Kėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Abies
Europinis kėnis (Abies alba)
Europinis kėnis (Abies alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Kėnis
(Wikispecies-logo.svg Abies)
Mokslinis pavadinimas
Abies
Mill., 1754

Kėnis (lot. Abies, angl. Fir, vok. Tannen) – pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių medžių gentis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinėje juostoje, keletas rūšių auga tropikuose.

Matmenys ir amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Tiesiakamieniai medžiai, užaugantys iki 30–91 m, iki 3,8 m (maksimaliai) storio. Aukščiausi užauga kvapieji kėniai (Abies procera), kaliforniniai kėniai (Abies grandis var. grandis), kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana). Vegetuoja nuo 150 iki 500–800 metų, vieni trumpiausiai sibiriniai kėniai (Abies sibirica), vieni ilgiausiai purpuriniai kėniai (Abies amabilis).

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Laja kūgiška ir tanki. Mediena balta, minkšta, naudojama statybose, popieriaus ir pakuočių gamyboje. Iš spyglių ir jaunų ūglių gaminamas kėnių aliejus, iš kai kurių kėnių rūšių – balzamas.[1]

Kėniai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje nėra savaime augančių kėnių genties medžių, bet yra kai kurios jų rūšys introdukuotos. Artimiausiai nuo Lietuvos pietinių sienų Belovežo girioje, auga europiniai kėniai (Abies alba). Sekanti rūšis yra sibiriniai kėniai (Abies sibirica), kurių vakarinė savaiminio paplitimo arealo riba yra maždaug apie 300 km į pietryčius nuo Onegos ežero, esančio europinės Rusijos šiaurėje.

Žemiau Lietuvoje introdukuotų kėnių rūšių sąrašas:

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Gentyje yra apie 48–55 rūšys.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kėnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 736 psl.
  2. http://www.vlkk.lt/lit/naujienos/naujiena.884.html

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gudžinskas Z. 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius. 212 P. ISBN 9986-662-14-1.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kėnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas