Juozas Lanskoronskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Lanskoronskis (1893 m. sausio 7 d. Zasiškiai, Nemunėlio Radviliškio valsčius1980 m. rugpjūčio 3 d. Belgija) – Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1915 m. Peterburge baigė Istorijos ir filologijos institutą, 1916 m. baigė Pavelo karo mokyklą. 19171918 m. prisidėjo prie Rusijos kariuomenės lietuvių karinių dalinių organizavimo. 1919 m. grįžęs į Lietuvą mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kariniuose veiksmuose su Raudonaja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 19201922 m. Pirmosios brigados štabo viršininkas. Kartu su Stasiu Pundzevičiumi parengė Giedraičių mūšio operacinį planą. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, vėliau juose dėstė. 19221923 m. mokėsi Saint-Cyro aukštojoje karo mokykloje Prancūzijoje. 19251926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo Karo mokslo skyriaus viršininkas. 19261929 m. mokėsi Belgijos karo akademijoje. 1929 m. trumpai Antrosios karinės apygardos štabo viršininkas. 1929 m. Generalinio štabo pulkininkas. 19301934 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo 2-ojo (informacijos) skyriaus viršininkas. 19341937 m. Šeštojo pėstininkų pulko vadas ir Klaipėdos įgulos viršininkas. Nuo 1937 m. Lietuvos karinis atašė Prancūzijoje ir Belgijoje. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą į ją negrįžo. Dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto veikloje.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kariuomenės organizacijos bruožai (1927 m.)
  • Bendroji taktika (1930 m.)

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras TamašauskasJuozas Lanskoronskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 508 psl.