Papua Naujoji Gvinėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Papua New Guinea
Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujosios Gvinėjos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Papua Naujoji Gvinėja žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Port Morsbis
Didžiausias miestas Port Morsbis
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Peter O'Neill[1]
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
462 840 km² (53)
-
Gyventojų
 – 2008 liepa
 – Tankis
 
5,931,769 (104)
12,8 žm./km² (170)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2007
16.56 mlrd. $ (126)
2,900 $ (132)
Valiuta kina (PGK)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +10
-
Nepriklausomybė
Nuo Australijos
1975 m.
Valstybinis himnas Papua Naujosios Gvinėjos himnas
Interneto kodas .pg
Šalies tel. kodas +675

Papua Naujoji Gvinėja – trečioji pagal dydį pasaulyje salų valstybė po Indonezijos ir Madagaskaro. Ji yra Ramiajame vandenyne, rytinėje Naujosios Gvinėjos salos dalyje. Sostinė – Port Morsbis. Saloje gyvena beveik tūkstantis tautų, daugiausiai labai nedidelių, joje yra ketvirtadalis visų pasaulio kalbų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Melanezija-orn.png
Melanezijos istorija
Papuasai
Malajų-polineziečių migracijos
(Lapita kultūra)
Melanezijos megalitinės kultūros
Kolonijos:
Nyderlandų Naujoji Gvinėja, Vokietijos Naujoji Gvinėja, Papua, Britų kolonijos
Dabartiniai politiniai vienetai:
Fidžis, Vanuatu, Saliamono salos, Naujoji Kaledonija, Papua Naujoji Gvinėja
Pagrindinis straipsnis – Papua Naujosios Gvinėjos istorija.

Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno papuasai ir (šiaurinėse pakrantėse) melaneziečiai. 1884 m. Naujojos Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje Papua, protektoratą įvedė Didžioji Britanija, o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė Vokietija (Vokietijos Naujoji Gvinėja). 1888 m. Didžioji Britanija Papua paskelbė savo kolonija, o 1906 m. ją perdavė valdyti Australijai.

Per I pasaulinį karą Australijos kariuomenė užėmė ir Vokietijai priklaususią salos dalį. 1920 m. Tautų Sandrauga suteikė Australijai mandatą valdyti užimtą Vokietijos salos dalį, kuriai prigijo Naujosios Gvinėjos pavadinimas.

Po II pasaulinio karo salą toliau valdė Australija. 1949 m. Australija administratiškai sujungė abi salos dalis.

1973 m. pabaigoje sala gavo vidaus savivaldą, o po dvejų metų 1975 m. rugsėjo 16 d. Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma valstybe. Tą pačią dieną priimta ir naujoji šalies konsitucija.

1997 m. pasibaigė devynerius metus trukęs separatistinis sukilimas Bugenvilio saloje, kurio metu žuvo apytiksliai 20 000 žmonių.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Papua Naujoji Gvinėja priklauso Tautų Sandraugai, o šalies valdovė yra Anglijos karalienė Elžbieta II. Šalies politinė sistema vadinama konstitucinė parlamentinė demokratija.

Tikroji valdžia priklauso Papua Naujosios Gvinėjos ministrui pirmininkui, kuris vadovauja vyriausybei, o šalies įstatymus leidžia parlamentas, kurį sudaro 109 nariai (iš jų 20 sudaro provincijų gubernatoriai). Kandidatai į parlamentą yra renkami, kai ministras pirmininkas sušaukia šalies rinkimus praėjus ne daugiu penkeriems metams po paskutinių rinkimų.

Nuo 1975 m. parlamento rinkimai vyko pagal sistemą, kuomet nugalėtojas būdavo paskirtas daugiausiai balsų surinkęs narys. Todėl dažnai nugalėtojas būdavo surinkęs mažiau nei 15 % rinkėjų balsų. 2001 m. buvo priimtas nutarimas rinkimus rengti pagal apriboto balso sistemą, pagal kurią reikia skirti balus keliems kandidatams iš karto. 2007 m. rinkimai buvo pirmieji šalyje, rengti pagal tokią sistemą.

Politinės partijos ir lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nacionalinė Sąjungos Partija (NA) [Michael SOMARE];
  • Papua ir Naujosios Gvinėjos Sąjungos partija (PANGU PATI) [Andrew KUMBAKOR];
  • Papua Naujosios Gvinėjos partija (PNGP) [Sir Mekere MORAUTA];
  • Žmonių Demokratinis Judėjimas (PDM) [Michael OGIO];
  • Žmonių Judėjimo Partija (PAP) [Gabriel KAPRIS];
  • Suvienyta Išteklių Partija (URP) [William DUMA] (2007)

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Papua Naujosios Gvinėjos provincijos.

