Sąrašas:Išskirtiniai medžiai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rečiausi medžiai Žemėje[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Encephalartos woodii; Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, cikūnų (Cycadophyta) skyriaus, Zamijinių (Zamiaceae) šeimos, galvonių (Encephalartos) genties augalas. Anksčiau buvo išplytę PAR Natalio provincijoje, bet kuris laikas savaime gamtoje neauga, kadangi jie dvnamiai ir gamtoje nėra išlikusių moteriškų augalų, savaime daugintis negali. Tokiu atveju kad ši rūšis išliktų, yra klonuojama augalų plantacijose ir sodinami botanikos soduose. Yra ir sukryžmintų veislių su artimiausios Encephalartos natalensis rūšies (ir kitomis Encephalartos genties rūšimis) moteriškais augalais. Buvo manyta, kad ilgalaikiu selekciniu būdu kryžminant, atrenkant augalus, ateityje bus galima išvesti Encephalartos woodii rūšies gryną moterišką augalą, bet vėliau nustatyta, kad tokie hibridai tarp Encephalartos woodii ir Encephalartos natalensis galutiniam rezultate vistiek turės pastarosios rūšies chloroplastą, tad selekciniu būdų negalima išgauti moteriškos Encephalartos woodii grynos rūšies augalo. Radus gamtoje išlikusius rūšies moteriškus augalus, galėtų vėl daugintis natūraliai savaime.
  2. Encephalartos aemulans; Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, cikūnų (Cycadophyta) skyriaus, Zamijinių (Zamiaceae) šeimos, galvonių (Encephalartos) genties neaukštas augalas. Tik du medžiai vienas nuo kito 10 km atstumu auga Natalio provincijos (PAR) šiaurėje.
  3. Abies beshanzuensis (Baishan fir); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 15–17 m (galimai aukštesni, kadangi remiasi tik trimis išlikusiais medžiais) ir iki 0,8 m kamieno skersmeniu. 1987 metais buvo žinomi natūraliai gamtoje išlikę tik trys medžiai. Savaime auga Kinijos Džedziango provincijos pietinėje dalyje.
  4. Dendroseris gigantea; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, astrinių arba graižažiedžių (Asteraceae) šeimos, Dendroseris genties neaukštas medis. Ramiojo vandenyno pietryčiuose arčiau Pietų Amerikos žemyno esančioje Aleksandro Selkirko saloje yra išlikęs tik vienas medis. Daugiau, bet dirbtinai yra pasodinti Robinzono Kruzo saloje.
  5. Dendroseris neriifolia; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, astrinių arba graižažiedžių (Asteraceae) šeimos, Dendroseris genties medis. Natūralus jų paplitimo arealas yra Čilėje, Pietų Amerikos žemyne, bet dabar žinomi išlikę tik du egzemplioriai augantys Robinzono Kruzo salos rytinėje dalyje. Taip pat dalis augalų yra kultivuojami žmonių.
  6. Ramosmania rodriguesii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, raudinių (Rubiaceae) šeimos, Ramosmania genties medis. Buvo manoma kad augalai išnyke, kol 1980 metais buvo pastebėtas vienas egzempliorius. Natūralus jų arealas Rodrigeso sala, esanti Indijos vandenyne.
  7. Elaeocarpus bojeri; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvūninių (Elaeocarpaceae) šeimos, Elaeocarpus genties medžiai. Natūraliai auga Indijos vandenyne esančioje Mauricijaus saloje. Yra išlikę 10 medžių.
  8. Pennantia baylisiana; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Icacinaceae šeimos, Pennantia genties medis. Buvo išlikęs tik vienas egzempliorius Trijų Karalių salyno (Three Kings Islands) Didžiojoje saloje (Najosios Zelandijos šiaurinė dalis).
  9. Protium attenuatum; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Burseraceae šeimos, Protium genties medžiai. Natūraliai auga tik keletoje Mažujų Antilų - Dominikos, Gvadelupos, Martinikos, Sent Lusijos, Sent Vincento salose. Teigiama kad gamtoje yra išlikę apie 50 egzempliorių, nors matyt neįskaičiuoti dirbtinai dauginami medžiai.
  10. Magnolia sinica; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos, magnolijų (Magnolia) genties medžiai. Auga Junano provincijoje (pietų Kinija). Užauga iki 40 m aukščio. Natūraliai gamtoje išlikę apie dešimt subrendusių egzempliorių ir dirbtiniu būdu išauginta keletas tūkstančių sodinukų paruoštų ar jau pasodintų gamtoje.
  11. Glyptostrobus pensilis; pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė Glyptostrobus gentyje išlikusi medžių rūšis. Natūralus jų arealas Rytų Azijoje - subtropinės Kinijos pietuose esančiose žemumose, Vietname, Laose. Nors bendras žinomų medžių kiekis ir daugiau kaip 250 vienetų (iš jų brandžių medžių mažiau kaip 250 vienetų), bet iš jų tik keletas gali išauginti gyvybingas sėklites, kad galėtų daugintis išlikti ši rūšis.

Seniausi medžiai Žemėje[taisyti | redaguoti kodą]

Gajoji pušis (Pinus longaeva)

Seniausi medžiai Žemėje, pagal atskiras rūšis augantys dabar. Sąraše bendras žinomų seniausių medžių sąrašas, kurių amžius nustatytas oficialiai pagal medžio rieves arba tik spėjamas:

  1. Gajoji pušis, (Pinus longaeva), (Great Basin Bristlecone Pine); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties augalų rūšis. Oficialiai ištirtam Metušelo medžiui Methuselah yra 4844 metų. Vis dar auga Baltuosiuose kalnuose, Inyo apygardoje, rytų Kalifornijoje, JAV.
  2. Europinis kukmedis, (Taxus baccata), (European Yew); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kukmedinių šeimos, kukmedžių genties augalų medis. Kaip manoma Llangernyw kukmedžiui jau yra apie 4000-5000 metų. Vis dar auga Llangernyw kaimo kapinaitėse šiaurės Velse, JK.
  3. Visžalis kiparisas, (Cupressus sempervirens), (Mediterranean cypress); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių šeimos, kiparisų genties augalas. Žinomas kaip Sarv-e-Abarkooh arba Zoroastrian Sarv pavadinimu. Auga Abarkuh, Yazd, Irane. Jam apie 4000 metų.
  4. Dviskiautis ginkmedis, (Ginkgo biloba); Vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos rūšis. Žinomas kaip Chinese Ginkgo King (Tiantan ginkgo) pavadinimais. Tai 50 m aukščio ir apie 4000 metų amžiaus medis augantis Kinijos Guidžou provincijoje.
  5. Kiparisinė ficroja, (Fitzroya cupressoides), (Alerce); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė ficrojų (Fitzroya) genties augalų rūšis. Seniausiam šiam medžiui (rasta 1993 metais) 3622 metai. Oficialiai jos amžius nustatytas pagal medžio rieves. Auga pietų Čilės ir pietų Argeninos Andų kalnuose.
  6. Taxodium ascendens, (Taxodium ascendens), (Pond cypress); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, taksodžių (Taxodium) genties medis. Iki 2012 m. Floridoje netoli Longvudo (Longwood) miesto augęs Taxodium ascendens buvo žinomas kaip „The Senator“ medis, kuris turėjo 3400 - 3600 metų, jo aukštis buvo 38 m ir turėjo 5,3 m skersmens kamieną. 2012 m. Sausio 16 d. šis medis buvo sunaikintas ugnies.
  7. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties išlykusi visžalių medžių rūšis. Seniausiam žinomam medžiui, kurio amžius patvirtintas oficialiai yra 3266 metai.
  8. Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė kriptomerijų (Cryptomeria) genties augalų rūšis. Seniausia japoninė kriptomerija vadinama Daio Sugi, kuriai ~3000 metų, Auga Japonijoje (daugiau informacijos).
  9. Europinis alyvmedis, (Olea europaea), (Olive); alyvmedinių šeimos, alyvmedžio genties augalas. Seniausias europinis alyvmedis vadinamas Cormac’s medžiu, kuriam ~ 3000 metų. Auga Sardinijojos saloje, (Italija).
  10. Tikrasis karaliūnas, (Cariniana legalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, Cariniana (Cariniana) genties lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio ir iki 6 m skersmens kamienu. Brazilijoje augantis ilgaamžiškiausias šios rūšies individas žinomas kaip Patriarca da Floresta – medžiui ~ 3000 metų.
  11. Paprastasis drieksmis, (Lagarostrobos franklinii), (Huon-pine). Seniausiam šios rūšies medžiui 2500 metų, kurio amžius patvirtintas oficialiai. Auga Tasmanijoje (Australija).
  12. Akuotuotoji pušis, (Pinus aristata), (Rocky Mountain Bristlecone Pine); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties augalų rūšis. Žinoma kaip CB-90-11, jos amžius 2435 metai. Auga vidurio Kolorado valstijoje, JAV.
  13. Maldiklinis fikusas, (Ficus religiosa), (Sacred Fig); šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Šri Lankoje vadinamas Jaya Sri Maha Bodhi pavadinimu. Auga Šri Lankos šiaurės centrinės provincijos Anuradhapuros mieste. Tai žinomas kaip žmogaus pasodintas su tikslia data (288 metais prieš Kristų) seniausias medis. 2011 metais jo amžius 2299 metai.
  14. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties visžalių medžių rūšis. Seniausia žinoma Visžalė sekvoja auga šiaurės Kalifornijoje, JAV. Jai apie 2200 metų.
  15. Juniperus occidentalis var. australis, (Western Juniper, Sierra Juniper); Seniausiam šios rūšies medžiui žinomam kaip „Scofield Juniper“ nusibaigusiam dar 1165 metais, buvo 2675 metų (augo Siera Nevadoje). Seniausias egzempliorius dabar augantis, žinomas kaip „Bennett Juniper“ turi apie 2200 metų. Jis auga JAV vakaruose esančiuose Siera Nevados kalnuose (Kalifornija).
  16. Lapuodegė pušis, (Pinus balfouriana), (Foxtail Pine); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Pušinių šeimos, pušų genties augalų rūšis. Oficialiai nustatytas seniausio šios rūšies medžio amžius – 2110 metų.

Seniausios medžių šaknų klonų sistemos Žemėje[taisyti | redaguoti kodą]

Smulkiadantės tuopos (Populus tremuloides) giraitė Žuvų ežero valstybiniame miške (Fishlake National Forest), esančiam Jutoje (JAV)

Seniausios Žemėje gyvuojančių medžių šaknų klonų sistemos, turinčios vieną bendrą genetinį protėvį:

  1. Smulkiadantė tuopa, (Populus tremuloides); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapuotis medis. Smulkiadantės tuopos išsikerojusiai vyriškos lyties medžio klonų šaknų sistemai žinomai kaip Pando medis apie 80000 metų. Auga Žuvų ežero nacionaliniame miške (Fishlake National Forest), esančiam Jutoje (JAV). Visa šio vieno klono šaknų sistema gali sverti apie 6 000 000 kg.
  2. Lomatia tasmanica, (Lomatia tasmanica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Protėjinių (Proteaceae) šeimos, Lomatia genties auglas. Žinomiems kaip „King’s Lomatia“ arba rečiau kaip „King’s Holly“ Lomatia tasmanica klonams mažiausiai 43600 metų. Auga Australijos žemynui priklausančioje Tasmanijos saloje.
  3. Quercus palmeri, (Quercus palmeri); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapuotis medis. Žinoma kaip „Džurupo ąžuolo“ klonų šaknų sistema, kuriai 13000 metų. Auga pietų Kalifornijos Džurupo kalnuose (Jurupa Mountains).
  4. Paprastoji eglė (Picea abies); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Old Tjikko (Paprastosios eglės) šaknų sistemos genetiniams klonams 9550 metų. Auga Švedijos Dalarno provincijoje esančiame Fulufjeleto nacionaliniame parke.
  5. Paprastasis drieksmis, (Lagarostrobos franklinii); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Podokarpinių (Podocarpaceae) šeimos, Lagarostrobos genties augalas. Seniausiems paprastojo drieksmio šaknų sistemos genetiniams klonams 3000-10000 metų. Auga Australijos žemyno Tasmanijos salos Mount Read kalnuose.

Masyviausi medžiai Žemėje[taisyti | redaguoti kodą]

Didieji mamutmedžiai (Sequoiadendron giganteum) masyviausi augantys medžiai Žemėje

Masyviausi planetos medžiai, pagal atskiras rūšis augantys dabar. Sąrašas nepilnas, nėra Petersianthus quadrialatus, hopėjų, šorėjų, kompasijų apskaičiuoto tūrio, kurie yra vieni iš aukščiausių medžių ir gali pretenduoti į masyviausių medžių sąrašą.

  1. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė išlikusi mamutmedžių (Sequoiadendron) genties visžalių medžių rūšis. Žinomo „General Sherman“ vardu medžio tūris 1487 m³, aukštis 83,8 m, kamieno skersmuo 7,7 m (1,4 m aukštyje), kamieno skersmuo prie pagrindo 11,1 m, apimtis prie žemės 31,3 m. Manoma kad medžiui 2300 - 2700 metų. Augimo vieta – Giant Forest, Sekvojos nacionaliniame parke, Tularo apygardoje, Kalifornija, JAV.
  2. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties visžalių medžių rūšis. Žinomos kaip Lost Monarch vardu tūris 1206 m³, aukštis 97,8 m, kamieno skersmuo 7,92 m (krūtinės aukštyje). Augimo vieta – Redvudo nacionaliniame parke (š. Kalifornija, JAV). 1926 metais buvo nukirsta taip vadinama Crannell Giant 1794 m³ tūrio sekvoja, bet iki šiol nėra oficialiai verifikuota.
  3. Gvatemalinis taksodis, (Taxodium huegelii), (Montezuma Cypress); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, taksodžių (Taxodium) genties augalas. Žinomo kaip „Árbol del Tule“ pavadinimu tūris 816,8 m³, sveria apie 636,1 tonas, aukštis 35,4 m, kamieno skersmuo 9,38 m ir manoma jam apie 1400-1600 metų. Jo augimo vieta – Santa María del Tule miesto centras, Oachaka (valstija), Meksika.
  4. Pietinis agatmedis, (Agathis australis), (Kauri); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties medis. Medis žinomas kaip „Tāne Mahuta“ vardu yra 516,7 m³ tūrio. Kiti jo duomenys: aukštis 45,20 m, 1,37 m aukštyje – kamieno skersmuo 491,6 cm, kamieno apimtis 1544,4 cm. Manoma jam apie 1250-2500 metų. Augimo vieta – Naujosios Zelandijos Šiaurės salos šiaurinė dalis.
  5. Didžioji tuja, (Thuja plicata), (Western Redcedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, [kiparisiniai|kiparisinių]] (Cupressaceae) šeimos, tujų (Thuja) genties medis. Žinomos kaip Quinault Lake Redcedar pavadinimu tūris 500 m³, aukštis 55 m, kamieno skersmuo 6,04 m. Augimo vieta – Lake Quinault ežero šiaurės vakarinė pakrantė, šiauriau Aberdeen, Vašingtono valstija, JAV (34 kilometrai nuo Didžiojo vandenyno).
  6. Rutulinis eukaliptas, (Eucalyptus globulus), (Tasmanian Blue Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Žinomo kaip Rullah Longatyle (Strong Girl arba Grieving Giant) pavadinimu tūris 367,7 m³, aukštis 82,3 m, kamieno skersmuo 5,54 m. Augimo vieta – pietryčių Australija.
  7. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Australian Mountain-ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Masyviausias žinomas kaip „Arve Big Tree“ pavadinimu yra 360,1 m³ tūrio, 87 m aukščio, 5,44 m kamieno skersmens. Augimo vieta – pietryčių Australija.
  8. Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii porūšis, (Pseudotsuga menziesii), (Coast Douglas-fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties medis. Žinomos kaip „Red Creek Tree“ pavadinimu didžiosios pocūgės tūris 349 m³, 73,8 m aukščio, 4,23 m skersmens kamienu. Jos augimo vieta – Red Creek, Britų Kolumbijos pietvakariai, Kanada.
  9. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Pagal vietovę žinoma Queets Spruce pavadinimu kurios tūris 337 m³, 75,6 m aukščis, 455 cm kamieno skersmuo. Augimo vieta – netoli Queets River, Olympic National Park, Vašingtono valstijos šiaurės vakarai, JAV, tai yra maždaug už 26 km nuo Didžiojo vandenyno pakrantės.
  10. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Masyviausias individas žinomas „Gothmog“ pavadinimu, jo tūris 337 m³, 53 m aukščio, 5,37 m kamieno skersmeniu. Augimo vieta – Australijos pietryčiai.
  11. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Masyviausio tūris 286 m³, 5,41 m skersmens kamienu, 72,0 m aukščio. Augimo vieta – Styx River Valley, Australijos pietryčiai.
  12. Saldžioji arba Lamberto pušis, (Pinus lambertiana), (Sugar Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus)genties visažalis spygliuotis medis. Masyviausios tūris 255 m³, aukštis 66,1 m, kamieno skersmuo 3,53 m. Auga Dorington (Kalifornija). Bet 1826 metų istoriniai dokumentai byloja apie augusią dar masyvesnę lamberto pušį, kuri 1 m aukštyje nuo žemės kamieno skersmuo buvo 5,60 m, o 40,84 m aukštyje kamieno skersmuo 1,69 m – bendras medžio aukštis buvo 65,53 m.
  13. Kaliforninis kedrotis, (Calocedrus decurrens sin. Libocedrus decurrens), (California Incense Cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis medis. Žinomo kaip „Devil's Canyon Colossus“ tūris 223 m³, aukštis 50,3 m, kamieno skersmuo 3,78 m. Jis auga Kalifornijoje Marmuro kalnų laukynėje (Marble Mountain Wilderness) (JAV vakaruose).
  14. Eucalyptus denticulata, (Eucalyptus denticulata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių šeimos, eukaliptų genties medis. Žinomo masyviausio tūris 200 m³, aukštis 61 m, kamieno apimtis 14,2 m. Auga Australijos Viktorijos valstijoje.
  15. Eucalyptus nitens, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medžių rūšis. Žinomo kaip „Whitelaw Tree“ medžio tūris 200 m³, 57,5 m aukščio bei 14,9 m apimties. Auga Australijos Viktorijos valstijoje.

Aukščiausi medžiai Žemėje (augę praeityje ir augantys dabar)[taisyti | redaguoti kodą]

Karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans)

Aukščiausi planetos medžiai, pagal atskiras rūšis kada nors augę ir įskaitant augančius dabar. Šis medžių sąrašas skirtas 80 m bei aukštesniems medžiams, pradedant aukščiausiais. Sąraše medžių užfiksuotas aukštis (aukščiausias) kada nors augusių praeityje arba augančių dabar. O medžių sąrašas nepilnas, kadangi daug jų nebuvo matuojami praeityje ir daug neišmatuotų (nepastebėtų aukštų) dabar, ypač tolimesnėse, kalnuotose vietovėse. Pavyzdžiui sąraše nėra kiparisinės ficrojos, apie kurią sprendžiant iš Čarlzo Darvino matytų ir aprašytų masyvių kamienų per kelionę Pietų Amerikoje, jos peraugdavo 80 m ribą.

  1. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Mountain Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medžių rūšis. XIX a. pab. – XX a. prdž. šaltiniai tvirtina apie augusius nuo 112,8 m iki 160 m aukščio medžius, bet daugelis jų nėra oficialiai patvirtinti ir iki šiol tik diskutuojama. Patikimiausiai išmatuotas karališkasis eukaliptas buvo 1872 metų vasario 21 d., kada Viktorijos valstijos archivuose buvo rasti tuometinio miškų ūkio inspektoriaus William Ferguson dokumentai. Su liniuote medį gulinti ant žemės nuo šaknų iki nulūžusios viršūnės išmatavo 133 m. Nulūžusios viršūnės skersmuo buvo 91 cm. Tad kaip manoma su nenulaužta viršūne medis galėjo siekti apie 152 m aukštį. Šie medžiai auga Australijos žemyno pietryčiuose.
  2. Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšis, (Coast Douglas-fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžalis medis. 1897 metais Vašingtono valstijos (JAV), Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų amžiaus didžioji pocūgė. Paprastai jos gyvena daugiau kaip 500, o pavieniai apie 1000 ir daugiau metų. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio. Šie medžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  3. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė sekvojų (Sequoia) gentyje visžalių medžių rūšis. 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldt apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio sekvoja. Visžalės sekvojos paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  4. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia, Wellingtonia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties išlykusi medžių visžalė rūšis. Medis žinomas kaip „The Father of the forest“ buvo maždaug apie 129 m (nuo 121 m iki 137 m) aukščio (apytikslūs išmatavimai)[1]. Jo apimtis prie kamieno pagrindo buvo 33,52 m. Išmatuotas kada jau buvo nuvirtęs. Kitas medis žinomas kaip „The Mother of the Forest“ augo iki 1852 metų, buvo 97,84 m aukščio ir 27,43 m kamieno skersmens (prie pagrindo). Dabar augantis aukščiausias yra 95,8 m. Didieji mamutmedžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose, nedideliam Siera Nevados kalnų ruože.
  5. Rutulinis eukaliptas, (Eucalyptus globulus), (Tasmanian Blue Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Istoriniuose archivuoseyra duomenu apie augusius 101 m aukščio medžius. Augimo vieta – Tasmanija, Australija. Šie medžiai natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.
  6. Kvapusis kėnis, (Abies procera), (Noble Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis ir aukščiausia kėnių gentyje medžių rūšis. Paprastai pasitaiko apie 40–70 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Gyvena iki 800 metų. Šiuo metu augantis yra 87,48 m aukščio bei kito augančio medžio didžiausias kamieno skermuo 275 cm. Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio medis, kuri sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis. Kitas, bet jau nudžiuvęs buvo 89,9 m aukščio, 192 cm kamieno skersmes, 87,7 m³ tūrio. Ši rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose esančiuose Kaskadiniuose ir Ramiojo vandenyno pakrantės kalnuose - esančiuose Vašingtono, Oregono valstijų vakaruose ir Kalifornijos pačiame šiaurės vakarų pakraštyje.
  7. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Praeityje Australijos matininkų buvo išmatuotas 98,8 m aukščio. Šie medžiai natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.
  8. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis medis. Tai aukščiausia eglių genties medžių rūšis. Žinoma kaip Raven’s Tower pavadinimu yra 96,68 m aukščio. Natūraliai paplitę Šiauręs Amerikos vakaruose nuo pietų Aliaskos arealo šiaurėje, iki šiaurės Kalifornijos – arealo pietuose.
  9. Corymbia maculata, (Corymbia maculata), (Spotted Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, Corymbia genties lapuotis medis. Pasak istorinių šaltinių, praeityje yra nukirstas 91 m aukščio šios rūšies medis. Natūralus jų arealas – rytų ir pietryčių Australijoje esančios valstijos – Kvinslandas, Naujasis Pietų Velsas, Viktorija.
  10. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Užauga virš 90 m. Natūraliai paplitę Australijos žemyno pietryčiuose.
  11. Eucalyptus nitens, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medis. Viktorijos valstijoje (Australija) retkarčiais pasitaiko iki 90 m aukščio medžių. paplitę Viktorijos valstijoje (Australijos žemyno pietryčiai).
  12. Eucalyptus denticulata, (Eucalyptus denticulata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Šie medžiai kartais išauga iki 90 m aukščio.
  13. Spalvingasis eukaliptas, (Eucalyptus diversicolor), (Karri); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Užauga iki 90 m aukščio. Vietinė rūšis vakarų Australijos valstijos drėgnesniuose p.v. regionuose.
  14. Allantospermum borneense, (Allantospermum borneense); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Ixonanthaceae šeimos, Allantospermum genties medis. Užauga iki 90 m aukščio. Natūraliai auga Malakos pusiasalio pietinėje dalyje ir Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  15. Taiwania cryptomerioides, (Taiwania cryptomerioides); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė Taiwania genties medis. Užauga iki 60-75 m, kartais iki 80-90 m aukščio ir iki 3-4 m skersmens kamienu. Ilgą laiką jos buvo nepaliaujamai kertamos dėl geros medienos, žinoma pasirenkant gerai nuaugusius masyviausius ir aukštus medžius, tad apie labai aukštus dabar išlikusius ir augančius individus kol kas duomenų nėra, juolab kad jos auga nuošaliose kalnų vietovėse. Augdamos lėtai, gyvena ilgiau kaip 1600 metų, tikėtina ir virš 2000 metų. Kinijoje ir Taivane dabar jos saugomos. Rytų Azijos pietryčiuose augantys medžiai.
  16. Vytelinis eukaliptas, (Eucalyptus viminalis), (Manna Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties medis. Medžio White Knight aukštis 88,9 m, kamieno skersmuo 3,30 m, kamieno apimtis 10,8 m, tūris 180 m³. Augimo vieta – Evercreech Forest rezervatas esantis Tasmanijoje (pietryčių Australija).
  17. Žvilgioji araukarija, (Araucaria hunsteinii), (angl. Klinki/Klinkii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, araukarijų (Araucaria) genties medis. Tai aukščiausi vietiniai Papua saloje augantys ir araukarijinių šeimos medžiai. 1941 metais buvo išmatuotas 88,9 m aukščio medis. Jos paplitę Papua saloje (Okeanija).
  18. Shorea faguetiana, (Shorea faguetiana), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Žinomo kaip Poko gergassi medžio aukštis 88,32 m. Augimo vieta – Tawau Hills National Park, Malaizijos Sabaho valstija esanti Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  19. Petersianthus quadrialatus, (Petersianthus quadrialatus), (Philippine rosewood); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, vaisperų (Petersianthus) genties lapuotis medis. Pagal 2010 metų pabaigos duomenis su galimai viršūnėje dirbtine dekoracija buvo išmatuotas 96,9 m aukščio ir 366,05 cm kamieno skersmens medis. Nors dar 1980 metais išmatavus buvo teigiama esantis 87,8 m aukščio (pastarasis išmatavimas patikimesnis). Auga Mindanao salos Agusan del Sur provincijoje (Filipinai). Aukščiausiai auganti savaiminė medžių rūšis Filipinų salose.
  20. Išlakioji kompasija, (Koompassia excelsa), (Tualang); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, kompasijų (Koompassia) genties lapuotis medis. Dažnai užauga apie 76 m aukčio. Išmatuotas aukščiausias medis siekė 87 m aukštį. Rūšis paplitusi Pietryčių Azijoje.
  21. Eucalyptus grandis (Eucalyptus grandis), (Flooded gum / Rose gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) |genties lapuotis medis. Stambiausi egzemplioriai užauga iki 85 m aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu. Ši medžių rūšis auga rytų Australijos žemyne ir paplitę rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse. Jų pietinis arealas maždaug nuo Niukaslo, o šiaurinis iki Daintrio (Daintree), šiaurės rytų Kvinslande.
  22. Eucalyptus pilularis, (Eucalyptus pilularis), (Blackbutt); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis. Ši medžių rūšis natūraliai auga pietryčių Australijoje.
  23. Alstonia pneumatophora, (Alstonia pneumatophora); ; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, [Alstonia] (Alstonia) genties lapuotis medis. Užauga apie 85 m aukščio ir apie 205 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Malakos pusiasalyje, Sumatros, Borneo bei Sulavesio salose (Pietryčių Azija).
  24. Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Vakarų Kaukaze auga 78-85 m aukščio medžiai. Jie laikomi aukščiausia Europos vietinių medžių rūšimi.
  25. Shorea argentifolia, (Shorea argentifolia), (Dark Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,84 m. Auga Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  26. Shorea superba, (Shorea superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,40 m. Auga Malaizijos Sabaho provincijoje, esančiame Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  27. Meksikinė guoba, (Ulmus mexicana), (Mexican Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Guobinių šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis. Kartais išauga iki 84 m ir iki 2,5 m skersmens kamienu. Manoma kad tai aukščiausia guobų genties medžių rūšis, taip pat tai viena aukščiausių medžių rūšių visoje Meksikoje. Paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietuose.
  28. Kaliforninė cūga, (Tsuga heterophylla), (Western Hemlock); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, cūgų (Tsuga) genties visžalis medis. Dabar auganti yra 82,9 m aukščio (pagal M.Vaden, St. Sillett, 2011). Jos paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  29. Hopea nutans, (Hopea nutans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, hopėjų (Hopea) genties lapuotis medis. Žinoma aukščiausia – 82,82 m. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  30. Shorea johorensis, (Shorea johorensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,39 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  31. Shorea smithiana, (Shorea smithiana), (Light Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausia – 82,27 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  32. Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana), (Sugar Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis medis. Kartu tai aukščiausi pušų genties medžiai. Žinoma kaip „Yosemite Giant“ buvo išmatuota 82,19 m aukščio, bet kenkėjams pažeidus žievę, 2007 metais medis nusibaigė. Jos paplitę Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.
  33. Shorea mujongensis, (Shorea mujongensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Užauga apie 82 m aukščio ir apie 217 cm skersmens kamienu. Įprastai paplitę Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  34. Geltonoji pušis, (Pinus ponderosa Var. benthamiana aka pacifica), (Ponderosa Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis medis. Aukštis 81,77 m (pagal 2011 spalio 13 d.), kamieno skersmuo 1,73 m. Jos paplitę Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.
  35. Kaliforninis kėnis, (Abies grandis), (Grand Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Įprastai užauga apie 40–70 m aukščio, šiuo metu augantis yra 81,4 m aukščio. Savaime palitę Šiaurės Amerikos vakaruose.
  36. Išlakioji šorėja, (Shorea gibbosa), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 81,11 m. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  37. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress / Port Orford cedar); kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties visžalis medis. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011). Rūšis natūraliai paplitusi vakarinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje.
  38. Paprastasis stepukmedis, (Dyera costulata), (angl. Hill jelutong); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, stepukmedžių (Dyera) genties lapuotis medis. Dažniausiai auga iki 60 m ir iki 2 m kamieno skersmens, rečiau iki 80 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmeniu medžių. Dabar žinomas aukščiausias medis yra 76,2 m aukščio (pagal Al Carder 2005). Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  39. Siauralapis kamparmedis, (Dryobalanops lanceolata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, kamparmedžių (Dryobalanops) genties lapuotis medis. Užauga iki 80 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  40. Parashorea chinensis, (Parashorea chinensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 80 m aukščio.

