Trakų pilis.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žilberas de Lanua. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 614
