Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Naumiesčio apskritis |
|
|
|
|
|
|
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m. |
|
| Administracinis centras: |
Vladislavovas |
| Valsčiai: |
11 (1913) |
|
| 1867-1915: |
Suvalkų gubernija |
| 1915-1919: |
Oberostas |
|
| Gyventojų: |
67 300 (1897) |
| Plotas: |
2 292 km² ({{{plotasmetai}}}) |
Naumiesčio apskritis (arba Vladislavovo apskritis) (rus. Владиславовский уезд, lenk. Powiat władysławowski) buvo Suvalkų gubernijos apskritis Užnemunėje 1867–1919 m. Centras – Naumiestis (dabartinis Kudirkos Naumiestis). Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Marijampolės ir Vilkaviškio apskritimis, Kauno gubernijos Kauno ir Raseinių apskritimis bei Prūsijos karalyste.
1867 m. apskrityje gyveno 64 396 žmonės, o 1890 m. gyveno 77 745 žmonės. Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 67 295 žmonės. Kudirkos Naumiestyje gyveno 4 595 žmonės. Šakių mieste gyveno 2 211 žmonės.
Tautinė sudėtis [taisyti]
- Lietuviai- 82,75% (55 690);
- Žydai - 7,39% (4 974);
- Vokiečiai - 7,1% (4 793);
- Lenkai - 1,28% (867);
- Rusai - 0,9% (606);
- Ukrainiečiai - 0,4% (300);
- Totoriai - 0,01% (13);
- Gudai - 0,007% (5);
- Čeremisai - 0,004% (3);
- Čiuvašai - 0,001% (1);
- Kiti - 0,06% (43).[1]
1913 m. apskrityje buvo 11 valsčių: Blagoslaventsvo valsčius, Dabravolės valsčius, Gelgaudiškio valsčius, Griškabūdžio valsčius, Kidulių valsčius, Lešnictvo valsčius, Sintautų valsčius, Svetošino valsčius, Šilgalių valsčius, Tamošbūdžio valsčius ir Zyplių valsčius.[2]
| Apskrities istorija |
| Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
| 1897 |
2292 |
67.295 |
|
|
| 1914 |
2292 |
88.300 |
|
|
| 1917 |
1755 |
61.998 |
|
|