Griškabūdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Griškabūdis
Griškabūdis, seniūnija.JPG
Seniūnija
Griskabudis COA.gif

Griškabūdis
Koordinatės 54°51′11″N 23°10′01″E / 54.853°N 23.167°E / 54.853; 23.167 (Griškabūdis)Koordinatės: 54°51′11″N 23°10′01″E / 54.853°N 23.167°E / 54.853; 23.167 (Griškabūdis)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Griškabūdžio seniūnija
Gyventojų skaičius 857 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: GriškabūdisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Grìškabūdis
Kilmininkas: Grìškabūdžio
Naudininkas: Grìškabūdžiui
Galininkas: Grìškabūdį
Įnagininkas: Grìškabūdžiu
Vietininkas: Grìškabūdyje

lenk. Gryszkabuda

Griškabūdis – miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  137  PilviškiaiŠakiaiJurbarkas , 14 km į pietryčius nuo Šakių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-71041).

Pietinė miestelio dalis yra Naujasis Griškabūdis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietė kūrėsi XVII a. pabaigoje iškirstos girios vietoje. Iš pradžių čia buvo medienos apdorojimo vieta, iš kurios mediena plukdyta į Dancigą. Pirmą kartą Griškabūdis minimas 16971706 m. Sintautų bažnyčios metrikų knygose. 17151741 m. jį sudarė 16-22 ūkiai. 17421743 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia (koplyčia), kurią prižiūrėjo Naumiesčio basieji karmelitai, įkurtas karmelitų vienuolynas, panaikintas 1805 m. 1796 m. pastatyta nauja medinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Karmelitai prisidėjo prie vietos gyventojų dvasinio ugdymo. Nuo 1765 m. Griškabūdis vadinamas miesteliu.

Bažnyčios varpinė
Viena iš gatvių

18011950 m. – Griškabūdžio valsčiaus centras. Nuo 1819 m. veikė parapinė mokykla, 1842 m. sudegė, 1860 m. atstatyta. Po 1863 m. įkurta valdinė pradžios mokykla, nuo 1947– progimnazija, nuo 1948 m. Griškabūdžio vidurinė mokykla.

1840 m. ir 1915 m. Griškabūdis degė. 1915 m. įkurta vaistinė. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Griškabūdžio apylinkėse platino knygnešiai Motiejus Baltūsis, Antanas Baltrušaitis, A. Švedas ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo Griškabūdžio apylinkėse veikė Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 19501995 m. Griškabūdžio apylinkės centras, 19501992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įsteigta biblioteka, 1949 m. paštas, ambulatorija, 1950 m. – vaikų lopšelis–darželis, kultūros namai, nuo 2001 m. kultūros centras.

2000 m. patvirtintas Griškabūdžio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18011920 m. Griškabūdžio valsčiaus centras  ?
19201950 m. Šakių apskritis
19501959 m. Griškabūdžio apylinkės centras Naumiesčio rajonas
19591995 m. Šakių rajonas
1995 Griškabūdžio seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė


Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Senoji Griškabūdžio dalis, susiformavusi XIX a. viduryje iš buvusio gatvinio kaimo ir jo gale įsikūrusio miestelio, savaimingos raidos radialinio plano. Vyrauja vienaukščiai, centre – keli mūriniai, ir dviaukščiai mediniai pastatai. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – netaisyklinga keturkampė aikštė, kuri susiformavo, manoma, XIX a. viduryje po gaisro. Prie aikštės – medinė aštuonkampė klasicistinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pastatyta 1796 m. buvusios bažnyčios vietoje, (architektas J. Vališauskas) – vienintelė išlikusi tokio plano medinė bažnyčia Lietuvoje. Pagrindiniame fasade – keturių kolonų dorėniškasis portikas su aštuonkampiu bokšteliu virš frontono. Viduje polichrominė sienų tapyba, neobarokiniai meistro Gutti (?) altoriai. Šventoriuje 1933 m. pastatyta gelžbetoninė varpinė (inž. Antanas Bistrickas). [2]

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Spėjama, kad gyvenvietėje pirmiausia bus apsigyvenęs kažkoks Griška (ar Griškus). XVII–XVIII amžiuose žodis būda visų pirma reiškė „iš lentų sukaltas namelis, palapinė, pastogė“. Tokiose būdose galėjo būti įsikūrę pirmieji kaimo gyventojai. Miestelio pavadinimas taip ir susiformavo kaip Griškos būda.

Šnekta[taisyti | redaguoti kodą]

Griškabūdžio ir jo apylinkių šnekta, priklausanti vakarų aukštaičiams kauniškiams, aprašyta 2008 m. knygoje „Griškabūdžio apylinkių tekstai“ (autorės Rima Bacevičiūtė ir Vilija Sakalauskienė).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1977 m.[4] 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
260 621 779 451 728 820 888 942 1 024 857


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Griškabūdyje gimė:

Griškabūdžio kapinėse palaidoti:

  • Valentinas Gustainis, žurnalistas, sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas ir rašytojas.
  • Juozas Marma, kanauninkas, visuomenės veikėjas ir politikas.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Algimantas Miškinis ir kiti. Griškabūdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 185 psl.
  3. Griškabūdis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 606 psl.
  4. Griškabūdis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 222 psl.
  5. Algimantas Miškinis ir kt. Griškabūdis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 666 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png ŠAKIAI – 15 km Paluobiai – 7 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Degutinė – 6 km
Žvirgždaičiai – 12 km
Bliuviškiai – 4 km
Barzdai – 11 km
PILVIŠKIAI – 18 km