Aukščiausi medžiai Žemėje (augantys dabar)[taisyti | redaguoti kodą]

Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens)

Aukščiausi planetos medžiai medžiai pagal atskiras rūšis, kurie perauga 80 m ribą, tiksliai išmatuoti bei auga dabar. Sąraše nėra kitų aukštų medžių, kaip kad Allantospermum borneense, žvilgiosios araukarijos, Alstonia pneumatophora, meksikinės guobos, kaukazinio kėnio, kiparisinės ficrojos, Taiwania cryptomerioides, dalies eukaliptų, šorėjų, hopėjų, kamparmedžių, stepukmedžių, kadangi nėra duomenų apie augančių dabar paskirų šių aukštų medžių tikslius išmatavimus.

  1. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė sekvojų (Sequoia) gentyje visžalių medžių rūšis. Šiuo metu aukščiausias sekvojos medis žinomas kaip „Hyperion“ yra 115,66 m aukščio, 4,84 m kamieno skersmens, jo tūris – 530 m³, amžius – apie 700–800 metų. Auga Redvudo nacionaliniame parke, Kalifornija, JAV. Geniams pažeidus jos viršūnę, manoma kad ji nustos augusi į viršų. Sekvojos natūralioje aplinkoje auga nuo Oregono p.v. iki Kalifornijos San Luis Obispo apygardos arealo pietuose, siauroku ruožu palei Didyjį vandenyną (Šiaurės Amerikos žemyno vakarai).
  2. Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšis, (Coast Douglas-fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžalis medis. Aukščiausia pocūgė žinoma kaip Brummett Fir ir Doerner Fir pavadinimais. Aukštis 99,76 m, kamieno skersmuo 3,54 m, tūris 237 m³. Anksčiau yra buvęs 100,3 m aukščio. Jos augimo vieta – Brummit Creek, Coos apygarda, Oregonas, JAV (Šiaurės Amerika).
  3. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Australian Mountain-ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar aukščiausias žinomas kaip „Centurion“ medis yra 99,6 m aukščio, jo kamieno skersmuo 4,05 m (kamieno apimtis 12,73 m), 268 m³ tūrio. Dabar jo viršūnė nulaužta, nors jis buvo mažiausiai 103 m aukščio. Jo augimo vieta – į pietus nuo Hobarto, Tasmanijoje (pietryčių Australija).
  4. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis medis. Žinoma kaip Raven’s Tower pavadinimu yra 96,9 m aukščio. Augimo vieta – Prairie Creek Redwoods State Park, Kalifornija, JAV.
  5. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia / Wellingtonia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties visžalių medžių rūšis. Dabar žinomas aukščiausias yra 94,9 m. Auga Siera Nevados kalnuose esančiame Kings Kanjono nacionaliniame parke (Kalifornija, JAV).
  6. Rutulinis eukaliptas, (Eucalyptus globulus), (Tasmanian Blue Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. „Neeminah Loggorale Meena“ medis yra 90,7 m aukščio, 3,88 m kamieno skersmens arba 12,2 m kamieno apimties, 233 m³ tūrio. Augimo vieta – Tasmanijoje (pietryčių Australija).
  7. Vytelinis eukaliptas, (Eucalyptus viminalis), (Manna Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Medžio žinomo kaip White Knight aukštis 88,9 m, kamieno skersmuo 3,30 m, kamieno apimtis 10,8 m, tūris 180 m³. Augimo vieta – Evercreech Forest rezervatas esantis Tasmanijos saloje (pietryčių Australija).
  8. Shorea faguetiana, (Shorea faguetiana), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Medžio žinomo kaip Poko gergassi aukštis 88,32 m. Augimo vieta – Tawau Hills National Park, Malaizijos Sabaho valstija esanti Borneo saloje.
  9. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash)Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukštis 87,9 m, skersmuo 3,07 m, tūris 161 m³. Augimo vieta – Upper Florentine slėnyje, Tasmanijos saloje (pietryčių Australija).
  10. Petersianthus quadrialatus, (Petersianthus quadrialatus), (Philippine rosewood); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, vaisperų (Petersianthus) genties lapuotis medis. Pagal 2010 metų pabaigos duomenis su galimai viršūnėje dirbtine dekoracija buvo išmatuotas 96,9 m aukščio ir 366,05 cm kamieno skersmens medis. Nors dar 1980 metais išmatavus buvo teigiama esantis 87,8 m aukščio (pastarasis išmatavimas patikimesnis). Auga Mindanao salos Agusan del Sur provincijoje (Filipinai). Aukščiausiai auganti savaiminė medžių rūšis Filipinų salose.
  11. Kvapusis kėnis, (Abies procera), (Noble Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis ir aukščiausia kėnių gentyje medžių rūšis. Paprastai pasitaiko apie 40–70 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Gyvena iki 800 metų. Šiuo metu augantis yra 87,48 m aukščio bei kito augančio medžio didžiausias kamieno skermuo 275 cm. Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio medis, kuri sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis. Kitas, bet jau nudžiuvęs buvo 89,9 m aukščio, 192 cm kamieno skersmes, 87,7 m³ tūrio. Ši rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose esančiuose Kaskadiniuose ir Ramiojo vandenyno pakrantės kalnuose - esančiuose Vašingtono, Oregono valstijų vakaruose ir Kalifornijos pačiame šiaurės vakarų pakraštyje.
  12. Išlakioji kompasija, (Koompassia excelsa), (Tualang); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, kompasijų (Koompassia) genties lapuotis medis. Dažnai užauga apie 76 m aukčio. Išmatuotas aukščiausias medis 87 m aukščioį. Auga Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  13. Shorea argentifolia, (Shorea argentifolia), (Dark Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,84 m. Auga Borneo saloje.
  14. Shorea superba, (Shorea superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis – 84,40 m. Auga Malaizijos Sabaho provincijoje, esančioje Borneo saloje.
  15. Eucalyptus nitens, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukštis 84,3 m, kamieno apimtis 8 m. Auga Viktorijos valstijoje (pietryčių Australija).
  16. Eucalyptus grandis (Eucalyptus grandis), (Flooded gum / Rose gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukščiausias medis 84,3 m aukščio, jo kamieno skersmuo 2,7 m. Manoma kad jam apie 400 metų. Auga netoli Bulahdelah miestelio Naujajame Pietų Velse (Australija). Ši medžių rūšis auga rytų Australijos žemyne ir paplitę rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse. Jų pietinis arealas maždaug nuo Niukaslo, o šiaurinis iki Daintrio (Daintree) – šiaurės rytų Kvinslande.
  17. Kaliforninė cūga, (Tsuga heterophylla), (Western Hemlock); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, cūgų (Tsuga) genties visžalis medis. Medžio aukštis 82,9 m, kamieno skersmuo 1,82 m. Auga šiaurės Kalifornijoje prie vandenyno. 2011.11.3 ją pastebėjo Mario Vaden.
  18. Hopea nutans, (Hopea nutans); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, hopėjų (Hopea) genties lapuotis medis. Aukštis 82,82 m. Auga Malaizijos Sabaho provincijoje, esančiame Borneo saloje.
  19. Shorea smithiana, (Shorea smithiana), (Light Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 82,27 m. Auga Malaizijos Sabaho provincijoje, esančiame Borneo saloje.
  20. Geltonoji pušis, (Pinus ponderosa Var. benthamiana aka pacifica), (Ponderosa Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis medis. Aukštis 81,77 m (pagal 2011 spalio 13 d.), kamieno skersmuo 1,73 m. Auga Siskyou valstybiniame miške, p.v. Oregone (JAV).
  21. Kaliforninis kėnis, (Abies grandis), (Grand Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis medis. Įprastai užauga apie 40–70 m aukščio, šiuo metu augantis yra 81,4 m aukščio. Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose.
  22. Išlakioji šorėja, (Shorea gibbosa), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukštis 81,11 m. Auga Malaizijos Sabaho provincijoje, esančiame Borneo saloje.
  23. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress / Port Orford cedar); kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties visžalis medis. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m aukščio (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011).

Aukščiausi medžiai Žemėje pagal žemynus[taisyti | redaguoti kodą]

Visi aukščiausi planetos medžiai turi vieną bendrą bruožą – auga kalnų masyvuose, kalnuotose Žemės vietovėse ar netoli jų. Žemiau sąraše pateikta kiekvieno žemyno ar regiono vietinės medžių rūšys, augančios dabar, galinčios užaugti aukščiausiai ar kada nors praeityje buvo užfiksuoti dokumentiškai aukščiausiai užaugę medžiai.

Europa[taisyti | redaguoti kodą]

Kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana) – aukščiausi Europos medžiai. Netoli Dombay gyvenvietės esančios Karačiajų Čerkesijoje žiemos metu
  1. Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana), pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 2 m skersmens Ø kamienu. Vakarų Kaukaze auga 78 m ir 85 m aukščio medžiai. Tai aukščiausi vietiniai Europos medžiai.
  2. Europinis kėnis (Abies alba), pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Savaiminio paplitimo areale užauga 30-50 m, kartais iki 65 m aukščio ir aukštesni bei su 1,5 – 1,7 (iki 2 m) kamieno Ø skersmeniu. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio bei 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų.
  3. Paprastoji eglė (Picea abies) – pušinių šeimos, eglių genties visažalis spygliuotis medis. Užauga 35–60 m, bet pasitaiko ir aukštesnių. Jų kamieno Ø skersmuo 1-1,5 m. Šiuo metu aukščiausia yra 63 m aukščio, auganti Perucica mergelės miške, Sutjeska nacionaliniame parke, esančiame Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jos gyvena 250–300, kartais iki 500 metų.
  4. Abies borisii-regis, (Abies borisii-regis), (Bulgarian Fir), pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Užauga iki 40-50 m, rečiau iki 60 m aukščio. Jų kamienas gali siekti iki 1,5 ar dar rečiau iki 2 m skersmens.
  5. Rytinė eglė, (Picea orientalis), (Caucasian Spruce, Oriental Spruce) – pušinių šeimos, eglių genties visažalis spygliuotis medis. Paplitęs Kaukazo kalnuose ir šiaurės rytų Turkijoje. Aukštis apie 30-45 m, kartais pasitaiko iki 57 m aukščio. Kamieno skersmuo 1,5 m, kartais iki 4 metrų.
  6. Europinis maumedis, (Larix decidua), (European Larch), pušinių šeimos, maumedžių genties augalas. Medis užauga iki 54 m aukščio ir iki 2 m kamieno skersmens. Degsnės maumedyne (Prienų savivaldybėje 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio) auga aukščiausias šios rūšies Lietuvoje medis, kurio aukštis 46 m, skersmuo 1,3 m aukštyje 59 cm. Dabar aukščiausias žinomas europinis maumedis augantis Tiuringijoje (Vokietija) yra 46,8 m aukščio.
  7. Serbinė eglė (Picea omorika); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga 30-40 m aukščio, aukščiausia išmatuota siekė 53 m, didžiausias kamieno skersmuo 72 cm, maksimalus amžius 160–200 metų.
  8. Paprastasis bukas, (Fagus sylvatica), (Common Beech), bukinių šeimos, bukų genties augalas. Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 m, kamieno skersmuo siekia 1,5 m (rečiau 2 m). Pagal patikimus išmatavimus (LG, JPh, JS, 26-03-2011), šiuo metu žinomas aukščiausias šios rūšies medis augantis Belgijos Sonian miške, aukštis – 45,65 m. Kitose Europos vietovėse yra skelbiami: Rumūnijoje – 51 m, Prancūzijoje – 49 m, Vokietijoje – 49 m, Čekijoje – 46 m aukščio.
  9. Juodoji pušis, (Pinus nigra), (European Black Pine), pušinių šeimos, pušų genties augalas. Užauga 20-50 m ir iki 1,85 m kamieno skersmens. Gyvena iki 800 metų.
  10. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea), bukinių šeimos, ąžuolų genties augalas. Aukštis 20-30 m (išskirtiniais atvejais daugiau kaip 40 m), kamieno skersmuo iki 2 metrų. Teigiama, kad Prancūzijoje auga 50 m aukščio bekotis ąžuolas. Wipfelsfurt, Kelheim, (Vokietija) auga 44,6 m aukščio bekotis ąžuolas, kuris patikimai išmatuotas (KR 2011).
  11. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur), bukinių šeimos, ąžuolų genties augalas. Aukštis 25-35 m (išskirtiniais atvejais iki 50 m). Dabar augantis aukščiausias paprastasis ąžuolas yra žinomas kaip „Požežinskio caras“ („Пожежинский царь“), jo aukštis 46 m, kamieno skersmuo 2,14 m bei apie 850 metų amžiaus. Auga Baltarusijos Bresto srities Maloritsko rajone (Малоритский район) esančiame Gusako (Гусак) rezervate.
  12. Klevalapis platanas (Platanus x acerifolia sin. Platanus x hispanica), (London plane sin. London planetree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Užauga 20–35 m, rečiau 40 m aukšio ir aukštesni, o jų kamieno skersmuo iki 3 m ir kartais daugiau. Rekordinio aukščio – 48,56 m išmatuotas augantis Anglijos Dorseto grafystėje esančiame Blandford Forum miestelyje.
  13. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris), (Scots Pine), pušinių šeimos, pušų genties augalas. Užauga 30–35 m aukščio ir 1 m kamieno skersmens, ir retais atvejais iki 48 m aukščio ir 1,7 m kamieno skersmens. Belovežo girioje išmatuota 45,3 m aukščio, kuri šiuo metu žinoma kaip aukščiausia Europoje.
  14. Sibirinis maumedis, (Larix sibirica), (Siberian Larch), pušinių šeimos, maumedžių genties augalas. Medis užauga 20-40 m, kartais iki 48 m aukščio ir 80—100, kartais iki 180 cm kamieno skersmens.
  15. Paprastasis uosis, (Fraxinus excelsior), (Common Ash), alyvmedinių šeimos, uosių genties, 20-35 m, kartais iki 48 m aukščio medis. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 3,5 m. Patikimais išmatavimais (pagal KR 2011) aukščiausias paprastasis uosis auga Vokietijos mieste Kelheim, jo aukštis – 48 m.

Azija[taisyti | redaguoti kodą]

Išlakioji kompasija (Koompassia excelsa) – aukščiausias pupinių šeimos medis
  1. Taiwania cryptomerioides, (Taiwania cryptomerioides); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė (Taiwania) genties rūšis. Užauga iki 60-75 m, kartais iki 80-90 m aukščio ir iki 3-4 m skersmens kamienu. Ilgą laiką jos buvo nepaliaujamai kertamos dėl geros medienos, žinoma pasirenkant gerai nuaugusius masyviausius ir aukštus medžius, tad apie labai aukštus dabar išlikusius ir augančius individus kol kas duomenų nėra, juolab kad jos auga nuošaliose kalnų vietovėse. Augdamos lėtai, gyvena ilgiau kaip 1600 metų, tikėtina ir virš 2000 metų. Kinijoje ir Taivane dabar jos saugomos.
  2. Allantospermum borneense, (Allantospermum borneense); Ixonanthaceae šeimos, Allantospermum genties labai aukštų medžių rūšis. Užauga iki 90 m aukščio. Natūraliai auga Malakos pusiasalio pietinėje dalyje ir Borneo saloje.
  3. Shorea faguetiana, (Shorea faguetiana), (Yellow Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Dabar žinoma aukščiausia yra 88,3 m aukščio.
  4. Petersianthus quadrialatus, (Petersianthus quadrialatus), (Philippine rosewood); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, vaisperų (Petersianthus) genties lapuotis medis. Pagal 2010 metų pabaigos duomenis su galimai viršūnėje dirbtine dekoracija buvo išmatuotas 96,9 m aukščio ir 366,05 cm kamieno skersmens medis. Nors dar 1980 metais išmatavus buvo teigiama esantis 87,8 m aukščio (pastarasis išmatavimas patikimesnis). Auga Mindanao salos Agusan del Sur provincijoje (Filipinai). Aukščiausiai auganti savaiminė Filipinų salų medžių rūšis.
  5. Išlakioji kompasija, (Koompassia excelsa), (Tualang); pupinių šeimos, kompasijų genties medis. Dažnai užauga apie 76 m aukčio. Aukščiausias išmatuotas medis buvo 87 m aukščio.
  6. Alstonia pneumatophora, (Alstonia pneumatophora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, [Alstonia] (Alstonia) genties lapuotis medis. Užauga apie 85 m aukščio ir apie 205 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Malakos pusiasalyje, Sumatros, Borneo bei Sulavesio salose (Pietryčių Azija).
  7. Shorea argentifolia, (Shorea argentifolia), (Dark Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausia 84,84 m aukščio.
  8. Shorea superba, (Shorea superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausia 84,40 m aukščio.
  9. Kaukazinis kėnis, (Abies nordmanniana), pušinių šeimos augalas. Užauga iki 60 m ir iki 2 m skersmens Ø kamienu. Vakarų Kaukaze auga 78 m ir 85 m aukščio medžiai.
  10. Hopea nutans, (Hopea nutans); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Aukščiausias dabar žinomas medis pagal Roman Dial 2007 yra 82,82 m aukščio. Auga Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  11. Shorea johorensis, (Shorea johorensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,39 m aukščio, auganti Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  12. Shorea smithiana, (Shorea smithiana), (Light Red Meranti); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,27 m aukščio, auganti Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  13. Shorea mujongensis, (Shorea mujongensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Užauga apie 82 m aukščio ir apie 217 cm skersmens kamienu. Įprastai paplitę Borneo saloje (Pietryčių Azija).
  14. Išlakioji šorėja, (Shorea gibbosa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Aukščiausias žinomas medis pagal Roman Dial 2007, yra 81,11 m aukščio medis, augantis Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje Borneo salos šiaurinėje dalyje.
  15. Parashorea chinensis, (Parashorea chinensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 80 m aukščio.
  16. Siauralapis kamparmedis, (Dryobalanops lanceolata); sparneninių šeimos, kamparmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 80 m aukščio.
  17. Paprastasis stepukmedis, (Dyera costulata), (angl. Hill jelutong); stepukinių augalų šeimos lapuotis medis. Dažniausiai auga iki 60 m ir iki 2 m kamieno skersmens, rečiau iki 80 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmeniu medžių. Dabar žinomas aukščiausias medis yra 76,2 m aukščio (pagal Al Carder 2005).
  18. Kvapusis kamparmedis, (Dryobalanops aromatica), (Borneo camphor); Sparneninių šeimos, kamparmedžių, genties lapuotis medis. Natūraliai auga Sumatros, Borneo salose ir Malakų pusiasalyje. Žinomas aukščiausias 76,2 m medis (pagal Al Carder 2005).
  19. Eucalyptus deglupta, (Eucalyptus deglupta), (Rainbow Gum / Mindanao Gum); Mirtinių šeimos, eukaliptų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m, rečiau iki 75 m aukščio, kamieno skersmuo iki 2,4 m. Natūraliai paplitę Malezijoje.
  20. Baltasis šorėjenis, (Parashorea malaanonan); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio. Nors žinomas aukščiausias medis auga Danum slėnyje, Malaizijos Sabaho valstijoje, esančioje Borneo saloje, jo aukštis 72,8 m.
  21. Dvisparnis viršūklis (Terminalia subspathulata sin. Terminalia bialata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Kliedminių (Combretaceae) šeimos, viršūklių genties (Terminalia) lapuotis medis. Užauga iki 69 m aukščio. Kamienas iki 198 cm skersmens. Savaime paplitę pietinėje Malakos pusiasalio dalyje, Sumatros, [Java (sala)|Javos]], Borneo salose.
  22. Hopea pedicellata, (Hopea pedicellata); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 66 m aukščio ir 92 cm skersmens kamienu.
  23. Shorea leprosula, (Shorea leprosula); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų (Shorea) genties lapuotis medis. Paprastai jos užauga iki 60 m aukščio ir apie 1 m skersmens kamienu. Aukščiausia šiuo metu žinoma 66 m aukščio, kuri auga Danum slėnyje, Malaizijos, Sabaho valstijoje, esančioje Borneo saloje.
  24. Parashorea tomentella (Parashorea tomentella); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 65 m aukščio.
  25. Briaunotasis sparnūklis (Anisoptera costata); Sparneninių šeimos, sparnūklių genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 65 m aukščio.
  26. Kalimantaninis kamparmedis, (Dryobalanops beccarii); sparneninių šeimos, kamparmedžių genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 65 m aukščio.
  27. Filipininis agatmedis, (Agathis philippinensis); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 65 m aukščio.
  28. Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė kriptomerijų (Cryptomeria) genties augalų rūšis. Paprastai užauga iki 50 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmens. Rečiau užauga iki 65 m aukščio ir 5,2 m kamieno skersmeniu. Pastaroji kriptomerija tokia žinoma kaip Yaku-sugi arba Jomon-sugi vardais. Natūraliai auga Japonijos salose (išskyrus Hokaido salą).
  29. Chamaecyparis formosensis (Formosan Cypress); Plikasėklių (Gymnospermae) augalų, Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties medžiai. Užauga iki 65 m aukščio. Endeminė Taivano salos rūšis.
  30. Neobalanocarpus heimii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, Neobalanocarpus genties medžiai. Užauga iki 65 m aukščio. Natūraliai paplitę Pietryčių Azijoje.
  31. Dygliuotoji eglė (Picea spinulosa), (Sikkim Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-55 m (kartais iki 65 m), kamieno skersmuo iki 1-2,5 m.
  32. Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba); Vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos, ginkmedžių genties lapuočių ir lapus metančių medžių rūšis. Įprastai savo paplitimo areale užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m skersmens kamienu. Korėjoje žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens kamienu ginkmedis. Kaip manoma kai kurie medžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų amžiaus.
  33. Agathis endertii, (Agathis endertii); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga apie 64 m aukščio su kamieno skersmeniu iki 1 m.
  34. Juodasis skliautis, (Cotylelobium melanoxylon); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, skliaučių (Cotylelobium) genties lapuotis medis. Dažnai užauga iki 60 m, bet žinomas 64 m aukščio medis, augantis Borneo saloje esančiame Brunėjuje.
  35. Dryobalanops sumatrensis, (Dryobalanops sumatrensis); Sparneninių šeimos, kamparmedžių, genties lapuotis medis. Auga iki 62 m aukščio ir 197 cm skersmens kamienu.
  36. Hopea dryobalanoides, (Hopea dryobalanoides); Sparneninių šeimos, hopėjų genties lapuotis medis. Auga apie 61 m aukščio ir 111 cm skermens kamienu.
  37. Dipterocarpus acutangulus, (Dipterocarpus acutangulus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  38. Plaukuotasis sparnenis, (Dipterocarpus crinitus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  39. Dipterocarpus geniculatus, (Dipterocarpus geniculatus); Sparneninių šeimos, sparnenių genties lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  40. Gausialapis stepukmedis, (Dyera polyphylla), (angl. Swamp jelutong); stepukinių augalų šeimos lapuotis medis. Išauga iki 60 m aukčio.
  41. Rausvoji kompasija, (Koompassia malaccensis); pupinių šeimos, kompasijų genties medis. Dažniausiai užauga iki 60 m aukčio.
  42. Baltasis agatmedis, (Agathis dammara); Araukarijinių šeimos, agatmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 1,8 kamieno skersmens m .
  43. Himalajinis kedras, (Cedrus deodara), (Deodar Cedar, Himalayan Cedar); Pušinių šeimos, kedrų genties spygliuotis medis. Užauga 40-50 m, rečiau iki 60 m aukščio su iki 3 m skersmens kamienu.
  44. Abies densa, (Abies densa); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis iki 60 m, kamieno skersmuo žmogaus krūtinės aukštyje 2,5 m.
  45. Nepalinis kėnis, (Abies pindrow); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis iki 40-60 m, kamieno skersmuo iki 2-2,5 m.
  46. Abies recurvata, (Abies recurvata); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Įprastai užauga apie 40 m aukščio bei apie 0,8 m skersmens kamienu. Aukščiausi ir masyviausi medžiai užauga iki 40-60 m aukščio, o kamieno skersmuo žmogaus krūtinės aukštyje iki 2,5 m.
  47. Himalajinė eglė (Picea smithiana) (Morinda Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-55 m (kartais iki 60 m). Kamieno skersmuo iki 1-2 m.
  48. Šrenko eglė (Picea schrenkiana) (Schrenk's Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis apie 40-50 m (kartais iki 60 m), kamienas iki 2 m skersmens.
  49. Parashorea lucida (Parashorea lucida); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio.
  50. Parashorea parvifolia (Parashorea parvifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, (Parashorea) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio.
  51. Tetrameles nudiflora (Tetrameles nudiflora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Tetramelaceae šeimos, Tetrameles genties medis; Užauga iki 60 m aukščio.
  52. Stambialapis fikusas (Ficus elastica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, fikusų (Ficus) genties sumedėjęs visžalis augalas. Natūraliai auga Indijos valstijoje Asame ir Javos bei Sumatros salose Indonezijoje. Natūralioje aplinkoje užauga iki 30-40 m, kartais ir 60 m aukščio.
  53. Ficus balete, (Ficus balete), (Balete tree). Šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Millenium Tree medžio aukštis 60 m, kamieno skersmuo (su orinėmis šaknimis) 10-15 m. Auga Aurora provincijoje, Lusono saloje (Filipinai).

Afrika[taisyti | redaguoti kodą]

Tikrieji kapokmedžiai (Ceiba pentandra var. guineensis) vieni aukščiausiai augantys Afrikos vietinių medžių. Pav.: Kotono medis (Cotton Tree) Siera Leonėje

Sąraše Afrikos žemyno medžiai, kurie pasiekia ir perauga 50 m ribą (sąrašas nepilnas, vėliau bus papildytas).

