Klaudijus Driskius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaudijus Driskius
Gimė 1959 m. gegužės 29 d. (64 metai)
Ažubrastis, Rokiškio rajonas
Sutuoktinis (-ė) Živilė
Vaikai Akvilė (g. 1993), Audinga (g. 1996), Gaudrimė (g. 2001), Norvilas (g. 2006).
Veikla fotografas
Alma mater Vilniaus universitetas

Klaudijus Driskius (1959 m. gegužės 29 d. Ažubrasčio vienkiemyje, Rokiškio rajonas) – Lietuvos fotografas, žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete, po to metus dirbo Lietuvos fotomenininkų sąjungoje. 19831999 m. dirbo žurnale „Švyturys“, [1] nuo 2004 m. – laikraštyje „Valstiečių laikraštis“. 19771997 m. Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos narys, [2] kraštotyros ekspedicijų dalyvis. 19952009 m. dirbo mokslinėse menotyros ekspedicijose Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1978 m. pradėjo kurti meninę fotografiją. Nuo 1980 m. dalyvauja fotografijos parodose; individualios parodos: Vilnius – 19801981 m., 1993 m., Stokholmas – 1991 m., Kopenhaga – 1995 m., Portlendas – 1996 m. Kūrybai būdinga socialinė tematika.[3]

Svarbiausios serijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rasos šventė prie Sartų ežero, 19811992 m.
  • Vestuvių papročiai, 19861991 m.
  • Lietuvių kalendorinės šventės, nuo 1980 m.
  • Lietuvos žmonės, nuo 1982 m.

Fotoalbumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos kelias, 1993 m.
  • Lietuva – Marijos žemė, 1993 m.
  • Procesijų altorėliai Lietuvoje, 1998 m.
  • Vilniaus Kalvarijos, 2002 m.
  • Automobilis Lietuvoje: 19181940 metai, su L. Suslavičiumi, 2005 m.
  • Arti Sartų, sudarė Vytautas Ališauskas, 2007 m.
  • Lietuvos skulptūra iki XVII a. vid., su bendraaut., 2007 m.
  • Išėjusiems atminti. Laidosena ir kapų ženklinimas LDK XVI–XVIII a., 2009 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 113 psl.
  2. ramuva.lt
  3. Klaudijus Driskius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 731 psl.