Papua Naujoji Gvinėja yra padalinta į keturis regionus, kurie nėra pagrindiniai administraciniai vienetai šalyje.

Šalis yra dalinama į 20 provincijas: 18 provincijų ir dvi autonomines provincijas - Bongailvilį ir Sostinės rajoną. Kiekviena provincija dalinama į vieną ar daugiau rajonų, o rajonai dar dalinami į vieną ar daugiau vietinius regionus.

Provincijos yra pagrindinis šalies administracinio skirstymo vienetas.

Papua new guinea provinces (numbers).png
Kalnai šalies centre

Šalį sudaro tokios provincijos:

  1. Centrinė
  2. Simbu
  3. Rytų Aukštumos
  4. Rytų Naujoji Britanija
  5. Rytų Sepikas
  6. Enga
  7. Įlanka
  8. Madangas
  9. Manusas
  10. Milno įlanka
  11. Morobės provincija
  12. Naujoji Airija
  13. Oras
  14. Bugenvilis
  15. Pietų Aukštumų provincija
  16. Vakarai
  17. Vakarų Aukštumų provincija
  18. Vakarų Naujoji Britanija
  19. Sandaunas
  20. Nacionalinė sostinės teritorija

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pakrantė Vevake
Pagrindinis straipsnis – Papua Naujosios Gvinėjos geografija.

Papua Naująją Gvinėją sudaro apie 600 salų. Tai Naujoji Gvinėja, Naujoji Britanija ir daug mažų salų. Salos daugiausia vulkaninės, bet yra ir koralinės kilmės salų. Naujosios Gvinėjos pakrantė pelkėta, ji pamažu aukštėja ir Naujosios Gvinėjos centrinė dalis tampa kalnuota (vakarinėje salos dalyje, priklausančioje Indonezijai yra aukščiausia Okeanijos viršunė - Džaja). Mažesnės salos išsidėsčiusios Bismarko ir Saliamono jūrose.

Didžiausios salos: Naujoji Gvinėja, Naujoji Britanija, Naujoji Airija, Bugenvilio sala, Manuso sala, Tagula

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Papua Naujosios Gvinėjos ekonomika.

Papua Naujoji Gvinėja - agrarinė, atsilikusios ekonomikos valstybė. Pramonė sukuria 35 % BVP, žemės ūkis - 35 %, aptarnavimo sfera - 30 %. Naudingųjų iškasenų gavyba (auksas, gamtinės dujos, sidabras, varis). Maisto (aliejaus, žuvies) pramonė. Žvejyba, miškininkystė. Eksportuojamas aliejus, auksas, varis, mediena, kava, krevetės. Importuojamas transporto, buitinės priemonės, cheminės medžiagos, degalai. Pagrindiniai prekybos parteneriai - Australija, Japonija, Vokietija.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Šalies gyventojai
Pagrindinis straipsnis – Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai.

Papua Naujoji Gvinėja – viena heterogeniškiausių pasaulio valstybių. Čia gyvena šimtai nedidelių tautelių. Dauguma gyventojų (~85 %) yra papuasai (papua kalbomis kalbančios tautos). Šaliai priklausančiose salose gyvena mikroneziečiai ir melaneziečiai. Be to, yra kinų, išeivių iš Europos, australų, filipiniečių. 2006 metų duomenimis, čia gyvena 5,67 mln. žmonių.

Papua Naujojoje Gvinėjoje vartojama virš 820 kalbų (tai sudaro 12 % viso pasaulio kalbų). Kaip valstybinė kalba naudojama anglų (tačiau vartojama mažai). Taip pat valstybinės kalbos statusą turi plačiai paplitę pidžinai: Tok Pisin ir Hiri Motu.

Nors 96 % šalies gyventojų laikomi krikščionimis, dauguma jų šią religiją gausiai papildo vietinių tikėjimų elementais. Religinė sudėtis: Romos katalikai 27 %, evangelikai liuteronai 19,5 %, Jungtinė Bažnyčia 11,5 %, septintosios dienos adventistai 10 %, sekmininkai 8,6 %, evangelikų aliansas 5,2 % ir kt. (Jehovos liudytojai, baptistai, Išgelbėjimo armija ir tt.). Yra protėvių kulto išpažinėjų, musulmonų, bahajų.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Papua Naujosios Gvinėjos kultūra.

Šalies kultūra įvairialypė ir išsaugojusi savo senovines tradicijas. Papua tautos garsėja medžio raižybos tradicijomis, puošniais apeiginiais drabužiais, ginkluote, šokiais. Ilgą laiką šalie valiuta buvo jūros kriauklės, kurios ir dabar naudojamos, pvz., išperkant nuotaką.

Populiariausia sporto šaka – regbis. Taip pat populiarus futbolas, kriketas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:



Commons-logo.svg Vikiteka: Papua Naujoji Gvinėja – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Papua Naujoji Gvinėja