Žvilgioji araukarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žvilgioji araukarija

Pavojaus išnykti nėra
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Eilė: Pušiečiai
( Pinales)
Šeima: Araukarijiniai
( Araucariaceae)
Gentis: Araukarija
( Araucaria)
Rūšis: Žvilgioji araukarija
( Araucaria hunsteinii)
Binomas
Araucaria hunsteinii
Karl Moritz Schumann, 1851-1904

Žvilgioji araukarija (Araucaria hunsteinii) – Araukarijinių šeimos, araukarijų genties augalas.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Endeminė medžių rūšis Papua saloje. Natūraliai auga salos tik rytų ir šiaurės rytų dalyse esančiose Madango, Morobės (Morobe) bei Rytų Aukštikalnių (Eastern Highlands) provincijose, maždaug 600-2000 m aukštyje nuo jūros paviršiaus.

Aukštis, kamieno storis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai aukščiausiai užaugantys araukarijinių šeimos ir Okeanijos regiono medžiai ir vieni aukščiausių palnetos medžių rūšių. Paprastai užauga 50–80 m, kartais pasitaiko iki 88,9 m (tokio aukščio buvo užregistruota 1941 metais) aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitai augantis, amžinai žaliuojantis lapuotis medis. Iš toliau atrodo kaip piramidės formos, nors su amžiumi jo viršūnė "suplokštėja". Kamienas tiesus, žievė tamsiai ruda, šiurkšti, lupasi horizontaliai ar lopinėliais. Lapai daugiau susitelkę šakų galuose į savotiškas grupeles. Lapai auga išsidėstę spirališkai, smailėjantys, viduryje arčiau pagrindo plačiausi ir yra 6-15 cm ilgio bei 1,5-2 cm pločio, pas jaunus medelius lapai mažesni. Tai vienanamis augalas, kada vyriški ir moteriški kankorėžėliai auga ant to paties medžio. Kankorėžiai žali, vėliau subrendę rudi. Vyriški kankorėžiai ilgi ir siauri, iki 20 cm ilgio ir tik 1,8-2,5 cm pločio, moteriški kankorėžiai vištos kiaušinio formos 15-20 cm ilgio ir 12,5 cm pločio, kurių žvyneliai turi savotiškas trumpas it plaukeliai antaugas. Kiekviename kankorėžio žvynelyje po vieną sėklą. Kankorėžėliuose sėklos panašios į trikampę formą 10 mm (30-40 mm) ilgio. Sėklos su dviem siaurokais sparneliais, kurių kiekvienas po 40 mm ilgio ir 25 mm pločio.

Rūšies pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinio mokslinio lotynų kalba Araucaria hunsteinii pavadinimo autorius Karl Moritz Schumann gyvenęs 1851-1904 metais. Anglų kalba žinoma šiais pavadinimais - Klinkii pine, Klinki ir Klinkii. Turi šiuos sinonimus:

  • Araucaria hunsteinii var. klinkii (Lauterb.) Silba
  • Araucaria hunsteinii subsp. klinkii (Lauterb.) Silba
  • Araucaria klinkii Lauterb.
  • Araucaria schumanniana Warb.
  • Titanodendron hunsteinii (K.Schum.) A.V.Bobrov & Melikyan
  • Titanodendron klinkii (Lauterb.) A.V.Bobrov & Melikyan
  • Titanodendron schumanniana (Warb.) A.V.Bobrov & Melikyan

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atogrąžų klimato kalnuotose vietovėse testuojama kaip potenciali medžio rūsis auginimui dėl medienos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]