  1. Baillonella toxisperma; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, bailonų (Baillonella) genties medis. Užauga iki 60 m, rečiau iki 70 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 300 cm, rečiau iki 500 cm. Atraminių, paviršinių šaknų neturi. Natūraliai auga nuo pietinės Nigerijos dalies iki Gabono, Kongo Respublikos ir Kongo D.R. pietvakarių.
  2. Tikrasis kapokmedis (Ceiba pentandra), (Kapok Tree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių šeimos, kapokmedžių genties viena aukščiausių Afrikos medžių rūšių. Užauga iki 60-70 m su iki 3 m skersmens kamienu. Nors jų kilmė Centrinė Amerika ir Pietų Amerikos žemynas, bet šių medžių sėklos senovėje į Afriką galėjo patekti per Atlanto vandenyną, kadangi jos neskęsta vandenyje. Afrikoje augantis kapokmedis vadinamas Ceiba pentandra var. guineensis porūšiu.
  3. Dekandolio tiama (Entandrophragma candollei); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties viena aukščiausių Afrikos lapus metančių medžių rūšių. Užauga iki 50 m, kartais iki 70 m aukščio ir su iki 1,8–4 m skersmens kamienu.
  4. Khaya anthotheca; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, kajų (Khaya) genties vienanamis medis. Užauga iki 60 m, kartais iki 65 m aukščio. Kamienas iki 120 cm, rečiau iki 500 cm skersmens, ir iš jo pagrindo išauga iki 4 m, kartais iki 6 m aukščio paviršinės, atraminės masyvios šaknys.
  5. Afrikinė tiama (Entandrophragma utile); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 55 m, kartais iki 65 m aukščio ir iki 2-3 m skersmens kamienu ir iš jo pagrindo išauga iki 3 m, kartais iki 5 m aukščio paviršinės toli nutysusios, atraminės masyvios šaknys.
  6. Ritininė tiama (Entandrophragma cylindricum), (Sapele); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties, lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 55 m, kartais iki 65 m aukščio ir su iki 2–2,8 m skersmens kamienu, su iki 2 m, ar retai iki 4 m aukščio, toli nutysusiomis į šonus paviršinėmis, atraminėmis šaknimis.
  7. Pachyelasma tessmannii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Pachyelasma genties medis. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 250 cm skersmens kamienu, o kamieno pagrindas su išaugusiomis paviršinėmis, atraminėmis masyviomis šaknimis.
  8. Cylicodiscus gabunensis; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Cylicodiscus genties medis. Užauga iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 170 cm, rečiau iki 300 cm.
  9. Khaya ivorensis; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, kajų (Khaya) genties vienanamis medis. Užauga iki 60 m aukščio, kamieno skersmuo iki 160 cm, kartais iki 210 cm. Iš kamieno pagrindo nutysę 2 m, kartais iki 4 m aukščio paviršinės, atraminės šaknys.
  10. Pterygota mildbraedii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, Pterygota genties medis. Užauga iki 60 m aukščio ir iki 200 cm skersmens kamienu, ir iš jo pagrindo išaugusiomis iki 3 m aukščio paviršinėmis, atraminėmis masyviomis šaknimis.
  11. Balzaminis atogrąžūnas (Gossweilerodendron balsamiferum sin. Prioria balsamiferum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, atogrąžūnų (Gossweilerodendron) genties medis. Užauga iki 60 m aukščio ir 70–180 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę drėgnuosiuose atogrąžų miškuose - nuo Nigerijos, Kongo upės baseine, Angoloje, Kamerūne, Kongo Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pusiaujo Gvinėjoje ir Gabone.
  12. Angolinė tiama (Entandrophragma angolense; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma), lapus metančių medžių rūšis. Užauga 55-60 m aukščio ir 2 m Ø skersmens ar 5-9 m kamieno apimties.
  13. Aucoumea klaineana; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Burseraceae šeimos, Aucoumea genties dvinamis augalas, su iš kamieno pagrindo išaugusiomis atraminėmis, paviršinėmis šaknimis iki 3 m aukščio. Užauga iki 50 m, rečiau iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 110 cm, masyviausių iki 240 cm. Natūraliai auga pietvakarių Kamerūne, vakarų ir centriniame Gabone ir žemyninėje Pusiaujo Gvinėjos dalyje, dalyje šiaurės vakarų Kongo Respublikos bei galimai pietryčių Nigerijoje.
  14. Margasis geltonmedis (Afrocarpus falcatus); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, podokarpinių (Podocarpaceae) šeimos, geltonmedžių (Afrocarpus) genties visžalis, dvinamis augalas. Užauga iki 45 m, kartais iki 60 m aukščio. Kamienas iki 200 m, rečiau iki 300 cm skersmens. Natūraliai auga kalnuose esančiuose miškuose nuo Etiopijos per visą Keniją, Tanzaniją, Mozambiką iki rytinės ir pietinės PAR dalies bei Svazilende ir Lesote.
  15. Entandrophragma excelsum (Entandrophragma excelsum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, tiamų (Entandrophragma) genties lapus metančių medžių rūšis. Užauga iki 45–60 m aukščio ir su iki 2–2,5 m kamieno skersmeniu.
  16. Antiaris toxicaria; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, ančiarų (Antiaris) genties vienanamis augalas. Užauga iki 45 m, rečiau 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 180 cm. Iš kamieno išaugusiomis paviršinėmis, atraminėmis šaknimis kamieno pagrindas iki 3 m aukčio. Tai labai paplitusi medžių rūšis Afrikos atogrąžų regione nuo Senegalo (rytuose) iki pietinės Etiopijos (rytuose) ir iki Zambijos, Angolos (pietuose). Taip pat aptinkamas Madagaskare, atogrąžų Azijoje, kai kuriose Okeanijos salose, Australijos žemyno šiaurėje.
  17. Stambialapė svietenija (Swietenia macrophylla); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, svietenijų (Swietenia) genties vienanamis augalas. Užauga iki 40 m, rečiau iki 60 m aukščio. Kamienas iki 150–200 cm skersmens, o jo pamatas platus ir iki 5 m aukščio, iš kurio išaugę lentų formos atraminės, paviršinės šaknys.
  18. Spondianthus preussii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Phyllanthaceae šeimos, Spondianthus genties dvinamis augalas. Užauga iki 30 m, rečiau iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150 cm.
  19. Siauralapis celtis (Celtis gomphophylla); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kanapinių (Cannabaceae) šeimos, Celtis (Celtis) genties medis. Užauga tiek krūmu, tiek vidutiniu ar aukštu medžiu, iki 30–60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 40–120 cm su žemu jo pamatu ir išsišakojusiomis atraminėmis, paviršinėmis šaknimis. Plačiai paplitę nuo Dramblio Kaulo Kranto (vakaruose) iki Etiopijos, Kenijos (rytuose), bei iki Angolos, Zimbabvės, Mozambiko ir rytinės PAR (pietuose). Taip pat aptinkami Madagaskaro bei Majoto salose.
  20. Rausvasis koralmedis (Pterocarpus soyauxii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, koralmedžių (Pterocarpus) genties medis. Užauga iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo 140 cm, rečiau 200 cm.
  21. Tieghemella africana; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, makorų (Tieghemella) genties medis. Užauga iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 250 cm. Natūraliai paplitę Afrikos atogrąžų klimato zonos centro vakaruose apie pusiaują (Kamerūnas, Pusiaujo Gvinėja, Gabonas, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika).
  22. Tieghemella heckelii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, makorų (Tieghemella) genties medis. Užauga iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 250 cm, o jo pamatas siauras su iki 3 m aukščio išsišakojusiomis paviršinėmis, atraminėmis šaknimis. Natūraliai auga Afrikos atogrąžų klimato miškų zonos vakaruose - nuo Siera Leonės (arealo vakaruose) iki pietinės Nigerijos (arealo rytuose). Teigiama kad Toge ir Benine neauga, nors geografiškai šios šalys yra savaiminio paplitimo arealo centrinėje dalyje.
  23. Guarea cedrata; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, Guarea genties visžaliai medžiai. Užauga iki 45 m, rečiau iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150–200 cm. kartais iš kamieno pagrindo išaugusiomis iki 3 m aukščio, išsikerojusiomis paviršinėmis, atraminėmis šaknimis. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyje.
  24. Hylodendron gabunense; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Hylodendron genties medis. Užauga iki 40–55 m aukščio. Kamieno skersmuo 100–150 cm. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyje.
  25. Guarea thompsonii; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, melijinių (Meliaceae) šeimos, Guarea genties visžaliai medžiai. Užauga iki 35 m, rečiau iki 55 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150 cm. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyje.
  26. Milicia excelsa; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šilkmedinių (Moraceae) šeimos, akmenmedžių (Milicia) genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 250–300 cm. Natūraliai paplitę nuo Bisau Gvinėjos (vakaruose) iki Etiopijos (žemyno rytuose), pietuose - Angoloje, Zimbabvėje, Mozambike.
  27. Piptadeniastrum africanum; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Piptadeniastrum genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 180–300 cm su iki 5–8 m aukščio (prie kamieno pagrindo ir nuo jo tolyn žemėjančiomis) išsišakojusiomis, vingiuotomis išorinėmis, atraminėmis šaknimis. Natūraliai auga nuo Senegalo (Afrikos vakaruose) iki Pietų Sudano, Ugandos bei pietuose iki Kongo Demokratinės Respublikos, Angolos.
  28. Letestua durissima; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos, Letestua genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 240 cm. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centro vakarinėje dalyje (Kamerūnas, CAR, Pusiaujo Gvinėja, Gabonas, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika).
  29. Triplochiton scleroxylon; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, Triplochiton genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150–210 cm. Iš kamieno pagrindo išauga neaukštos arba labai aukštos, iki 8 m aukščio paviršinės, atraminės šaknys. Natūraliai auga Afrikos miškų zonos atogrąžų klimato centrinėje ir vakarinėje dalyse.
  30. Widdringtonia whytei; Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Widdringtonia genties visžalis, vienanamis augalas. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 150–200 cm. Endeminė medžių rūšis, natūraliai paplitusi tik Malavio Mulandžo kalnų masyve (Mulanje Massif) ir pasodinti plantacijose Zombo kalnų masyve (Zomba Massif).
  31. Aubrevillea platycarpa; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Aubrevillea genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 100-150 cm. Natūraliai paplitę nuo Gvinėjos, Siera Leonės (šiaurės vakariniam areale) iki Gabono, Kongo Demokratinės Respublikos (arealo pietryčiuose).
  32. Librevillea klainei; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių arba ankštinių (Fabaceae, Leguminosae) šeimos, Librevillea genties medis. Užauga iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 110 cm. Iš kamieno pagrindo išaugę paviršinės atraminės šaknys iki 2 m aukščio. Natūraliai išplitę nuo pietinio Kamerūno, per visą Pusiaujo Gvinėją, Gaboną iki Kabindos Angolojoje.
  33. Puošnusis viršūklis (Terminalia superba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Kliedminių (Combretaceae) šeimos, viršūklių (Terminalia) genties medis. Užauga 30-45 m, kartais iki 50 m aukščio. Kamienas siekia iki 120–150 cm skersmens arba iki 4-5 m apimties.
  34. Paprastasis plienmedis (Intsia bijuga); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Pupinių šeimos, Intsia genties medis. Užauga apie 50 m aukščio ir 0,8-1,5 m skersmens kamienu. Auga mangrovių miškuose. Paplitusi Afrikoje, Azijoje, Australijoje.

Šiaurės Amerika[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii porūšis Wenatchee kalnuose
  1. Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii porūšis, (Pseudotsuga menziesii), (Coast Douglas-fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžaliai medžiai. Šiuo metu žinoma aukščiausia pocūgė Brummett Fir… AKA Williams Fir pavadinimais. Aukštis 99,76 m, kamieno skersmuo 3,35 m. 1897 metais buvo teigta, JAV Vašingtono valstijos, Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų amžiaus didžioji pocūgė. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio. Gyvena daugiau kaip 500, o pavieniai apie 1000 ir daugiau metų. Manoma kad tai aukščiausiai galintys užaugti Šiaurės Amerikos medžiai.
  2. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties visžalių medžių rūšis. 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldt apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio sekvoja. Dabar žinomos aukščiausios sekvojos (Hyperion) duomenys: 115,66 m, tūris – 502 m³, amžius – apie 700–800 metų. Auga Redvudo nacionaliniame parke, Kalifornija, JAV. Geniams pažeidus jos viršūnę, manoma kad ji nustos augusi į viršų. Šie medžiai natūralioje aplinkoje auga nuo Oregono p.v. iki Kalifornijos San Luis Obispo apygardos arealo pietuose, siauroku ruožu palei Ramųjį vandenyną.
  3. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia, Wellingtonia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Sequoioideae pošeimio ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) genties išlykusi medžių visžalė rūšis. Medis žinomas kaip „The Father of the forest“ buvo maždaug apie 129 m (nuo 121 m iki 137 m) aukščio (apytikslūs išmatavimai). Jo apimtis prie kamieno pagrindo buvo 33,52 m. Išmatuotas kada jau buvo nuvirtęs. Kitas medis žinomas kaip „The Mother of the Forest“ augo iki 1852 metų, buvo 97,84 m aukščio ir 27,43 m kamieno skersmens (prie pagrindo). Dabar augantis aukščiausias yra 95,8 m. Didieji mamutmedžiai natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos vakaruose, nedideliam Siera Nevados kalnų ruože.
  4. Kvapusis kėnis, (Abies procera), (Noble Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalis ir aukščiausia kėnių gentyje medžių rūšis. Paprastai pasitaiko apie 40–70 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Gyvena iki 800 metų. Šiuo metu augantis yra 87,48 m aukščio bei kito augančio medžio didžiausias kamieno skermuo 275 cm. Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio medis, kuri sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis. Kitas, bet jau nudžiuvęs buvo 89,9 m aukščio, 192 cm kamieno skersmes, 87,7 m³ tūrio. Ši rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose esančiuose Kaskadiniuose ir Ramiojo vandenyno pakrantės kalnuose - esančiuose Vašingtono, Oregono valstijų vakaruose ir Kalifornijos pačiame šiaurės vakarų pakraštyje.
  5. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis medis. Žinoma dabar auganti aukščiausia sitkinė eglė yra 96,7 m aukščio. Jos savaime paplitę labai ilgam, bet palyginus siauram Šiaurės Amerikos žemyno areale palei Ramujį vandenyną - tai yra šiaurės vakaruose nuo Kodiako salos ir pietinės Aliaskos bei iki šiaurės vakarų Kalifornijos, esančios arealo pietryčiuose.
  6. Meksikinė guoba, (Ulmus mexicana), (Mexican Elm); Guobinių šeimos medis. Manoma kad tai aukščiausia iš visų guobų genties medžių rūšių. Kartais išauga iki 84 m ir iki 2,5 m kamieno skersmens. Tai viena aukščiausių medžių rūšių visoje Meksikoje.
  7. Kaliforninė cūga, (Tsuga heterophylla), (Western Hemlock), pušinių šeimos, cūgų genties augalas. Kamieno skersmuo gali siekti iki 2,7 m. Šiuo metu žinoma aukščiausia 82,9 m aukščio auganti Kalifornijoje (pagal M.Vaden, St. Sillett, 2011).
  8. Saldžioji arba Lamberto pušis, (Pinus lambertiana), (Sugar Pine), pušinių šeimos augalas. Tai masyviausi ir aukščiausi pušų genties medžiai. Jos paprastai auga 40-60 m, kamieno skersmuo 150–250 cm. Žinoma aukščiausia „Yosemite Giant“ buvo užaugusi 82,19 m aukščio, bet kenkėjams pažeidus žievę, 2007 metais medis nusibaigė. Dabar žinoma aukščiausia siekia 77,85 m, kita auganti turi 352 cm skersmens kamieną. Beja, augusi praeityje ir 5,60 m [2] [3] (1 metro aukštyje 1826 metais buvo išmatuota garsiausio Šiaurės Amerikos vakarų dalyje botaniko David’o Douglas’o, tyrinėjusio augalus). Šių pušų amžius gali siekti 600 metų.
  9. Geltonoji pušis (lot. Pinus ponderosa) – pušinių šeimai priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose. Aukštis 30-40 m, kamieno skersmuo iki 80-120 cm. Grupė žmonių ieškančių ir matuojančių aukščiausius medžius, 2011 spalio 13 dieną įkopė ir su liniuote išmatavo šios pušies aukštį – 81,77 m. Ji auga Oregone. Tad 2011 metais, tai aukščiausias pušinių šeimos medis.
  10. Kaliforninis kėnis, (Abies grandis), (Grand Fir); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Užauga apie 40–70 m aukščio, kartais iki 85 m ir iki 220 cm kamieno skersmeniu. Šiuo metu auga aukščiausias 81,4 m aukščio. Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.
  11. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress sin. Port Orford cedar): Kiparisinių šeimos, puskiparisių genties augalas. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m aukščio, kamieno skersmuo 280,4 cm. (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011).
  12. Didingasis kėnis, (Abies magnifica), (Red Fir sin. Silvertip fir), pušinių šeimos augalas. Įprastai užauga 40–60 m ir 2 m skersmens kamienu. Didžiausias kamienas siekia 295 cm skersmenį. Dabar žinomas aukščiausias siekia 76,8 m (pagal R. van Pelt 1998), augantis Kalifornijoje.
  13. Pilkasis kėnis, (Abies concolor, Abies concolor subsp. lowiana), (White Fir, Low’s White Fir, Sierra Nevada White Fir), pušinių šeimos augalas. Įprastai užauga 40–60 m. Kalifornijoje (pagal Will Blozan 2011), yra žinomas 75,5 m aukščio pilkasis kėnis.
  14. Didžioji tuja, (Thuja plicata), (Western Redcedar) – kiparisinių (Cupressaceae) augalų šeimos medis. Užauga iki 65–75 m aukščio su 3–4 m skersmens kamienu. Dabar yra žinoma turinti 6,04 m skersmens kamieną.
  15. Purpurinis kėnis, (Abies amabilis), (Pacific Silver Fir); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties visžalių spygliuočių medžių rūšis. Medžiai 55-61 m aukščio bei daugiau kaip 60 cm skersmens kamienais dažni sengirėse. Aukščiausias, masyviausias, storiausiu kamienu kada nors augęs, kuris buvo žmonių pastebėtas gamtoje, augo Olimpijos nacionaliniame parke (Olympic National Park), Vašingtono valstijoje, jo aukštis siekė 74,7 m, o kamienas buvo 256 cm skersmens.
  16. Kalvinė pušis, (Pinus monticola), (Western White Pine), pušinių šeimos augalas. Įprastai auga 30-50 m, nors pasitaiko iki 70 m aukščio medžių. Šiuo metu (pagal R. van Pelt 2000) yra žinoma 74,2 m aukščio kalvinė pušis, auganti pietų Oregono Rogue River valstybiniame miške (JAV).
  17. Tikrasis kapokmedis, (Ceiba pentandra), (Kapok Tree); dedešvinių šeimos, kapokmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 60-70 m su iki 3 m skersmens kamienu.
  18. Kaliforninis kedrotis, (Calocedrus decurrens sin. Libocedrus decurrens), (California Incense Cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis medis. Aukščiausias dabar augantis yra 69,8 m bei 175 cm skersmens kamienu. Jis auga Oregono Umpqua valstybiniame miške (Umpqua National Forest) (pagal Van Pelt 2000, 2001).
  19. Engelmano eglė (Picea engelmannii), (Engelmann Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Auganti dabar yra 67,7 m aukščio ir 169 cm kamieno skermens (pagal Robert Van Pelt e-paštą 2004.02.04).
  20. Vakarinis maumedis (Larix occidentalis), (Western Larch); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis. Šiuo metu žinomas aukščiausias vakarinis maumedis auga netoli Green Creek Umatilla valstybiniame miške (Oregonas). Jo aukštis 58,5 m ir 138 cm kamieno skersmuo (pagal Van Pelt 2000). Remiantis istoriniais šaltinais, praeityje pasitaikydavo iki 65 m aukščio medžių.
  21. Spindulinė pušis (Pinus radiata), (Monterey Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Auganti dabar yra 64 m aukščio.
  22. Kūginė (žefrėjo) pušis (Pinus jeffreyi), (Jeffrey pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. 2010 metų gruodį buvo pastebėta ir išmatuota, kuri 63,09 m aukščio, bei 245 cm kamieno skersmens. Auga Trejybės alpėse esančioje Morris Meadows vietovėje (Kalifornija).
  23. Nutkinis geltkiparisis, (Xanthocyparis nootkatensis sin. Cupressus nootkatensis, Callitropsis nootkatensis), (Nootka Cypress, Yellow Cypress, Alaska Cypress); Kiparisinių šeimos, kiparisų genties medis. Užauga iki 40 m aukščio ir 200 cm kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir kur kas aukštesnių, vienas toks žinomas medis kaip „Sergeant RandAlly“. Jo aukštis 61 m, kamieno skersmuo 4,16 m, tūris 175 m³. Auga Vankuverio saloje netoli Kelsey įlankos (Britanijos Kolumbija, Kanada). (Išmatavo R. Van Pelt 1998.03.18).
  24. Abies religiosa, (Abies religiosa); Pušinių šeimos, kėnių genties augalas. Aukštis 40-50, bet yra žinomų iki 60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m.

