Brazilijos ir Lietuvos santykiai

	Brazilijos ir Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Brazilija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Brazilijos pusės: 1921 m. gruodžio 9 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1931 m.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. lapkričio 5 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Brazilija: 22,6 mln. eur.
• Brazilija → Lietuva: 23,1 mln. eur.
Turistų srautai:
• Brazilija → Lietuva (2020): 354

Brazilijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Brazilijos ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 4 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 5 d. Tarpukariu Brazilija Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1921 m. gruodžio 9 d. ir kartu su Meksika buvo pirmosios tai padariusios Amerikos žemyno valstybės.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės. Nuo 2013 m. San Paule, Brazilijoje veikia Lietuvos generalinis konsulatas, kuriame reziduoja Lietuvos diplomatai. Brazilija yra akreditavusi savo ambasadorius Lietuvai; jie reziduoja Kopenhagoje (dabartinis ambasadorius – Rodrigas de Aseredo Santošas). Vilniuje veikia konsulatas.

Veikia seną istoriją turinti Brazilijos lietuvių bendruomenė. Skaičiuojama, kad Brazilijoje gyvena bent 200 000 lietuvių kilmės asmenų. Didelė dalis lietuvių kilmės brazilų gyvena San Paule, prie Atibajos miesto yra Lituanikos kaimas, kuriame 8 0% gyventojų yra lietuvių kilmės, užrašai dvikalbiai, yra tokios gatvės, kaip Dariaus ir Girėno alėja, Laisvės alėja, Miškų brolių alėja, Šv. Juozapo gatvė (pagal San Paulo lietuvių bažnyčios pavadinimą).

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 84 Brazilijos piliečiai, o Brazilijoje 2021 m. pradžioje gyveno 1450 Lietuvos piliečiai.

Santykių istorija

Ankstyvieji santykiai

Pirmieji imigrantai iš Lietuvos Brazilijoje kūrėsi XIX a. 7-ajame dešimtmetyje (tarp jų karo inžinierius Robertas Adolfas Chodasevičius, kunigas Juozas Juškevičius). Nuo 1886 m. kurį laiką Brazilijoje gyveno 1863 m. sukilimo dalyvis Andrius Vištelis-Višteliauskas.

Santykiai 1918–1940 m.

1936 m. lietuvių išeivių pastatyta bažnyčia „Vila Zelina“ lietuvių kvartale.

Tarpukariu tarp lietuvių emigrantų Brazilija buvo viena populiariausių emigracijos šalių. Vien tarp 1926 ir 1930 m. į ją migravo 40 000 lietuvių. 1929 m. San Paule įkurtas Lietuvos konsulatas rūpinosi lietuviškų mokyklų Brazilijoje steigimu ir išlaikymu, parama lietuvių organizacijoms. Konsulais dirbo: 1929–1935 m. − Petras Mačiulis, 1935–1938 m. — Povilas Gaučys, nuo 1938 m. iki mirties 1966 metais — Aleksandras Polišaitis.

Diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti 1931 m. Tarpukariu šalyje lankėsi lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius, mokslinėje ekspedicijoje į Braziliją dalyvavo entomologas Konstantinas Aris ir zoologas Tadas Ivanauskas.

Tarpukariu buvo nemažas skaičius į Braziliją išvykusių lietuvių. Brazilijos San Paule yra įsikūręs didžiausiu Lotynų Amerikoje laikomas lietuvių kvartalas „Vila Zelina“, pradėjęs kurtis 1934 m. Kvartalo centre yra Lietuvos Respublikos aikštė su paminklu Laisvei (paminklas pastatytas 1985 m.) 1936 m. kunigo Benedikto Suginto iniciatyva ir parėmus JAV lietuviams pastatyta šv. Juozapo bažnyčia. Šalia jos yra lietuviškas medinis kryžius. Tarpukariu veikė dvi lietuvių mokyklos – Vytauto Didžiojo lietuviška mokykla (įsteigta 1930 m., nebeveikia) ir šv. Mykolo arkangelo (Pitsburgo lietuvių pranciškiečių įkurta 1938 m., tebeveikianti) mokyklos.

