Griškabūdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Griškabūdis

Griškabūdis

Koordinatės

54°51′11″N 23°10′01″E / 54.853°N 23.167°EKoordinatės: 54°51′11″N 23°10′01″E / 54.853°N 23.167°E

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Šakių rajono savivaldybė

Seniūnija

Griškabūdžio seniūnija

Gyventojų skaičius

1 024 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

GriškabūdisVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Grìškabūdis
Kilmininkas:	Grìškabūdžio
Naudininkas:	Grìškabūdžiui
Galininkas:	Grìškabūdį
Įnagininkas:	Grìškabūdžiu
Vietininkas:	Grìškabūdyje

Griškabūdis – miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Šakiai–Pilviškiai, 14 km į pietryčius nuo Šakių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-71041).

Pietinė miestelio dalis yra Naujasis Griškabūdis.

[taisyti] Istorija

Gyvenvietė kūrėsi XVII a. pabaigoje iškirstos girios vietoje. Iš pradžių čia buvo medienos apdorojimo vieta, iš kurios mediena plukdyta į Dancigą. Pirmą kartą Griškabūdis minimas 1697-1706 m. Sintautų bažnyčios metrikų knygose. 1715-1741 m. jį sudarė 16-22 ūkiai. 1742-1743 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia (koplyčia), kurią prižiūrėjo Naumiesčio basieji karmelitai, įkurtas karmelitų vienuolynas, panaikintas 1805 m. 1796 m. pastatyta nauja medinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Karmelitai prisidėjo prie vietos gyventojų dvasinio ugdymo. Nuo 1765 m. Griškabūdis vadinamas miesteliu.

1801–1950 m. – Griškabūdžio valsčiaus centras. Nuo 1819 m. veikė parapinė mokykla, 1842 m. sudegė, 1860 m. atstatyta. Po 1863 m. įkurta valdinė pradžios mokykla, nuo 1947– progimnazija, nuo 1948 m. Griškabūdžio vidurinė mokykla.

1840 m. ir 1915 m. Griškabūdis degė. 1915 m. įkurta vaistinė. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Griškabūdžio apylinkėse platino knygnešiai Motiejus Baltūsis, Antanas Baltrušaitis, A. Švedas ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo Griškabūdžio apylinkėse veikė Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1950–1995 m. Griškabūdžio apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įsteigta biblioteka, 1949 m. paštas, ambulatorija, 1950 m. – vaikų lopšelis–darželis, kultūros namai, nuo 2001 m. kultūros centras.

2000 m. patvirtintas Griškabūdžio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1801–1920 m.	Griškabūdžio valsčiaus centras	?
1920–1950 m.	Griškabūdžio valsčiaus centras	Šakių apskritis
1950–1959 m.	Griškabūdžio apylinkės centras	Naumiesčio rajonas
1959–1995 m.	Griškabūdžio apylinkės centras	Šakių rajonas
1995–	Griškabūdžio seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė

[taisyti] Architektūra

Senoji Griškabūdžio dalis, susiformavusi XIX a. viduryje iš buvusio gatvinio kaimo ir jo gale įsikūrusio miestelio, savaimingos raidos radialinio plano. Vyrauja vienaukščiai, centre – keli mūriniai, ir dviaukščiai mediniai pastatai. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – netaisyklinga keturkampė aikštė, kuri susiformavo, manoma, XIX a. viduryje po gaisro. Prie aikštės – medinė aštuonkampė klasicistinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pastatyta 1796 m. buvusios bažnyčios vietoje, (architektas J. Vališauskas) – vienintelė išlikusi tokio plano medinė bažnyčia Lietuvoje. Pagrindiniame fasade – keturių kolonų dorėniškasis portikas su aštuonkampiu bokšteliu virš frontono. Viduje polichrominė sienų tapyba, neobarokiniai meistro Gutti (?) altoriai. Šventoriuje 1933 m. pastatyta gelžbetoninė varpinė (inž. Antanas Bistrickas). ^[2]

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad gyvenvietėje pirmiausia bus apsigyvenęs kažkoks Griška (ar Griškus). XVII–XVIII amžiuose žodis būda visų pirma reiškė „iš lentų sukaltas namelis, palapinė, pastogė“. Tokiose būdose galėjo būti įsikūrę pirmieji kaimo gyventojai. Miestelio pavadinimas taip ir susiformavo kaip Griškos būda.

[taisyti] Šnekta

Griškabūdžio ir jo apylinkių šnekta, priklausanti vakarų aukštaičiams kauniškiams, aprašyta 2008 m. knygoje „Griškabūdžio apylinkių tekstai“ (autorės Rima Bacevičiūtė ir Vilija Sakalauskienė).

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.

1827 m.

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.^[3]

1977 m.^[4]

1979 m.^sur.

1985 m.^[5]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

260

621

779

451

728

820

888

942

1 024

[taisyti] Žymūs žmonės

Georg Adam Neppert sukūrė garsiuosius miestelio vargonus.

Griškabūdyje gimė:

Feliksas Bartkus, prelatas, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius.
Ramutė Alytė Bastienė, Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
Pranas Enskaitis, lietuvių leidėjas, rašytojas.
Vytautas Jonas Gylys, Lietuvos diplomatas, teisininkas.
Juozas Jucaitis, Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Juozas Kudirka, vargonininkas ir chorvedys.
Justinas Kudirka, dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys.
Simas Kudirka, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
Aurelija Maksvytienė, Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
Juozas Stankūnas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
Ona Valiukevičiūtė, estrados dainininkė.
Genovaitė Vasiliauskienė-Stanaitytė, dainininkė (lyrinis sopranas) ir chorvedė.
Jonas Puidokas, ilgametis Griškabūdžio bažnyčios vargonininkas ir chorvedys.

Griškabūdžio kapinėse palaidoti:

Valentinas Gustainis, žurnalistas, sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas ir rašytojas.
Juozas Marma, kanauninkas, visuomenės veikėjas ir politikas.

[taisyti] Literatūra

Algimantas Miškinis. Griškabūdis / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, kn. 3, Vilnius, 1979 m.

[taisyti] Šaltiniai

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Algimantas Miškinis ir kiti. Griškabūdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 185 psl.
↑ Griškabūdis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 606 psl.
↑ Griškabūdis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 222 psl.
↑ Griškabūdis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 666 psl.