Etiopija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ityop'iya Federalawi
Demokrasiyawi Ripeblik
Etiopijos vėliava Etiopijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Etiopija žemėlapyje
Valstybinė kalba amharų
Sostinė Adis Abeba
Didžiausias miestas Adis Abeba
Valstybės vadovai Girma Wolde-Giorgis
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1 127 127 km² (26)
0,7 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
74 777 981 (16)
66,34 žm./km² (100)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
71,63 mlrd. $ (68)
1 122,93 (IMF) $ (175)
Valiuta Etiopijos biras (ETB)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
nėra
Nepriklausomybė
 
 
seniausia nepriklausoma
valstybė Afrikoje
(mažiausiai 2000 metų)
Valstybinis himnas Etiopijos himnas
Interneto kodas .et
Šalies tel. kodas 251

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.

Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai.

Etiopija nebuvo okupuota Afrikos kolonizacijos laikotarpiu, nes nugalėjo Italiją Adovos mūšyje. Šalį užėmė Musolinis 19351941 m. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV m. e. a., tad yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos, oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė ir nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Etiopija-orn.png
Etiopijos ir Eritrėjos istorija
Etiopijos priešistorė
Senovės Jemenas (Damotas)
Proto-Aksumo periodas
Aksumo imperija
Etiopijos imperija:
Zagvės dinastija > Saliamonidai
Oromo migracija, Osmanų imperija
Gondaro laikotarpis (1606–1755)
Zemene mesafint (1755–1855)
Suvienytoji Etiopija (1855–1935)
Italijos Rytų Afrika (1935–1941)
Etiopijos imperija (1941-1975)
Dergas > Etiopijos LDR (1987–1991)
Etiopija, Eritrėja, Džibutis
Istoriniai regionai
Mereb Melašas, Tigrajus, Begmenderis, Godžaras, Vagas, Ševa, Velega, Davaro, Balė, Adalis, Gibė

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos istorija

Etiopija – tai seną istoriją turinti civilizacija, kuri nuo paskutiniojo tūkstantmečio prieš mūsų erą stipriai veikė aplinkines klajoklių tautas. Tai – vienintelė ir viena seniausių civilizacijų Afrikos žemyne.

Nuo VII a. pr. m. e. vietos gyventojai artimai bendravo su Arabijos pietuose gyvenančiomis tautomis, kurios sukūrė Jemeno civilizaciją. Čia buvo perduota pitinių arabų rašto sistema (iš jos vėliau išsivystė etiopų raštas), pasaulėžiūra. Susiformavo pirmosios valstybės, tokios kaip Damotas, mūsų eros pradžioje peraugo į galingą Aksumo imperiją, kuri vaidino svarbų vaidmenį pasaulinėje prekyboje, o politiškai kontroliavo visą pietų Arabiją. IV a. ji buvo laikoma viena galingiausių pasaulio imperijų, tolygi Romos imperijai, Sasanidų imperijai ar Kinijos imperijai.

IV a. Aksumą pasiekė krikščionybė, kuri čia giliai įleido šaknis. Tačiau dėl menkų ryšių su kitomis krikščioniškomis valstybėmis, ji vystėsi izoliuotai, kas leido susiformuoti labai savitai ir įdomiai Etiopijos krikščionybei.

Po Aksumo nusilpimo VII a., Etiopijoje įsigalėjo Zagvės dinastija, o 1270 m. ją pakeitė Saliamonidai, kurių imperatoriai valdė iki 1974 m. XIII–XVI a. krikščioniškoji Etiopija kovojo su stiprėjančiomis musulmonų valstybėmis rytuose. XVI a. II pusėje jai grėsmę kėlė oromo gentys pietuose ir Osmanų imperija šiaurėje. Šios dvi jėgos nulėmė ilgą krizę Imperijoje, kuomet Etiopija labai sumažėjo, ir imperatoriai tegalėjo kontroliuoti tik centrines sritis.