Taipogi kitame kvartale, Mokoje, 1929 m. buvo įkurta Dr. Vinco Kudirkos lietuvių mokykla, veikė 1931 m. įsteigta Brazilijos lietuvių sąjunga, kurios nariai dažniausiai buvo kairiųjų pažiūrų. Lietuviškos mokyklos iki Antrojo pasaulinio karo veikė ir Tautų parko (Maironio mokykla), Rom Betiro rajonuose, Vila Anastacio (dr. Jono Basanavičiaus lietuvių mokykla). Tautų parko rajone yra Lietuvos (Lituania) ir Vilniaus (Vilna) gatvės.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais

1940 m. liepą dėl Lietuvos sovietinės okupacijos įteikė protesto notas Brazilijos užsienio reikalų ministrui. Pradžioje Brazilijoje sovietinės okupacijos Baltijos šalyse nepripažino. 1943–1951 m. Rio de Žaneire rezidavo Lietuvos reikalų patikėtinis, o 1951–1961 m. – įgaliotasis ministras. Kita vertus, nors Brazilijoje Lietuvą tebeatstovavo reikalų patikėtinis Frikas Meieris ir konsulas San Paule Aleksandras Polišaitis, šių Lietuvos atstovų pavardžių nebuvo Brazilijos diplomatiniame sąraše.

1948 m. Brazilijoje dirbančio monsinjoro Pijaus Ragažinsko (Pio Ragazinskas) iniciatyva pradėtas leisti Brazilijos lietuvių laikraštis „Mūsų Lietuva“ (ėjo iki 2016 m.) Dvasininko garbei kvartale „Vila Zelina“ yra pavadinta gatvė.

1961 m. Brazilijos prezidentu tapus Žaniui da Silvai Kvadrusui pasikeitė Brazilijos užsienio politika. Todėl 1961 m. kovo 11 d. Brazilijos užsienio reikalų ministerija nota informavo Lietuvos pasiuntinybę, kad Brazilijos vyriausybė nutraukianti santykius su Lietuvos pasiuntinybe Rio de Žaneire ir Lietuvos konsulatu San Paule ir nuo šios dienos nebepripažins jokios oficialios veiklos. Taipogi buvo nutraukti oficialūs ryšiai su kitų Baltijos šalių atstovybėmis ir konsulatais. Dar kitais metais Brazilijoje pasikeitus valdžiai, nepaisant išeivijų organizacijų kreipimosi, veikla atnaujinta nebuvo.

Nuo 1978 m. Pijaus Ragažinsko leidykloje spausdinta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ portugalų kalba ir siųsta Brazilijos periodiniams leidiniams, vyskupijoms, pavieniams asmenims.

Santykiai po 1991 m.

Vilniuje įkurtas Brazilijos konsulatas.

Brazilija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 4 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 5 d.

Nuo to laiko pasirašytas susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo (2001 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros srityje (2008 m.), susitarimo memorandumas dėl ekonominio bendradarbiavimo (2017 m.), sutartis dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (2018 m., bet dar neįsigaliojęs).

2015 m. balandį Brazilijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kur buvo nuvykęs į lietuvių rajoną Vila Zelina bei Lietuvos ir Brazilijos sąjungos būstinę, susitiko su Brazilijos lietuvių bendruomenės nariais, Brazilijos užsienio reikalų ministru Mauru Vieira.

Lietuvos prezidentai Brazilijoje lankėsi du kartus – 2012 m. Pasaulinėje Jungtinių Tautų darnaus vystymosi konferencijoje Brazilijoje dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taip pat prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius stebėjo 2016 m. olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

Brazilijoje gyveno seniausia emigrante iš Lietuvos laikyta Emilija Tumonytė Alcantara, kuri 2021 m. mirė, sulaukusi 107 metų.

2011 m. lietuvių diasporą tyrė istorikas Egidijus Aleksandravičius. 2013 m. išleista jo knyga „Pokalbiai lietuvių pasaulio pakraštyje: Brazilija“.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuvių kalba išleista Žoržės Amado, Paulo Koeljo, Bernardo Žuakino Gimarainso, Žuakino Marijos Mašado, Žuauno Kabralio de Melo kūrinių, brazilų legendų ir pasakų rinktinė „Girių giesmininkas“ (1977 m.), poezijos rinktinė „Lianų liepsna“, novelių paskelbta knygose „Pietų Kryžiaus padangėje“ (1951 m.), „Lotynų Amerikos novelės“ (1982 m.). Vyksta universiteto studentų mainai.

Lietuvos ir Brazilijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios vienas rungtynes, kurias laimėjo Brazilijos rinktinė.

Lietuvoje apie 1988 m. per televiziją rodyta brazilų telenovelė „Vergė Izaura“.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Brazilijos siekė 45,7 mln. eurų, o Brazilija buvo 58-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja importas iš Brazilijos į Lietuvą.

• Eksportas sudaro 22,6 mln. eurų; Brazilija yra 61-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
• Importas sudaro 23,1 mln. eurų; Brazilija yra 49-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama tabakas (32%), išdirbtos galvijų odos (20%), gyvūniniai produktai, nenaudojami maistui (10%), ginklai ir šaudmenys (9%).

Pagal tiesioginių investicijų Lietuvoje dydį Brazilija investicijos siekia 0,79 mln. eurų. Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Brazilijoje 2020 m. nebuvo.

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Brazilijos piliečių skaičius Lietuvoje	31	45	71	84

Metai	2015	2020	2021
Lietuvos piliečių skaičius Brazilijoje	108	1461	1450

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

• 1994–1995 m. – Luisas Antonijus Žardimas Galjardis (pirmasis ambasadorius Lietuvai, rezidavo Danijoje).
• 2007–2010 m. – Džordžesas Lamasierė (rezidavo Kopenhagoje)
• 2010–2013 m. – Gonsalas de Barosas Karvaljas e Melo Muranas (rezidavo Kopenhagoje)
• 2014–2017 m. – Markusas Kamačas de Vinčensis
• 2017(?)–2021 m. – Karlošas Antonijus de Roša Paranjosas (rezidavo Kopenhagoje).
• nuo 2021 m. – Rodrigo de Azeredo Santos (reziduoja Kopenhagoje)

Pasiuntiniai Brazilijai

Sąrašas nėra baigtinis

• 1931–1934 m. – Teodoras Daukantas, laikinasis reikalų patikėtinis (rezidavo Rio de Žaneire)
• 1935–1939 m. – Jonas Aukštuolis, pasiuntinys (rezidavo Buenos Airėse)
• 1940–1943 m. – Kazimieras Graužinis (rezidavo Buenos Airėse)
• 1943–1951 m. – Frikas Meieris, laikinasis reikalų patikėtinis (rezidavo Rio de Žaneire)
• 1951–1961 m. – Kazimieras Graužinis, įgaliotasis ministras
• 1996–2004 m. – Vytautas Dambrava (ambasadorius, rezidavo Madride)
• 2001–2004 m. – Valteris Baliukonis, laikinasis reikalų patikėtinis
• 2004–2006 m. – Arvydas Naujokaitis, laikinasis reikalų patikėtinis
• 2006–2009 m. – Laura Tupe, laikinoji reikalų patikėtinė
• 2009–2012 m.- Vaclovas Šalkauskas (rezidavo Buenos Airėse)
• nuo 2017 m. liepos 10 d. Laura Tupe, generalinė konsulė (reziduoja San Paule)

Lietuviškų ordinų kavalieriai Brazilijos piliečiai

Aštuoniems Brazilijos piliečiams, visiems lietuvių kilmės, yra įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

• Albina Ambrazevičienė (1996 m. kovo 7 d. apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)
• Aleksandras Bumblys (1996 m. kovo 7 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi)
• Algirdas Mošinskas (2000 m. balandžio 27 d. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi)
• Helena Mošinskienė (1996 m. kovo 7 d. apdovanota LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. balandžio 27 d. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi)
• Petras Rukšys (1996 m. kovo 7 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi)
• Algimantas Saldys (1996 m. kovo 7 d. apdovanotas LDK Gedimino ordinu)
• Vera Tatarūnienė (1996 m. kovo 7 d. apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)
• Vincas Tubelis (1996 m. kovo 7 d. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)

Taip pat skaitykite

• Brazilijos lietuviai

Literatūra

• Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)

Nuorodos

• Brazilijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
• Brazilija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
• Brazilija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
• Straipsnis apie lietuvišką paveldą Brazilijoje