Barzdai
| Barzdai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Barzdų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 472 (2001 m.) | |||||||||||||||
| BarzdaiVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Barzdai – miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į vakarus nuo Kazlų Rūdos, šalia kelio KK137 Šakiai-Pilviškiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Pro Barzdus teka Šešupės dešinysis intakas Milupė. Yra Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1934 m.), paštas (LT-71037), biblioteka, Barzdų pagrindinė mokykla, kultūros namai, žemės ūkio servisas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Barzdai minimi nuo 1688 m. XVII–XVIII a. priklausė didžiojo kunigaikščio Vilkijos girininkijai. 1796 m. į Barzdus iš Griškabūdžio perkelta koplyčia.
Nuo 1818 m. iki XIX a. antrosios pusės veikė parapinė mokykla. 1876 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1945–1950 m. progimnazija, 1950–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. Barzdų pagrindinė mokykla. 1922–1940 m. veikė žemesnioji mergaičių amatų ruošos mokykla.
XIX a. 2-ojoje pusėje, carinei Rusijai uždraudus lotyniškus rašmenis, Barzdai tapo svarbiu lietuviškos spaudos platinimo centru. 1905–1906 m. įvyko anticarinių bruzdėjimų. Nuo 1919 m. – parapijos centras. 1941 m. ir 1944–1952 m. ištremti 36 Barzdų gyventojai. SSRS okupacijos metais Barzdų apylinkėse veikė Lietuvos partizanai, priklausantys Tauro apygardos Žalgirio rinktinei. 1950–1992 m. buvo kolūkio centras. [2]
1998 m. patvirtintas Barzdų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1918–1950 m. | Barzdų valsčiaus centras | Šakių apskritis |
| 1950–1959 m. | Barzdų apylinkės centras | Naumiesčio rajonas |
| 1959–1995 m. | Šakių rajonas | |
| 1995– | Barzdų seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas tikriausiai kilęs nuo asmenvardžio, kadangi tarp pirmųjų šios vietovės gyventojų minimas Barzdaitis (plg., Šakiai pavadinti nuo Šakaičių).
[taisyti] Gyventojai
1738 m. buvo 19, 1773 m. – 40 kiemų.
| Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m. | |||||||||
| 1827 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1975 m.[4] | 1979 m.sur. | 1984 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 365 | 542 | 481 | 419 | 439 | 433 | 512 | 493 | ||
|
|||||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Antanas Jusaitis (1871–1942), kunigas, visuomenės veikėjas.
- Motiejus Baltūsis (1876–1923), knygnešys, taip pat kovojęs prieš aplinkinių vietovardžių rusinimą.
- Juozas Izidorius Dailidė (1876–1949), pedagogas, filosofijos daktaras.
- Bronius Oškinis (1913–1985), sklandytuvų konstruktorius.
[taisyti] Literatūra
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Barzdai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, - 688 psl.
- ↑ Barzdai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 189 psl.
- ↑ Barzdai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 33 psl.
- ↑ Barzdai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 217 psl.
- R. Butauto-Kudirkos knygos: „Mūsų šaknys“, „Sūduvos dvasininkai“ I–II-III d.
- Barzdų kalendorius: metskaitlius, 2003-ieji: ūkininkams ir miestelėnams, moterims ir vyrams ir visiems besidomintiems savos tėviškės istorija (sud. Rimvydas Butautas Kudirka). – Vilnius: Gediminas, 2003. – 134 p. – ISBN 9986-9300-5-7
- Barzdų parapija: istorija, žmonės, likimai (sud. Angelė Buškevičienė). – Kaunas: Naujasis amžius, 2005. – 254 p.: iliustr. – ISBN 9955-426-32-2
- Barzdų enciklopedija (sud. Rimvydas Butautas Kudirka). – Vilnius: Gediminas, 2008. – 86 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-806-01-1
- Pilviškių ir Barzdų parapijos – jų ganytojai (sud. Rimvydas Butautas Kudirka). – Vilnius: Gediminas, 2010. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-806-05-9
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Barzdai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, - 688 psl.
- ↑ Barzdai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 189 psl.
- ↑ Barzdai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 33 psl.
- ↑ Barzdai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 217 psl.
[taisyti] Nuorodos
- Barzdai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 331 psl.
- Barzdų nuotraukos
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės |
|||||||||||
![]() |
GRIŠKABŪDIS – 11 km Bliuviškiai – 7 km |
![]() |
|||||||||
| Janukiškiai – 7 km Slabadai – 15 km |
|
Buktiškiai – 3 km | |||||||||
| Baltrušiai – 4 km PILVIŠKIAI – 7 km |
|||||||||||
Barzdai | Gelgaudiškis | Griškabūdis | Kiduliai | Kriūkai | Kudirkos Naumiestis | Lekėčiai | Lukšiai | Plokščiai | Sintautai | Slavikai | Sudargas | Šakiai | Žemoji Panemunė | Žvirgždaičiai

