Gana
- Hinduizmo mitologijoje uždara dievybių grupė Gana.
|
|||||
| Valstybinė kalba | anglų (oficiali), Twi, Dagbani, kitos | ||||
| Sostinė | Akra | ||||
| Didžiausias miestas | Akra | ||||
| Valstybės vadovai | John Dramani Mahama
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
239 460 km² (77) 3,6 % |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
22 409 572 (48) 93,58 žm./km² (77) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 59,15 mlrd. $ (72) 2 600 $ (134) |
||||
| Valiuta | Sedis (GHC) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +0 nėra |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Jungtinės Karalystės 1957 m. kovo 6 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Ganos himnas | ||||
| Interneto kodas | .gh | ||||
| Šalies tel. kodas | 233 | ||||
Ganos Respublika (Gana) – valstybė Vakarų Afrikoje. Jos sostinė Akra. Ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose, ir Gvinėjos įlanka pietuose.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Ganos istorija, dar žiūrėti: Benino civilizacija, Aukso krantas
Manoma, kad dabartinėje Ganos teritorijoje žmonės gyveno nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio. Iki XV a. 2 pusės čia apsigyveno akanai, mosiai, XVII a. viduryje – ašančiai. 1471 m. pakrantę pasiekė portugalų jūrininkai. Manydami, jog čia gausu aukso, jie pakrantę pavadino Aukso Krantu. Portugalai, vėliau ir danai čia steigė savo faktorijas, kurios tapo prekybos auksu ir vergais punktais. Nuo XVI a. pabaigos čia vyravo vergų prekyba. Iš jos pelnėsi ir afrikiečiai, ypač XVII a. pabaigoje įsikūrusi Ašančio valstybė. Nuo XVII a. įsitvirtinti Aukso krante siekė britai. XIX a. jie įsigijo danų ir olandų valdomus prekybos punktus ir teritorijas. 1874 m. Aukso krantą (angliškai Gold Coast) paskelbė kolonija, kariavo su Ašančiu, iki 1899 m. užėmė krašto šiaurinę dalį, ji su Ašančiu 1901 m. buvo prijungta prie Aukso Kranto kolonijos. 1957 m., Gana pirmoji iš Afrikos valstybių paskelbė nepriklausomybę. Ganos premjeru tapo Kvamė Nkruma, kuris buvo populiarus, bet smunkant ekonomikai jis buvo nuverstas.
Politinė sistema [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Ganos politinė sistema
Administracinis suskirstymas [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Ganos administracinio suskirstymo vienetai
Geografija [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Ganos geografija
Gana yra prie Atlanto vandenyno Gvianos įlankos, keletas laipsnių į šiaurę nuo pusiaujo, tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Togo valstybių. Pakrantės ilgis – 539 km, mažai vingiuotas, žemas, smėlėtas; rytuose yra lagūnų. Pakrantėje vyrauja žemuma, vietomis pelkėta, kertama upių. Didelę Ganos dalį užima lygumos. Vidurinėje šalies dalyje yra Ašančio, į p.r. nuo jos – Kwahu plynaukštės. Ganos rytuose ir pietryčiuose yra Akwapimo kalnai ir Togo kalnų pakraštys. Ganą drėkina Baltosios Voltos upė, įtekanti į Gvinėjos įlanką. Rytinėje šalies dalyje yra Voltos ežeras, kuris yra didžiausias dirbtinis ežeras pasaulyje. Ganos klimatas yra tropinis. Šalyje yra daug beždžionių ir paukščių rūšių. Plotas:238 533 km² Gyventojų:20 212 000 Pagrindinės kalbos: hausų, anglų, mosių, akvapimų.
Didžiausi miestai [taisyti]
| Miestas | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| Akra | 2 096 653 |
| Kumasis | 1 604 909 |
| Tamalė | 390 730 |
| Sekondis-Takoradis | 260 651 |
| Tema | 229 106 |
Ekonomika [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Ganos ekonomika
Ganos ekonomika yra daugiausia žemės ūkio. Apie 60 % Ganos gyventojų dirba žemės ūkyje. Daugiausia pelno duoda kakava. Auginami ryžiai, kava, kukurūzai, manijokai, riešutai, bananai. Žvejyba ir miško kirtimas yra svarbūs Ganos ekonomikai, nors nepakankamai išvystyti keliai ir infrastruktūra trukdo medienos pramonei plėtotis.
Šalies šiaurėje, pietuose, bei pakrantės regionuose randami aukso, boksitų, mangano telkiniai. Atviroje jūroje yra nedidelė naftos pramonė.
Pagrindinė šalies pramonė yra kasyba, miško kirtimas, aliuminio lydymas, kakavos ir kitų produktų apdirbimas, bei laivų statymas. Pagrindiniai eksporto produktai yra auksas, bei kiti mineralai, kakava, mediena, tunas. Importuojama nafta ir maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Nyderlandai, Nigerija, Didžioji Britanija, JAV, Kinija.
Demografija [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Ganos demografija
Ganoje gyvena daug genčių, turinčių savo tradicijas ir kalbą. 2000 m. surašymo duomenimis, 45,3 % gyventojų sudaro akanai[1], kuriuos dar galima skirstyti į smulkesnes etnines grupes, kaip fančiai, ašančiai bei daugelis kitų. Kitos didelės etninės grupės yra šalies šiaurėje gyvenantys dagombai ir Ganos pietryčiuose esantys eviai.
Ganoje yra vartojama daugiau nei 250 kalbų ir dialektų, kurie yra skirstomi į du Nigerio-Kongo kalbų pošeimius. Oficiali šalies kalba yra anglų. Ji vyrauja valdžioje ir versle, mokyklose. Taip pat mokyklose privalomai mokoma Ganos kalbos. Apie 13 % gyventojų supranta prancūziškai. Be anglų, valdžia remia dar devynias vietines kalbas.
Pasak 2000 m. surašymo, krikščionys sudaro 69 % šalies populiacijos, musulmonai – 16 %, o afrikietiškų religijų atstovai – 15 %[2]. Tiesa, į krikščionybės ir islamo religijas Ganoje yra integruota daug afrikietiškų religijų aspektų.
Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas (2009 m. apskaičiavimai): 57,9 % (66,4 % vyrams, 49,8 % moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo (2009 m. apsk.): 59,85 metų (58,98 vyrams, 60,75 moterims).[1]
Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[1] :
- 0-14 metų: 37,3 % (4 503 331 berniukų ir 4 393 104 mergaičių)
- 15-64 metų: 59,1 % (7 039 696 vyrų ir 7 042 208 moterų)
- virš 65 metų: 3,6 % (393 364 vyrų ir 460 792 moterų)
Kultūra [taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Ganos kultūra
Kita informacija [taisyti]
Šaltiniai [taisyti]
Nuorodos [taisyti]
Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongo Demokratinė Respublika | Kongo Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pietų Sudanas | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys
Priklausomos teritorijos Majotas | Reunjonas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara