2020 m. Baltarusijos protestai

2020 m. Baltarusijos protestai
Opoziciją remiančių gyventojų mitingas 2020 m. rugpjūčio 16 d.
Data 2020 m. gegužės 24 d. – Laikas Vieta pradžia Minske, vėliau protestai išplito šalies viduje Pusės Baltarusijos gyventojai Baltarusijos valdžios opozicija Baltarusijos vyriausybė Aukos mažiausiai 450 sužeistų mažiausiai 6 žuvę Mažiausiai 13000 suimta 103 sužeisti

2020 m. Baltarusijos protestai – masiniai Baltarusijos žmonių protestai ir eisenos, prasidėjusios iš karto po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo. Valstybinei televizijai pranešus apie A. Lukašenkos pergalę, sostinėje Minske prasidėjo protestai, įvyko susirėmimai tarp protestuotojų ir specialiųjų policijos pajėgų. Policijos ir kariuomenės pajėgos užtvėrė dalį miesto, buvo sutrikdytas interneto ryšys. Vėliau protestai ir žmonių susibūrimai išplito kituose šalies miestuose.

Protestai iki rinkimų

Į šalies prezidento rinkimus ketino registruotis ir parašus buvo surinkę didžiausi A. Lukašenkos opozicionieriai. Pagrindiniai konkurentai turėjo būti Sergejus Cichanovskis, Valerijus Cepkalo ir Viktoras Babaryka, tačiau nei vienam iš jų nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. S. Cichanovskis ir V. Babaryka buvo suimti, o V. Cepkalo spėjo palikti šalį. Po šių įvykių pagrindine A. Lukašenkos konkurente tapo S. Cichanovskio žmona Svetlana Cichanovskaja. Ji kartu su kolegėmis V. Babarykos štabo vadove Marija Kolesnikova ir V. Cepkalo žmona Veronika Cepkalo subūrė pagrindinį opozicijos štabą. Prieš rinkimus opozicionierės sugebėjo į gatves surinkti daugiatūkstantines minias.

Protestai po rinkimų

Moterų solidarumo eisena Minske

Praėjus rinkimams, kuriuose pagal valdžios organų skaičiavimus A. Lukašenkai surinkus 80 %, o S. Cichanovskajai 10 % balsų, Baltarusijos miestuose prasidėjo masiniai protestai ir žmonių pasipriešinimas tokių rinkimų rezultatams.

Rugpjūčio 10 d. S. Cichanovskaja buvo sulaikyta centrinio šalies rinkimų komiteto būstinėje ir laikoma apie 7 val. Po to naktį į rugpjūčio 11 d. ji buvo nuvežta į Lietuvą, kurioje jau anksčiau buvo išsiųsti jos vaikai.

Rugpjūčio 11 d. protestai pagrindiniuose šalies miestuose tęsėsi, Baltarusijos OMON pajėgos prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas ir garsines granatas. Tą pačią dieną buvo patvirtinta, kad Breste ginkluotosios pajėgos panaudojo šaunamuosius ginklus prieš protestuotojus.

Iki rugpjūčio 13 d. protestuose žuvo 2 žmonės.

Rugpjūčio 13 d. šalies miestų gatvėse pasirodė baltai apsirengusių moterų eisenos ir gyvos grandinės. Tuo tarpu įvairiose valstybinėse įmonėse darbuotojai pradėjo streikus.

Rugpjūčio 16 d. visoje šalyje vyko masiniai taikūs protestai ir eisenos. Minske susirinko įvairiais skaičiavimais nuo 100 000 iki 220 000 žmonių minios. Tai buvo didžiausi mitingai šalies istorijoje. Tą pačią dieną mitingą surengė ir A. Lukašenkos pasekėjai. Pasak šalies vidaus reikalų ministerijos, į šį mitingą susirinko apie 65 000 žmonių, nors nepriklausomi žurnalistai ir stebėtojai teigė, jog iš tikrųjų žmonių buvo apie 5 000.

Antrąją protestų savaitę prasidėjo masiniai įvairių valstybinių įmonių streikai. Rugpjūčio 17 d. A. Lukašenka buvo nušvilptas Minsko ratinių vilkikų gamyklos darbuotojų. Kalbėdamas šios įmonės darbuotojams, A. Lukašenka teigė, kad „pasitrauks tik tada, kai jį nužudys“. Prie streikų prisidėjo valstybinių televizijų darbuotojai.

Rugpjūčio 18 d. Nemune rastas prezidento rinkimų komisijoje buvusio Konstancino Šišmakovo kūnas. Tai buvo vienas iš dviejų komisijos narių, nepasirašiusių rinkimų rezultatų protokolo. Netrukus po to, Aliaksandras Lukašenka apdovanojo didelę grupę jėgos struktūrų atstovų medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą“. Taip pat paskelbta, kad įvairios tarptautinės kompanijos stabdė savo reklamas ir užsakymus Baltarusijos televizijos kanaluose.

Žurnalistų suėmimai ir cenzūra

Rugpjūčio 9–11 d. nepriklausomi žurnalistai buvo suiminėjami Minske, Breste ir Babruiske. Pasak šalies žurnalistų asociacijos, rugpjūčio 10 d. specialiosios pajėgos specialiai šaudė guminėmis kulkomis į žurnalistus, kitaip trukdė jiems šviesti įvykius šalyje.

Rugpjūčio 11 d. buvo pranešta, kad policijos ir kitos jėgos struktūros atiminėjo iš žurnalistų vaizdo kameras ir fotoaparatus, pavogdavo atminties korteles ar tiesiog sulaužydavo aparatūrą. BBC News Russia pranešė, kad trys jų žurnalistai buvo suimti ir sumušti šalies policijos pajėgų.

Rugpjūčio 27 d. per protestus Minske sulaikyta apie 50 žurnalistų, bandžiusių nušviesti įvykius. Vėliau be jokių paaiškinimų ar protokolų jie buvo paleisti į laisvę.

Tarptautinė reakcija į rinkimus ir protestus

Tarptautinės sankcijos

• Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell rugpjūčio 14 d. paskelbė, kad Baltarusijai bus įvestos ekonominės sankcijos už „prievartą ir falsifikacijas“.

Tarptautinės organizacijos

• JT atstovas Stéphane Dujarric paskelbė, kad organizacija su nerimu stebi po rinkimų vykusią prievartą ir kviečia Baltarusijos valdžią parodyti maksimalų susilaikymą nuo prievartos ir laikytis visų laisvo žodžio bei susirinkimų laisvių.
• Rugpjūčio 16 d. Popiežius Pranciškus kvietė visas puses dialogui, prievartos atsisakymui ir pagarbos teisėms bei laisvėms.
• Europos parlamentarai ragino Baltarusiją surengti naujus rinkimus, patį A. Lukašenką paskelbė nepageidaujamu asmeniu ES ir ragino Rusiją laikytis nuošalyje šių įvykių.
• 2020 m. spalio 22 d. Europos parlamentas Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė Baltarusijos demokratinei opozicijai, kurią atstovavo protestuotojai prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir opozicinio judėjimo lyderiai: Sviatlana Cichanouskaja, Sviatlana Aleksijevič, Maryja Kalesnikava ir kiti.

Šalys, pasveikinusios A. Lukašenką su pergale

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino A. Lukašenką su pergale. Rugpjūčio 14 d. šalies užsienio reikalų ministrė Marija Zacharova pareiškė, kad šalyje kilę protestai buvo organizuoti su užsienio šalių pagalba siekiant patraukti Baltarusiją į savo pusę ir destabilizuoti situaciją šalyje. Rugpjūčio 15 d. A. Lukašenka pranešė bendravęs telefonu su V. Putinu ir užsitikrinęs, kad „su pirmu prašymu Rusija suteiks atitinkamą pagalbą siekiant užtikrinti Baltarusijos saugumą nuo užsienio grėsmių“.
• Kinija
• Turkija
• Armėnija
• Azerbaidžanas
• Kazachstanas
• Kirgizija
• Moldova
• Omanas
• Tadžikistanas
• Uzbekistanas
• Vietnamas

Šalys, nepripažįstančios rinkimų rezultatų

• Čekija – šalies ministras pirmininkas Andrej Babiš išreiškė paramą protestuotojams ir ragino valdžią iš naujo surengti rinkimus, o ES reaguoti griežtai.
• Estija, Latvija ir Lietuva – šių šalių vadovai bendru kreipimusi ragino surengti naujus sąžiningus rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.
• Lenkijos užsienio reikalų ministras pasmerkė prievartą ir apeliavo į Baltarusijos valdžią „pradėti gerbti pagrindines žmonių laisves“.
• Rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas neeiliniame posėdyje priėmė rezoliuciją, kurioje teigė, kad prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, taip pat ragino atsakingiems pareigūnams įvesti nacionalines sankcijas. Seimas kreipėsi į Lietuvos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių nacionalinius parlamentus ir vyriausybes bei ragino nepripažinti Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų, o A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.
• Rugpjūčio 31 d. Latvija, Lietuva ir Estija A. Lukašenkai ir dar 29 valstybės pareigūnams uždraudė atvykti į šias šalis.

Šalys, išreiškusios susirūpinimą

• JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo įvertino rinkimus kaip nelaisvus ir nesąžiningus bei pasmerkė protestų malšinimą prievarta.
• JK
• Kanada
• Ukraina
• Vokietija
• Šveicarija
• Švedija
• Airija
• Slovakija
• Suomija
• Rumunija
• Prancūzija
• Nyderlandai
• Norvegija