Armija Krajova

Neoficiali Armijos Krajovos vėliava

Armija Krajova (lenk. Armia Krajowa, AK – Krašto armija) – Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu. Veikė visoje prieškarinės Lenkijos valstybės teritorijoje, siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis, priklausė antinacinei koalicijai.

Įkurta 1939 m. lapkričio 13 d., performavus Tarnybą Lenkijos pergalei (Służba Zwycięstwu Polski, įkurta 1939 m. rugsėjo 27 d.) į Ginkluotos kovos sąjungą (Związek Walki Zbrojnej). 1942 m. vasario 14 d. Lenkijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu pavadinta Armia Krajowa. Paleista 1945 m. sausio 19 d. vyriausiojo komendanto įsakymu, nors dalis karių liko kovoti ir su sovietine okupacija.

Didžiausios galios metu (1943 m. vasarą) Armijos Krajovos gretose kovojo 380 000 karių, t.sk. 10 000 karininkų.

Vadovai

Vyriausieji Armijos Krajovos komendantai:

• div. gen. Mykolas Tokaževskis-Karačevičius (Torwid) (1939 m. lapkričio 13 d. – 1940 m. kovas)
• gen. ltn. Kazimieras Sosnovskis (Godziemba) (1940 m. kovas – 1940 m. birželio 18 d.)
• div. gen. Steponas Roveckis (Antgalis) (1940 m. birželio 18 d. – 1943 m. birželio 30 d.)
• div. gen. Tadas Komorovskis (Giria) (1943 m. birželio 30 d. – 1944 m. spalio 2 d.)
• brig. gen. Leopoldas Okulickis (Meška) (1944 m. spalio 2 d. – 1945 m. sausio 19 d.)

Papildomam skaitymui

Vikiteka

• Arūnas Bubnys. Lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai 1942–1945 m.: sąsajos ir skirtumai
• Arūnas Bubnys. Armija Krajova Lietuvoje (I dalis), 1995, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 143 psl.
• Garšva Kazimieras. Armija Krajova Lietuvoje (II dalis), 1999, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 304 psl.