Pietų Amerika[taisyti | redaguoti kodą]

Kiparisinės ficrojos (Fitzroya cupressoides) aukščiausi Pietų Amerikos medžiai
  1. Kiparisinė ficroja, (Fitzroya cupressoides), (Alerce); kiparisinių šeimos, ficrojų genties augalas. Aukščiausias ir masyviausias Pietų Amerikos medis. Užauga apie 40-60 m, kartais daugiau kaip 70 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 3-5 m. Pasak Čarlzo Darvino užrašų, jis Čilėje matęs 40 m kamieno apimties ficrojas. Taip pat su juo buvusio Robert Fitz-Roy 1839 m., jis matė nuo 9 iki 12,2 m kamieno skersmens ficrojas (tai būtų masyviausias žinomas pasaulio medis). Tačiau pradedant 1599 m. ir tęsiant XIX a.XX a., ficrojų miškai buvo intensyviai kertami, todėl daug masyvių medžių buvo sunaikinta. Auga Andų kalnuose, Čilojės bei aplinkinėse saloje.
  2. Tikrasis kapokmedis, (Ceiba pentandra), (Kapok Tree); dedešvinių šeimos, kapokmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 60-70 m su iki 3 m skersmens kamienu.
  3. Kokoros vaškinė palmė, (Ceroxylon quindiuense), (Wax palm tree); Arekinių šeimos, Ceroxylon genties augalas. Užauga iki 50 m, rečiau iki 60-70 m, nors kiti šaltiniai teigia, kad pasitaiko augančių iki 80 m aukščio palmių. Kamienas plonokas, apie 50-60 cm skersmens. Tai aukščiausias lelijinių klasės augalas. Daugiausiai auga Kolumbijoje esančiame Kokoros slėnyje.
  4. Briaunotasis sprogainis, (Hura crepitans), (Sandbox trees); Užauga iki 60 m aukščio.
  5. Brazilinė araukarija, (Araucaria angustifolia), (Parana pine/Brazilian pine); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Užauga iki 25–35, išskirtiniais atvėjais iki 52 m aukščio. Viena masyviausių turi šiuos duomenis: aukštis 48 m, kamieno skersmuo 270 cm, kamieno skersmuo 13 m aukštyje 1 m ir yra 120 m³ tūrio.
  6. Čilinė araukarija, (Araucaria araucana), (Monkey-puzzle Tree/Monkey Tail Tree); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Užauga iki 30-40, išskirtinais atvejais pasitaiko iki 50 m aukščio aukščio medžių su iki 250 cm skersmens kamienu. Ilgaamžis medis, išgyvena 1000 metų.
  7. Tikrasis karaliūnas, (Cariniana legalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, Cariniana (Cariniana) genties lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio ir iki 6 m skersmens kamienu. Taip pat Brazilijoje auga ilgaamžiškiausias šios rūšies medis žinomas kaip Patriarca da Floresta, jam ~ 3000 metų. Jie laikomi masyviausiais ir yra vienais aukščiausių vietiniais Brazilijos medžiais.
  8. Brazilinė bertoletija (Bertholletia excelsa), (Brazil nut); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šalminių (Lecythidaceae) šeimos, bertoletijų (Bertholletia) genties lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio ir iki 1-2 m skersmens diametru. Teigiama kad gyvena apie 500 metų, nors pagal kitus duomenis, dažnai išgyvena iki 1000 metų. Tai vieni aukščiausių Brazilijoje augančių vietinių medžių.
  9. Gvianinis šilkūnas, (Bagassa guianensis). Užauga iki 35-50 m ir iki 1,9 m skersmens kamienu.
  10. Išlakusis anakardis, (Anacardium excelsum syn. Anacardium rhinocarpus), (Wild Cashew/Espavé); Aukštis iki 45 m, kamieno skersmuo iki 3 m skersmens.
  11. Manilkara bidentata, (Manilkara bidentata). Aukštis iki 30–45 m, kamieno skersmuo iki 1,3 m.
  12. Kvapusis notofagas, (Nothofagus alpina syn. Nothofagus procera), (Rauli-Beech); Aukštis iki 40 m kamieno skersmuo iki 2 m.
  13. Skėstašakis notofagas, (Nothofagus obliqua), (Roble-beech). Aukštis iki 30, rečiau 40 m, kamieno skersmuo iki 2 m.
  14. Roystonea oleracea, (Roystonea oleracea), (Caribbean Royal Palm); Aukščiausia augusi buvo 40,8 m. Kamieno skersmuo gali siekti iki 45-66 cm.

Australija[taisyti | redaguoti kodą]

Į šį aukščiausių Australijos žemyno medžių sąrašą įrašyti medžiai augantys pačiame šiame žemyne, bei Tasmanijos saloje. Papua salos medžiai prirašyti prie Okeanijos aukštų medžių sąrašo.

Karališkieji eukaliptai (Eucalyptus regnans) aukščiausi Australijos medžiai
  1. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Australian Mountain-ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuočių medžių rūšis. Tai aukščiausias užaugantis Australijos žemyno augalas, bei vienas iš nedaugelio aukščiausių pasaulio medžių rūšių. Dabar pats aukščiausias medis žinomas kaip „Centurion“ yra 99,6 m aukščio, 4,05 m kamieno skersmens, 12 m kamieno apimties, bei 268 m³ tūrio. Auga Tasmanijoje, į pietus nuo Hobarto. 1872 metais vasario 21 dieną pietryčių Australijoje, vyriausybės atstovas Viljamas Fergusonas išmatavo karališkąjį eukaliptą, dabar žinoma kaip „Ferguson Tree“, kuris su nulaužta viršūne siekė 133 m, bet kaip manoma, su nenulaužta viršūne galėjo siekti 152 m aukščio.
  2. Rutulinis eukaliptas, (Eucalyptus globulus), (Tasmanian Blue Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar augantis ir žinomas pavadinimais kaip „Neeminah Loggorale Meena (Mother & Daughter)“ yra 90,7 m aukščio, 3,88 m kamieno skersmens arba 12,2 m kamieno apimties ir 233 m³ tūrio. Medis auga Tasmanijoje. Istoriniuose archivuose yra duomenų apie augusius 101 m aukščio šiuos medžius.
  3. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar žinomas kaip „King Stringy“ yra 86 m aukščio ir 233 m³ tūrio, auga Tasmanijoje. Praeityje Australijos matininkų buvo užregistruotas 98,8 m aukščio šios rūšies medis.
  4. Vytelinis eukaliptas, (Eucalyptus viminalis), (Manna Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Aukščiausias žinomas pavadinimu kaip „White Knight“ yra 89 m aukščio ir 180 m³ tūrio. Auga Evercreech Forest rezervate, esačiame Tasmanijojos saloje.
  5. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Į aukštį užauga virš 90 m. Dabar žinomas aukščiausias yra 87,9 m ir auga Tasmanijoje.
  6. Dėmėtoji korimbija, (Corymbia maculata), (Spotted Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, korimbijų (Corymbia) genties visžalis lapuotis medis. Įprastau užauga iki 70 m aukščio, nors pasak istorinių šaltinių, praeityje yra nukirstas 91 m aukščio šios rūšies medis. Natūralus jų arealas – pietryčių Australija (Kvinslendas, Naujasis Pietų Velsas, Viktorija).
  7. Žvilgusis eukaliptas, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m aukščio. Nors Viktorijos valstijoje (Australija) retkarčiais pasitaiko iki 90 m aukščio medžių. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 84,3 m aukščio ir 8 m kamieno apimties.
  8. Eucalyptus denticulata, (Eucalyptus denticulata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Žinomo masyviausio tūris 200 m³, aukštis 61 m, kamieno apimtis 14,2 m. Šie medžiai kartais išauga iki 90 m aukščio.
  9. Spalvingasis eukaliptas, (Eucalyptus diversicolor), (Karri); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Užauga iki 90 m aukščio. Vietinė rūšis vakarų Australijos valstijos drėgnesniuose p.v. regionuose. Pagal (Brett Mifsud, laser) žinomas dabar 80,5 m aukščio medis augantis Vakarų Australijoje.
  10. Eucalyptus grandis (Eucalyptus grandis), (Flooded gum / Rose gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 50 m aukščio ir 1,2-2 m kamieno skersmens. Stambiausi egzemplioriai užauga iki 75-85 m aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu. Dabar aukščiausias šios rūšies medis yra 84,3 m aukščio. Jo kamieno skersmuo 2,7 m. Manoma kad jam apie 400 metų. Auga netoli Bulahdelah miestelio Naujajame Pietų Velse (Australija). Ši medžių rūšis auga rytų Australijos žemyne ir paplitę rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse. Jų pietinis arealas maždaug nuo Niukaslo, o šiaurinis iki Daintrio (Daintree), šiaurės rytų Kvinslande.
  11. Eucalyptus nobilis, (Eucalyptus nobilis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Dabar aukščiausio šios rūšies medžio aukštis 79,2 m. Augimvietė – Styx River State Forest, netoli Armidale (Naujasis Pietų Velsas).
  12. Eucalyptus pilularis, (Eucalyptus pilularis), (Blackbutt); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Užauga apie 70 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens. Medis žinomas kaip „Benaroon“ yra 64 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens (vid.ūgio žmogaus krūtinės aukštyje). Kitas medis žinomas kaip „Bird Tree“, beveik 69 m ir 3,59 m kamieno skersmeniu (krūtinės aukštyje). Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis. Ši medžių rūšis natūraliai auga pietryčių Australijoje.
  13. Eucalyptus jacksonii, (Eucalyptus jacksonii), (Red Tingle); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Gali užaugti iki 75 m aukščio. Gyvena virš 400 metų. Paplitę Vakarų Australijojos pietvakariuose.
  14. Eucalyptus deanei, (Eucalyptus deanei), (Round leaved gum, Mountain blue gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 40 m aukščio, rečiau iki 60 m. Pagal 2010 metų duomenis aukščiausias dabar augantis yra 71 m aukščio, 2,5 m kamieno skersmens arba 7,84 m kamieno apimties. Ši rūšis natūraliai paplitusi pietryčių Australijoje – Kvinslando pietryčiuose (mažame areale) ir Naujojo pietų Velso rytuose arčiau jūros pakrantės.
  15. Eucalyptus saligna, (Eucalyptus saligna), (Sydney blue gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Paprastai užauga 30-55 m aukščio ir rečiau 65 m. Kamieno skersmuo 2-2,5 m. Natūraliai paplitę pietryčių Australijos žemyne – Naujajame Pietų Velse ir iš dalies Kvinslande.
  16. Eucalyptus cypellocarpa, (Eucalyptus cypellocarpa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Įprastai užauga iki 50 m, rečiau iki 65 m aukščio. Natūraliai paplitę Australijos pietryčiuose – tai Naujojo Pietų Velso rytuose, bei Viktorijos valstijos pietuose.
  17. Eucalyptus tereticornis, (Eucalyptus tereticornis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, eukaliptų (Eucalyptus) genties lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio. Natūraliai paplitę per visą rytų Australija, nuo šiaurės rytų Kvinslando šiaurėje, pietuose – Viktorijojos valstijos rytuose.
  18. Citrininė korimbija, (Corymbia citriodora sin. Corymbia variegata), (Lemon-Scented Gum arba Citron-Scent Gum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, mirtinių (Myrtaceae) šeimos, korimbijų (Corymbia) genties visžalis lapuotis medis. Užauga iki 50 m aukščio. Natūraliai paplitę rytų, šiaurės rytų Australijoje, daugiausiai Kvinslande ir labai maža arealo dalis Naujojo Pietų Velso šiaurės rytuose.

Okeanija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiame sąraše išvardinti aukščiausi medžiai augantys Polinezijoje (įskaitant Naująją Zelandiją), Melanezijoje (įskaitant Papua salą) ir Mikronezijoje.

Aukštoji araukarija (Araucaria heterophylla) – aukčiausi Norfolko salos bei vieni aukščiausiai užaugančių Okeanijoje medžių rūšių
  1. Žvilgioji araukarija, (Araucaria hunsteinii), (angl. Klinki/Klinkii); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Tai aukščiausi vietiniai Papua saloje augantys ir araukarijinių šeimos medžiai. Užauga 50–80 m, kartais pasitaiko iki 88,9 m (tokio aukščio buvo užregistruota 1941 metais) aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu.
  2. Eucalyptus deglupta, (Eucalyptus deglupta), (Rainbow Gum / Mindanao Gum); Mirtinių šeimos, eukaliptų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m, rečiau iki 75 m aukščio, kamieno skersmuo iki 2,4 m. Natūraliai paplitę Malezijoje.
  3. Aukštoji araukarija, (Araucaria heterophylla), (Norfolk Island Pine); araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Tai endeminė bei aukščiausia Norfolko salos medžių rūšis, galintys užaugti iki 50-70 m aukščio ir iki 350 cm kamieno skersmens.
  4. Lenktašakė araukarija, (Araucaria cunninghamii var. papuana); Aukštis iki 60, rečiau 70 m. Kamieno skersmuo iki 2 m arba 4 m apimties. Naujosios Gvinėjos ir šiaurės rytų Australijos medžių rūšis.
  5. Paprastasis dakridenis, (Dacrycarpus dacrydioides), (Kahikatea); Podokarpinių šeimos, dakridenių genties augalas. Tai aukščiausi Naujosios Zelandijos vietiniai medžiai. Jie užauga iki 50, rečiau 65 m aukščio ir iki 263 cm skersmens kamienu. Teigiama kad prieš intensyvius medžių kirtimus buvo žinomi iki 80 m aukščio medžiai, bet nėra patikimo šaltinio. Dabar aukščiausias Naujojoje Zelandijoje vietinis ir kartu šios rūšies medis yra žinomas kaip Kahikatea užaugęs 56,4 m aukščio ir 229,3 cm kamieno skersmens. Natūraliai auga Naujojoje Zelandijoje.
  6. Kiparisinis dakridis, (Dacrydium cupressinum), (Rimu); Podokarpinių šeimos augalas. Užauga 35, rečiau 60 m aukščio medžių. Prieš iškertant jų gausius miškus, pasak istorinių šaltinių, pasitaikydavo iki 61 m aukščio šių medžių. Dabar žinomas aukščiausias 53,7 m aukščio (pagal Robert Van Pelt 2003.01.27). Kiparisinių dakridžių kamieno skersmuo paprastai 150 cm, stambausių iki 253 cm. Tai Naujosios Zelandijos endeminė medžių rūšis.
  7. Pietinis agatmedis, (Agathis australis), (Kauri); araukarijinių šeimos, agatmedžių, genties medis. Užauga iki 30-60 m ir su 3-4, kartais iki 7 m (ar dar didesniu) kamieno skersmeniu. Medis žinomas kaip „Kopi“ vardu buvo 56,39 m aukščio ir 4,19 m skersmens, augo „Omahuta“ miške, bet 1973 metais nuvirto. Medis „Great Ghost“ buvo 8,54 m kamieno skersmens ir 26,83 m kamieno apimties. Natūraliai auga Naujosios Zelandijos Šiaurės saloje.
  8. Išlakioji araukarija, (Araucaria columnaris), (Coral reef araucaria); Užauga iki 60 m aukščio. Stambiausių medžių kamieno skersmuo iki 1,5 m. Naujosios Kaledonijos endeminė medžių rūšis.
  9. Malajinis agatmedis, (Agathis labillardieri), ((New Guinea kauri)); Užauga iki 60 m aukščio. Natūraliai auga Papua saloje.
  10. Agathis spathulata, (Agathis spathulata); Užauga iki 60 m aukščio. Natūraliai auga Papua saloje.
  11. Trumpalapis podokarpas, (Podocarpus totara); Žinomas aukščiausias 51 m aukščio medis. Kitas medis žinomas kaip „Pouakani“ vardu turi striausį kamieną – 388 cm skersmens, o jo aukštis 42,7 m, bei apie 203,7 m³ tūrio. Šių medžių rūšis natūraliai auga Naujojoje Zelandijoje.
  12. Araucaria subulata, (Araucaria subulata); Užauga iki 50 m. Naujosios Kaledonijos endeminė medžių rūšis.
  13. Araucaria bernieri, (Araucaria bernieri); Užauga iki 40-50 m. Naujosios Kaledonijos endeminė medžių rūšis.
  14. Dryadodaphne novoguineensis, (Dryadodaphne novoguineensis); Užauga iki 20-40, kartais iki 50 m. Kamienas 50-95 cm skersmens.
  15. Paprastoji orėja, (Campnosperma brevipetiolatum); Užauga iki 50 m aukščip. Kamienas 1,2 rečiau 2,2 m skersmens.
  16. Canarium macadamii, (Canarium macadamii); Burserinių (Burseraceae) šeimos, kanarių (Canarium) genties augalas; Užauga iki 50 m aukščio, kamieno skersmuo iki 1 m.
  17. Raudonasis spondijas, (Spondias dulcis sin. Spondias cytherea); Užauga iki 50 m aukščio, kamieno skersmuo iki 80 cm.

Storiausio kamieno skersmeniu Ø medžiai Žemėje[taisyti | redaguoti kodą]

Tikrasis baobabas (Adansonia digitata)

Storiausiu kamieno skersmeniu Ø planetos medžiai, pagal atskiras rūšis:

  1. Tikrasis baobabas, (Adansonia digitata), (African Baobab); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos, baobabų (Adansonia) genties medis. Žinomo Glencoe Baobab pavadinimu kamieno skersmuo Ø 15,9 m. Jo augimo vieta – Glencoe Farm, kuri netoli Hoedspruit, Limpopo provincijoje, PAR.
  2. Gvatemalinis taksodis, (Taxodium huegelii), (Montezuma Cypress). Taip vadinamo Árbol del Tule vardu, storiausio medžio kamieno oficialiai skelbiamas skersmuo 11,62 m (kadangi kamienas labai nelygus tad dažnai pateikiami skirtingi skaičiai), nors aktualus kamieno skersmuo – 9,38 m. Medžio aukštis 35,4 m, tūris 816,8 m³, sveria apie 636,1 tonas ir manoma jam apie 1400-1600 metų. Auga Santa Maria del Tule mieste, Meksikos Oachakos valstijoje.
  3. Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum), (Giant Sequoia); Kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė mamutmedžių genties amžinai žaliuojančių medžių rūšis. General Grant medžio kamienas 8,85 m skersmens (1,37 m aukštyje), apimtis palei žemę 32,8 m, aukštis 81,7 m, tūris 1,319.8 m³. Auga Kalifornijos valstijoje esančioje General Grant Grove giraitėje, JAV.
  4. Visžalė sekvoja, (Sequoia sempervirens), (Coast Redwood); Kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, ir vienintelė sekvojų genties amžinai žaliuojančių medžių rūšis. Taip vadinamo Lost Monarch kamieno skersmuo 7,9 m (krūtinės) aukštyje, aukštis 98 m, tūris 1,206 m³. Auga Kalifornijos valstijoje esančiame Jedediah Smith Redwoods State Park, JAV.
  5. Adansonia za; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos, baobabų (Adansonia) genties medis. Storiausiu kamienu žinomas kaip Ampanihy baobabas - auga Acimo-Andrefano (Atsimo-Andrefana) regione, esančiame Madagaskaro salos pietvakariuose - jo apimtis 23 m arba su 7 m skersmens kamienu. Tai masyviausias medis Madagaskare. Ši rūšis yra endeminė Madagaskaro saloje.
  6. Adansonia grandidieri; Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos, baobabų (Adansonia) genties medis. Tai endeminė rūšis Madagaskaro saloje ir iš daugelio medžių jie išsiskiria neįprasta, savotiška forma. Jie užauga iki 25-30 m aukščio. Žinomas kaip Baobabs of Mangoky Valley auga Haute-Matsiatra regione, esančiame salos viduryje - jo skersmuo iki 7 m.
  7. Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak); Storiausiu medžio kamieno skersmuo 6,72 m.
  8. Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Australian Mountain-ash); Žinomas kaip Big Foot pavadinimu medžio kamieno skersmuo 6,52 m.
  9. Didžioji tuja, (Thuja plicata), (Western Redcedar); Kalaloch Cedar medžio kamieno skersmuo 6,04 m, tūris 350 m³. Auga Olympic National Park, Vašingtono valstijos šiaurės vakaruose, JAV.
  10. Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis); Su storiausiu kamieno skersmeniu žinomas medis vardu „Troll“. Jo kamieno skersmuo – 5,82 m. Kiti jo duomenys: aukštis 56,5 m, tūris 282 m³. Auga Tasmanijoje (Australija).
  11. Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana), (Sugar Pine); Pušinių šeimos medis. 1826 metų istoriniai dokumentai byloja apie augusią masyvią saldžiąją pušį, kuri 1 m aukštyje nuo žemės turėjusi 5,60 m[4] [5] skersmens kamieną, o kiti duomenys: 40,84 m aukštyje kamieno skersmuo siekė 1,69 m ir bendras medžio aukštis buvo 65,53 m. Ją anuomet išmatavo garsiausias Šiaurės Amerikos vakarų dalyje botanikas David’as Douglas’as, kada su ekspedicija tyrinėjo šio žemyno vakarų dalies augaliją. Dabar auganti, žinoma saldžioji pušis turi 3,52 m skersmens kamieną.
  12. Sitkinė eglė, (Picea sitchensis), (Sitka Spruce); Vadinama Quinalt Lake egle, kamieno skersmuo 5,39 m, aukštis 58,2 m, tūris 298 m³. Auga Olympic National Park, Vašingtono valstijos šiaurės vakaruose, JAV.
  13. Pietinis agatmedis, (Agathis australis), (Kauri); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties augalas. Medis žinomas kaip Te Matua Ngahere vardu 1,37 m aukštyje yra 533,7 cm kamieno skersmens arba 1676,6 cm kamieno apimties, nors pats medis palyginus su masyviu kamienu nėra įpatincgai aukštas, tik 37,40 m aukščio. Augimo vieta – Naujosios Zelandijos Šiaurės salos šiaurinė dalis. Nors anot Temzės (Naujoji Zelandija) istoriko Alastair Isdale, dar storesnį kamieną turėjo medis žinomas kaip „Great Ghost“ kuris augo netoli Waihou (Temzės) upės (Naujoji Zelandija). Šis medis buvo 8,54 m kamieno skersmens ir 26,83 m kamieno apimties, bet 1890 metais buvo sunaikintas ugnies.
  14. Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio ir vienintelė kriptomerijų (Cryptomeria) genties augalų rūšis. Storiausiu kamienu žinoma kaip „Yaku-sugi“ arba „Jomon-sugi“ vardais. Jos kamieno skersmuo 5,2 m, aukštis 25,3 m. Auga Japonijos Jakušimos saloje.
  15. Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii porūšis, (Pseudotsuga menziesii), (Coast Douglas-fir), pušinių šeimos augalas. Queets pociūgė šiuo metu žinoma kaip turinti storiausį kamieną 4,85 m, jos aukštis 61 m (didelė viršūnės dalis seniai nulūžusi), tūris 332 m³. Augimo vieta – Olympic National Park, Vašingtono valstijoje, JAV.
  16. Kaliforninis kedrotis, (Calocedrus decurrens sin. Libocedrus decurrens), (California Incense Cedar); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis medis. Žinomas kaip Alex Hole Cedar, su 4,56 m skersmens kamienu. Auga Rogue River – Siskiyou valstybiniame miške (Rogue River – Siskiyou National Forest) Condrey kalno šiauriniame šlaite (Oregonas).
  17. Kiparisinė ficroja, (Fitzroya cupressoides), (Alerce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė ficrojų (Fitzroya) genties augalų rūšis. Storiausią kamieną turintis medis šiuo metu yra 4,26 m skersmens. Šaltiniai teigia, kad anglų gamtininkas ir keliautojas Čarlzas Darvinas yra matęs su 12,6 m kamieno skersmeniu arba 39,6 m apimties šios rūšies medžių.
  18. Nutkinis geltkiparisis, (Xanthocyparis nootkatensis sin. Cupressus nootkatensis, Callitropsis nootkatensis), (Nootka Cypress, Yellow Cypress, Alaska Cypress); Kiparisinių šeimos, kiparisų genties medis; Žinomas kaip Sergeant RandAlly medis. Jo kamieno skersmuo 4,16 m, aukštis 61 m, tūris 175 m³. Auga Vankuverio saloje netoli Kelsey įlankos (Britanijos Kolumbija, Kanada). (Išmatavo R. Van Pelt 1998.03.18).
  19. Eucalyptus pilularis, (Eucalyptus pilularis), (Blackbutt); Užauga apie 70 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens. Medis žinomas kaip „Benaroon“ yra 64 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens (vid.ūgio žmogaus krūtinės aukštyje). Kitas medis žinomas kaip „Bird Tree“, beveik 69 m ir 3,59 m kamieno skersmeniu (krūtinės aukštyje). Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis. Ši medžių rūšis natūraliai auga pietryčių Australijoje.
  20. Lausono puskiparisis, (Chamaecyparis lawsoniana), (Lawson Cypress sin. Port Orford cedar): Kiparisinių šeimos, puskiparisių genties augalas. Dabar žinomo storiausio kamieno skersmuo 3,65 m, aukštis 69,8 m, tūris 142 m³, medžio vainikas 12 m. Auga Siskiyou nacionaliniame miške (Oregonas, JAV). (Išmatavo Van Pelt 1998).
  21. Quercus lobata, (Quercus lobata), (Valley oak), bukinių šeimos medis. Kamieno skersmuo 3,65 m, aukštis 46,0 m. Auga Round Valley, Covelo vietovėje (Kalifornija).

