Karačiajų Čerkesija
| Karačiajaus-Čerkesijos Respublika Карачаево-Черкесская Республика Къарачай-Черкес Республика |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
|||||||
| Valstybė: | |||||||
| Federalinė apygarda: | Pietų federacinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas: | Šiaurės Kaukazo | ||||||
| Administracinis centras: | Čerkeskas | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų, karačiajų, čerkesų, abazinų, nogajų, kabardinų kalbos |
||||||
| Vadovas: | Mustafa Batdyjevas | ||||||
| Gyventojų : | 434 500 (75) | ||||||
| Plotas: | 14 100 km² (77) | ||||||
| - vandens %: | 0'6 % | ||||||
| Tankumas : | 31 žm./km² | ||||||
| Karačiajaus-Čerkesijos RespublikaVikiteka | |||||||
Karačiajus-Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесия), Karačiajaus-Čerkesijos Respublika (rus. Карачаево-Черкесская Республика, karač. Къарачай-Черкес Республика, kabard. Къэрэшей-Шэрджэс Республикэ) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Ribojasi su Stavropolio kraštu šiaurėje, su Kabarda-Balkarija rytuose, su Gruzija pietuose ir su Krasnodaro kraštu vakaruose. Sostinė – Čerkeskas.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Karačiajaus-Čerkesijos autonominė sritis sudaryta 1922 m. 1926 m. padalinta į Karačiajaus autonominę sritį ir Čerkesijos autonominę apygardą (nuo 1928 m. autonominę sritį). 1957 m. vėl sujungta Karačiajaus-Čerkesijos AS Stravropolio krašto sudėtyje. 1990 m. tapo autonomine respublika.
Geografija [taisyti]
Karačajus-Čerkesija plyti Kaukazo kalnų šiaurinėje pašlaitėje. Aukščiausia vieta – Elbruso kalnas (5642 m).
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -5 °C lygumoje iki -10 °C kalnuose, liepą atitinkamai 21 ir 8 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 550–2500 mm. Didžiausios upės – Kubanė, Kuma, Didysis Zelenčiukas, Urupas, Laba.
Lygumose būdingos stepės, priekalnėse besimainančios su ąžuolų, bukų, skroblų miškais, aukščiau – su spygliuočių miškais. Aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos, ledynai.
Gyventojai [taisyti]
Karačiajuje-Čerkesijoje yra 4 miestai:
- Čerkeskas – 116,3 tūkst. gyv. (2007 m.)
- Ust Džeguta – 31,1
- Karačiajevskas – 20,3
- Teberda – 7,4
Tautinė sudėtis (2002 m.):
- karačiajai – 38,5 %
- rusai – 33,6 %
- čerkesai – 11,3 %
- abazinai – 7,4 %
- nogajai – 3,4 %
- osetinai, ukrainiečiai, armėnai, totoriai, čečėnai ir kt.