Petras Mačiulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Wikitext.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Petras Mačiulis
Gimė: 1895 m. kovo 5 d.
Bimbuose, Panemunėlio valsčius
Mirė: 1978 m. rugpjūčio 22 d. (83 metai)
Sunnyvale, Kalifornijos valstijoje, JAV
Tėvas: Antanas Mačiulis
Motina: Janina Šileikaitė
Vaikai:

Antanas Vytautas Mačiulis

Veikla: Lietuvos diplomatas, teisės daktaras
Alma mater: Sapienza - Università di Roma
Žymūs apdovanojimai:
  • 1936 m. Brazilijos Pietų Kryžiaus ordinas

Petras Mačiulis (1895 m. kovo 5 d. (pagal senąjį kalendorių) Bimbuose, Panemunėlio valsčiusRokiškio aps. – 1978 m. rugpjūčio 22 d. Sunnyvale, Kalifornijos valstijoje, JAV) – teisės daktaras, diplomatas. Brolis – gydytojas chirurgas, kankinys Stasys Mačiulis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. baigė gimnaziją Kaune. 1923 m. Romos universitete baigė teisės mokslus, įgydamas teisių daktaro laipsnį. Visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nuo 1919 m. tarnavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos žinyboje: 1919 m. – centro diplomatinis kurjeris, vėliau tais pačiais metais – Romoje, Lietuvos ambasados Italijoje sekretorius, 19231924 m. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, nuo 1925 m. Lietuvos ambasados Prahoje sekretorius.

19261929 m. mokytojavo suaugusiųjų gimnazijoje, o 19351942 m. – konservatorijoje, Kaune.

19291935 m. ėjo konsulo pareigas San Paule, Brazilijoje. Gyvendamas San Paule, įsteigė ir pastatė 4 lietuviškas mokyklas bei butus jų mokytojams.

19381940 m. Lietuvos diplomatas Maskvoje – Užsienio reikalų ministerijoje Pabaltijo, Sovietų Sąjungos ir Lenkijos skyriaus vedėjas. 19401942 Kauno X gimnazijos mokytojas, 19421944 Teologijos fakulteto vyr. asistentas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV. Aktyviai dalyvavo JAV Lietuvių bendrijos veikloje. 1930 m. Išvertė iš italų kalbos G. Papini „Kristaus istorija“, 1953 m. išvertė „Popiežijaus Celestino VI laiškus žmonėms“ (1953). 1962 m. išleido atsiminimų knygą „Trys ultimatumai“.

1936 m. apdovanotas Brazilijos Pietų Kryžiaus ordinu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Joana Viga Čiplytė. Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė: teisės daktaras, diplomatas Petras Mačiulis, 1895–1978. Vilnius, Homo liber, 2011, 95 p.