Kriūkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Kriūkai
Kriukai001.JPG
Miestelis nuo Nemuno kranto
Kriukiai COA.gif

Kriūkai
Koordinatės 55°03′50″N 23°23′49″E / 55.064°N 23.397°E / 55.064; 23.397 (Kriūkai)Koordinatės: 55°03′50″N 23°23′49″E / 55.064°N 23.397°E / 55.064; 23.397 (Kriūkai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Kriūkų seniūnija
Gyventojų skaičius 371 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KriūkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kriū̃kai
Kilmininkas: Kriū̃kų
Naudininkas: Kriū̃kams
Galininkas: Kriūkùs
Įnagininkas: Kriū̃kais
Vietininkas: Kriū̃kuose
Apie miestelį Joniškio rajone žr. Kriukai.

Kriūkai – kaimas Šakių rajone, kairiajame Nemuno krante (priešais Seredžių). Kriūkų seniūnijos ir Paežerėlių seniūnaitijos centras.

Yra biblioteka, paštas (LT-71017). Kriūkų vidurinė mokykla yra gretimame Joginiškių kaime. Miestelis įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Kriūkų grūdų sandėlis (magazinas) – architektūros paminklas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Akmuo su miestelio herbu

Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvė, o per patį miestelį – Jotulė. Miestelis dar vadinamas Senaisiais Kriūkais, jis įsikūręs apatinėje Nemuno terasoje, o kalne esantis Joginiškių kaimas dar vadinamas Naujaisiais Kriūkais. Už 1 km į vakarus esančiame Paežerėlių kaime yra bažnyčia.

Ties Kriūkais nuo Kauno pusės palei Nemuną vedantis kelias pasuka aukštyn link Šakių, ir toliau Nemuno pakrante galima keliauti tik lauko keliuku. Už keleto kilometrų šis keliukas taip pat suka į kalną ties Nykos upeliu, kuris paprastai aprašomas kaip graži ir lankytina vieta. Netoliese atsiveria regykla.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1589 m. minimas J. Krukavičiaus dvaras, iš jo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. Jotulės kairiajame krante 1593 m. pastatytas Bagdono Sapiegos Svetošino dvaras (XIX a. ir gyvenvietei prigijo Svetošino vardas). XVII a. vietovę valdė J. Kulvinskas, XIX a. – baronai Rionės (vok. Rönne). Nuo XIX a. vyko turgūs. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Spaudos draudimo laikais pro Kriūkus iš Prūsijos buvo gabenama lietuviška spauda, valsčiuje veikė 24 knygnešiai. 1936 m. įsteigta „Lloydo“ bendrovės upių laivų statykla. Nuo XX a. pradžios veikė marijavitų religinė bendruomenė. 1920 m. pastatyta jų bažnyčia. Kriūkų marijavitų bažnyčia 1956 m. sovietinės valdžios uždaryta, 2005 privačių asmenų nugriauta.[2]

1991 m. balandžio 17 d. LR AT nutarimu suteiktas Kriūkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1867 m. Svetošino valsčiaus centras
19191950 m. Paežerėlių valsčiaus centras
19501995 m. Kriūkų apylinkės centras
nuo 1995 m. Kriūkų seniūnijos centras


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.
1827 m. 1882 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.
129 296 630 345 529 433
1978 m.[4] 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. -
395 381 412 379 371 -


Sovietinė valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. iš Kriūkų apylinkės ištrėmė 260 žmonių. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. nužudyta apie 80 miestelio žydų. Vyrai sušaudyti prie Šakių, moterys ir vaikai – prie Zapyškio.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Nemuno gatvė
  • XX a. 3-4 dešimtmetyje dirbo marijavitų dvasininkas A. Tulaba (1873–1944), nuo 1936 m. vyskupas, žurnalo „Marijavitas“ redaktorius[6], palaidotas Kriūkuose.
  • Juozas Bastys (1934–1995), buv. kolūkio pirmininkas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Albinas Vaičiūnas. Kriūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 86 psl.
  3. Kriūkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 219 psl.
  4. Kriūkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 191 psl.
  5. Kazys Misius ir kt. Kriūkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 404-405 psl.
  6. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 313 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ten, kur teka Jotulė ir Nyka: Kriūkų krašto enciklopedija (sud. Jonas Vaičiūnas). – Vilnius: Kriventa, 2009. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-526-50-6

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žemoji Panemunė – 5 km
Joginiškiai – 1 km
LUKŠIAI – 21 km
ŠAKIAI – 30 km