Kiti nuostabūs medžiai Žemėje[taisyti | redaguoti kodą]

Kiti nuostabūs medžiai Žemėje, pagal atskiras rūšis, kurie nepaminėti kituose čia esančiuose sąrašuose:

  1. Dracaena cinnabari, (Socotra Dragon Tree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, smidrinių (Asparagaceae) šeimos, dracenų (Dracaena) genties medžių rūšis. Neįprastos formos medis apipintas legendomis. Endeminė medžių rūšis, auganti tik Sokotros salose. Užauga iki 10 m aukščio
  2. Bengalinis fikusas, (Ficus benghalensis); Tai šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Tarp šių medžių žinomiausias taip vadinamas Didysis banjanas, kuris primena mišką, nors yra vienas ir tas pats Medis. Tai plačiausias medis Žemėje pagal išsišakojusių šakų ir atraminių/orinių šaknų užimamą plotį kurių yra 3300. Jų skersmuo apie 1 kilometrą ir užima 1,5 hektaro plotą. Aukščiausia viršūnė apie 25 metrus. Didžiojo banjano amžius 200–250 metų. Auga Acharya Jagadish Chandra Bose Indijos botanikos sode (Acharya Jagadish Chandra Bose Indian Botanic Garden) Hauroje netoli Kolkatos (Indija).
  3. Arabinis algarobas, (Prosopis cineraria); Pupinių šeima, algarobų genties augalas. Žinomiausias šios rūšies medis žinomas kaip (arab. Shajarat-al-Hayat arba angl. Tree of Life) pavadinimais, lietuviškai atitinkamai – gyvybės medis. O garsus kad auga dykumoje ant 7,62 metrų smėlingos kalvos, kur toli aplinkui šį medį nėra kito augalo ar šalia vandens. Apie jį sklinda daug legendų ir apipintas paslapčių. Jam 400 metų, auga Bahreine.
  4. Ficus balete, (Ficus balete), (Balete tree). Tai šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Vienas jų žinomas kaip Millenium Tree, kurio kamieno skersmuo (su orinėmis šaknimis) 10-15 m, aukštis 60 m. Auga Aurora provincijoje, Lusono saloje (Filipinai).
  5. Maldyklinis fikusas, (Ficus religiosa) (Sacred fig); šilkmedinių šeimos, fikusų genties augalas. Tarp jų žinomiausias pavadinimu kaip „Bodhi tree“ (Bodhi medis), po kuriuo Sidharta Gautama, vėliau žinomas kaip Gautama Buddha budizmo religijos pradininkas (gyvenęs apie 563 – m. apie 483 m. pr. m. e.), atsivėrė tobulos sąmonės suvokimui. Šis fikusas auga Bodh Gaya piligrimų lankomoje šventoje vietovėje, esančioje Gaya apygardoje, Biharo valstija (Indija).

Išskirtiniai medžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausi medžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausi Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

  1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas esantis (Zarasų rajono savivaldybėje). Jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Jam apie 1500 metų.
  2. Kalninė guoba (Ulmus glabra) – seniausia guoba Lietuvoje yra 400 metų senumo. Auga Avilio ežero saloje, esančio Zarasų rajono savivaldybėje.
  3. Mažalapė liepa (Tilia cordata), 26 m aukščio ir apie 840 cm kamieno apimties Liepa „Motinėlė“ auganti Zapyškio seniūnijos, Braziūkų kaime, esančiuose Kauno rajono savivaldybėje. Jos amžius apie 300-500 metų. Tai kartu ir storiausia liepa Lietuvoje. Į jos kiaurymę kuri dabar yra užcementuota, anot pasakojimų, galėdavę sulįsti septyni žmonės ir prie jos 1863 metais rinkdavosi sukilėliai.
  4. Miškinė obelis (Malus sylvestris), apie 350 metų amžiaus Senoji Kauno obelis, auganti Kazliškiuose. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 330 cm.

Masyviausi medžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Masyviausi Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

  1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Gojaus miško ąžuolas auga Prienų miškų urėdijai priklausančioje Verknės girininkijoje, jos 24 kvartale, 7 sklype. Jam apie 400 metų, 33 m aukščio, skersmuo (1,3 m aukštyje) 2 m, tūris 43 m³.

Aukščiausi medžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Remiantis 2000 ir vėlesnių metų duomenimis, aukščiausi Lietuvos vietiniai ir introdukuoti medžiai pagal atskiras rūšis. Jų aukštis nurodytas metrais. Sąrašas nepilnas, jame nėra paprastojo klevo, baltalksnio ir dar keleto plačiai ar rečiau paplitusių Lietuvoje medžių rūšių.

  1. Europinis maumedis (Larix decidua); Degsnės miško maumedis, augantis Degsnės maumedyne (Prienų savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio) yra aukščiausias Lietuvos medis. Jo aukštis 49 m[6], kamieno skersmuo 59 cm (1,3 m aukštyje). Kaip manoma jam apie 152 metus (2012 metais).
  2. Paprastoji eglė (Picea abies); Aukščiausia Lietuvoje Norūnų eglė, auga Norūnų miške esančiame Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.). Jos aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 62 cm. Kita aukšta paprastoji eglė žinoma kaip Lauzgenų eglė. Ji auga Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje, Trakų miškų urėdijos Aukštadvario girininkijos 143 miško kvartale 3 sklipe, valstybinės reikšmės Spindžiaus miške. Eglės skersmuo 105,4 cm (1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio), aukštis – 43,7 m, kamieno tūris su žieve – 15,5 m³. Lauzgenių eglė galimai viena iš masyviausių Lietuvos eglių. Dar aukštesnė – 46 m aukščio paprastoji eglė buvo nupjauta 1997 metais.
  3. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris); Aukščiausia Lietuvoje Kiauneliškio dviviršūnė pušis auga Labanoro girioje, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijoje, Kiauneliškio gamtiniame rezervate. Jos aukštis 44 m[7], kamieno skersmuo (1,3 m aukštyje) 66 cm, amžius apie 200 metų. Turi dvi viršūnes ir yra kiek pasvirusi. 2006 m. kovo 22 d. atvykęs specialistas įkopęs į ją išmatavo jos aukštį. Kita aukšta paprastoji pušis, tai Punios šilo pušis auga Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile Alytaus sav. Jos amžius apie 160 metų, kamieno apimtis – 210 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 62 cm, aukštis – 43 m.
  4. Baltoji tuopa (Populus alba); Lietuvoje aukščiausia žinoma pavadinimu kaip Pajūrio tuopa, auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, paskelbta saugomu 2006 m. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 655 cm, aukštis apie 40 m.
  5. Paprastasis bukas (Fagus sylvatica L.); Auga Kliošų miško parke (Priekulės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė). Medis 129 cm skersmens, 405 cm apimties ir 38 m aukščio.
  6. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur); Aukščiausias Lietuvos ąžuolas auga Jūravoje, esančioje Jurbarko rajono savivaldybėje. Jo kamieno apimtis 151 cm, aukštis – 38 m.
  7. Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior); Auga Marijampolės rajono savivaldybėje esančiame Buktos miške. Jo amžius 115 metų, kamieno skersmuo 67 cm, aukštis 36 m. Kitas aukštas paprastasis uosis yra Raganos uosis. Auga Plungės rajono savivaldybės Platelių miestelio parke, kuris yra Žemaitijos nacionalinio parko ribose. Kamieno skersmuo 2,1 m, kamieno apimtis 730 cm, aukštis 34 m.
  8. Kalninė guoba (Ulmus glabra); Žinoma kaip Senoji guoba auga Alytaus rajono savivaldybėje Geisčiūnų kaime. Jos kamieno skersmuo 2,1 m ir 35 m aukščio.
  9. Karpotasis beržas (Betula pendula); Prienų rajono savivaldybėje auga 35 m aukščio. Kitas – Biržų rajono savivaldybės Spalviškių girininkijoje. Jo amžius 50 metų, , kamieno skersmuo 35 cm, aukštis 34,5 m.
  10. Mažalapė liepa (Tilia cordata); Rokiškio rajono savivaldybės Girios miške, netoli Sartų ežero auga apie 2 m kamieno skersmens ir 34,5 m aukščio mažalapė liepa. Kita aukšta auga Kaišiadorių rajono savivaldybės Būdos girininkijoje. Jos amžius 90 metų, kamieno skersmuo 67 cm, aukštis 34 m.
  11. Juodalksnis (Alnus glutinosa); Biržų rajono savivaldybės, Latvelių girininkijoje. Jo amžius 85 metai, kamieno skersmuo 43 cm, aukštis 34 m.
  12. Drebulė arba epušė (Populus tremula); Auga Pakruojo rajono savivaldybės, Žeimelio girininkijoje, jai 64 metai, kamieno skersmuo 44 cm, aukštis 33,5 m.
  13. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea); Auga Veisiejų miškų urėdijoje, Seirijų girininkijoje. Jo amžius 87 metai, kamieno skersmuo 47 cm, aukštis 31 m.
  14. Paprastasis skroblas (Campinus betulus); Kėdainių rajono savivaldybės, Pašušvio girininkijoje. Jo amžius 95 metai, kamieno skersmuo 53 cm, aukštis 31 m.
  15. Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis); Platelių vinkšna auga Plungės rajono savivaldybėje esančiame Žemaitijos nacionalinio parko ribose. Jos kamieno apimtis 505 cm, aukštis 26 m.
  16. Kaštonas (Aesculus); Aukštadvario kaštonas auga Trakų rajono savivaldybėje, Aukštadvario regioniniame parke, jo kamieno apimtis 405 cm, aukštis 20 m. Apie kaštono rūšį duomenų nėra.
  17. Gluosnis (Salix); Žinomas kaip Andriejaukos gluosnis auga Ignalinos rajono savivaldybėje, Andriejaukos kaime. Jo kamieno apimtis 608 cm, aukštis – 17 m. Apie jo rūšį duomenų nėra.
  18. Kriaušė (Pyrus); Žinoma kaip Senoji kriaušė, auga Alytaus rajono savivaldybėje esančiuose Geisčiūnuose. Jos kamieno apimtis 380 cm, aukštis 16 m. Kokia kriaušės konkreti rūšis – duomenų nėra.
  19. Paprastasis kadagys (Juniperus communis); „Obelų Rago kadagys“ auga Švenčionių sav, Kaltanėnų seniūnijoje esančiame Obelų Rago kaime. Jo aukštis apie 12 m.
  20. Europinis kukmedis (Taxus baccata); Aukštis – 6 m.

Storiausiu kamienu medžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Storiausiu kamienu Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

  1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas ir medis – Stelmužės ąžuolas augantis Zarasų rajono savivaldybėje. Jo skersmuo 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamieną galėtų apimti 8-9 vyrai), aukštis – 23 m. Jam apie 1500 metų.
  2. Mažalapė liepa (Tilia cordata) – Liepa „Motinėlė“ – tai 26 m aukščio ir apie 8,4 m kamieno apimties medis, augantis Kauno rajono savivaldybėje, Zapyškio seniūnijos, Braziūkų kaime. Jos amžius apie 300–500 metų. Į jos buvusią kiaurymę kuri dabar yra užcementuota, anot pasakojimų, galėdavę sulįsti septyni žmonės ir prie jos 1863 metais rinkdavosi sukilėliai.
  3. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – Rumšiškių miško pušis, jos kamieno apimtis 4 m, aukštis 32 m, o spėjamas amžius (2010 metais) – 200 metų. Auga Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rumšiškių miške (Kauno marių regioninis parkas).
  4. Paprastoji eglė (Picea abies); Su storiausiu kamienu Lietuvoje yra Renavo eglė. Auga Renavo dvaro parke, esančiame Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje (Mažeikių rajono savivaldybėje). Jos kamieno 1,3 m aukštyje apimtis – 3,89 m, aukštis – 36,8 m, manoma kad jai 150 metų. Antra pagal storį Plokščių miško paprastoji eglė auga Plokščių miške, Žemaitijos nacionalinio parko Laumalenkos hidrografiniame draustinyje. Jos kamieno 1,3 m aukštyje apimtis – 3,87 m, aukštis – 38,5 m.

Kiti nuostabūs medžiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Mažalapė liepa, paveikslėlyje Papilės liepa

Kiti nuostabūs Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

  1. Paprastoji eglė (Picea abies); Raganų eglė 34 m aukščio ir 750 cm liemens apimties. Manoma kad jai yra 130 metų. Ji įspūdinga, kad 80 cm aukštyje išsišakoja į 18 kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo). Auga Rambyno regioniniame parke, šalia Vilkyškių miestelio, esančio Pagėgių savivaldybėje.
  2. Mažalapė liepa (Tilia cordata); Penkiolikakamienė liepa – 28 m aukščio medis, anksčiau turėjęs šešiolika kamienų. Auga Akmenės rajono savivaldybės, Papilės kaime.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Report on the big trees of California. United State Forest Service. United State Bureau of Forestry
  2. [1] www.conifers.org, Pinus lambertiana
  3. [2] www.lewis-clark.org, David Douglas (1799–1834)
  4. [3] www.conifers.org, Pinus lambertiana
  5. [4] www.lewis-clark.org, David Douglas (1799–1834)
  6. [5] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
  7. [6] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Commons-logo.svg Vikiteka: Išskirtiniai medžiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas