Jonas Danauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Danauskas (1861 m. Utėnai, Rozalimo valsčius – 1937 m. spalio 29 d. Rozalimas) – Lietuvos tautodailininkas medžio drožėjas, tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi iš dievdirbio tėvo Ksavero, sekė bažnytinės dailės pavyzdžiais. 1907 m. dalyvavo Pirmojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje. Išdrožė šventųjų skulptūrų (kai kurios su 1892 m. data) Klovainių Švč. Trejybės, Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioms. Pastarosios apsidėje – monumentalią skulptūrinę grupę „Nukryžiuotasis“ (1917 m.). Išliko jo drožtų altorių, smulkiosios architektūros statinių (kryžių, koplytstulpių su skulptūromis). Skulptūros realistinės, turi savitai suvokto baroko bruožų. Nutapė religinių paveikslų („Stacijos“, „Nukryžiuotasis“, 1888 m.) .[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras IndriulaitisJonas Danauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 443 psl.