XVII a. Saliamonidų dinastija buvo atgaivinta, sostinė perkelta į Gondarą, valstybė vėl ėmė stiprėti, kol XVIII a. dėl vidinių krizių subyrėjo į daug smulkių valstybėlių. Laikotarpis 1755–1855 m. yra vadinamas Zemene mesafint, t. y. kunigaikščių laikotarpis.

Kuomet XIX a. viduryje imperatoriui Tevodros II pavyko įvesti tvarką šalyje, prasidėjo Etiopijos modernizacija ir ryšiai su Vakarais. Per XIX a. Imperija įdiegė daug naujovių ir labai išsiplėtė teritoriškai nuo nedidelės valstybėlės aplink Tanos ežerą iki dabartinės teritorijos. Karų su Italija laikotarpiu ji neteko pajūrio sričių (dabartinė Eritrėja), tačiau Adwos mūšyje išsaugojo nepriklausomybę ir tapo viena iš dviejų Afrikos valstybių, kurios nepatyrė kolonizacijos.

Per II pasaulinį karą šalį užėmė Musolinis 19351941 m. Po italų pralaimėjimo į valdžią grįžo imperatorius Haile Selasie, kuris tęsė modernizaciją. Tačiau neramumai šiaurėje, kur nepriklausomybės siekė Eritrėja, ir daugybė kitų faktorių lėmė tai, kad 1974 m. Etiopijoje įsigalėjo komunistinis Dergo režimas, kuris pradėjo pilietinį karą ir nusilpnino šalį.

1991 m. Etiopijoje nuverstas Dergo režimas, suteikta nepriklausomybė Eritrėjai, administraciškai garantuotos teisės daugumai tautų. Tačiau tai neišsprendė problemų. Šalis po to pergyveno karą su Eritrėja, yra didelė grėsmė iš rytų, kadangi Somalis turi teritorinių pretenzijų. Šalis ekonomiškai silpna.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos politinė sistema

Etiopija yra federalinė parlamentinė respublika. Valstybės galva – ministras pirmininkas. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Federalinių įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei ir dviejų rūmų parlamentui.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos regionai

Etiopija yra suskirstyta į 9 etniniu pagrindu suformuotus regionus (ክልል kilil) bei į tris išskirtuosius miestus (astedader akababi). Žodis kilil reiškia rezervatą ar saugomą teritorija, todėl Etiopija dažnai kaltinama etnine segregacija, kokią vykdė PAR (žr. bantustanas). Dabartinė regionų sistema 1995 m. pakeitė egzistavusią provincijų sistemą. Regionai dalinami į 68 zonas. Zonos dar dalijamos į 550 voredas ir 6 specialiąsias voredas. Skliaustuose pateiktos jose dominuojančios tautos.

Etiopijos regionai:

  1. Adis Abeba
  2. Afarų regionas (afarai)
  3. Amharų regionas (amharai)
  4. Benišangul-Gumuzų regionas (berta, gumuzai)
  5. Diredava
  6. Gambelos regionas (nuerai, anuakai)
  1. Hararių regionas (harariai)
  2. Oromijos regionas (oromo)
  3. Somalių regionas (somaliai)
  4. Pietinių Tautų, Tautybių ir Žmonių regionas (apie 45 tautos)
  5. Tigrajų regionas (tigrajai)
Ethiopia regions numbered.png

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Simieno kalnai

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos geografija

Etiopija – Rytų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, su Džibučiu šiaurės rytuose, su Somaliu rytuose, su Kenija pietuose ir su Sudanu vakaruose. Tai 27 pagal dydį valstybė pasaulyje.

Didžioji šalies dalis yra Etiopijos kalnyne, kurio šiaurės rytuose, Simieno kalnuose, yra aukščiausia šalies vieta – Ras Dašano kalnas (4620 m). Centrine dalimi driekiasi Rytų Afrikos lūžių juosta. Pietuose siekia Bale kalnus (aukštis iki 4307 m, Batu k.), rytuose (Somalio pusiasalyje) driekiasi neaukšta Haudo plynaukštė. Šiaurėje plyti viena žemiausių Afrikoje tektoninė Danakilių įduba (dar vadinama Afarų įduba).

Tektoninėse įdubose ir lūžiuose telkšo daug ežerų: Tana, Rudolfo ežeras (šiaurinis pakraštys), Abaja, Abė, Abidžata ir kt. Vakarinė Etiopijos dalis priklauso Nilo baseinui (Žydrasis Nilas, Atbara, Tekezė, Akobas), pietryčiuose yra nenuotakus Džubos-Šebelės baseinas, nenuotakiems baseinams priklauso ir Omo bei Avašo upės.

Klimatas gan įvairus priklausomai nuo reljefo. Etiopijos kalnyne virš 2400 m aukščio esančiose vietose klimatas vėsus, temperatūra nukrenta žemiau 16 °C, aukštikalnėse būna sniego. 1500–2400 m aukštyje temperatūra svyruoja tarp 16-30 °C, o žemiau 1500 m vyrauja itin karštos temperatūros (virš 27 °C). Danakilių įduba pasižymi itin dideliu karščiu (iki 50 °C). Kritulių daugiausia iškrinta Etiopijos kalnyne, o Danakilių įduba ir Somalio pusiasalis pasižymi sausringomis sąlygomis.

Būdingos savanos, sausringose srityse – pusdykumės, Etiopijos kalnyno kalnų šlaituose – miškai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos ekonomika

Etiopija yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba 80 % šalies gyventojų. Žemės ūkio produktai sudaro apie 50 % BVP ir 60 % eksporto. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra javai, ankštiniai augalai, aliejinių augalų sėklos, medvilnė, cukranendrės, bulvės, kirptos gėlės. Auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų. Yra žvejybos pramonė. Dėl prastos dirvos, prastų įdirbimo įgūdžių ir dažnų sausrų Etiopija turi remtis dažnu maisto produktų importu.

Pramonę, kurią valdo daugiausia valstybė, yra ribota iki žemės ūkio produktų apdirbimo ir plataus vartojimo prekių gaminimo. Pagrindiniai pramonės centrai yra Adis Abeba, Diredava ir Nazretas. Pagrindiniai gaminiai yra apdoroti maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tekstilės, odos produktai, chemikalai, gaminiai iš metalo. Nedideli mineralinių iškasenų telkiniai rasti Nigerijoje yra auksas, platina, varis, kalio karbonatas, bei nedideli gamtinių dujų telkiniai.

Etiopija daugiau importuoja, nei eksportuoja. Pagrindiniai importo produktai yra maisto produktai, įvairūs gyvūnai, nafta, bei jos produktai, chemikalai, įvairūs įrengimai, mašinos, grūdai, tekstilės produktai. Eksportuojama kava, auksas, odos produktai, įvairūs gyvūnai, aliejinių augalų sėklos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Saudo Arabija, JAV, Italija.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos demografija

Moksleiviai vakarinėje Oromijoje, Etiopija

Etiopijoje per pastaruosius keletą dešimtmečių gyventojų drastiškai padaugėjo nuo 33,5 milliono (1983 m.) iki 75,1 milliono (2006 m.). Gyventojai yra labai įvairūs. Dauguma gyventojų kalba semitų ar kušitų kalbomis. oromų, amharų ir tigrajų tautos sudaro tris ketvirčius gyventojų. Tačiau Etiopijoje yra daugiau nei 80 tautų, iš kurių kai kurios turi apie 10 tūkst. žmonių.

Etiopijos ir Eritrėjos gyventojai, ypač kalbantys semitų kalbomis, bendrai save vadina Habeša ar Abesha, bet kiti atmeta šį pavadinimą, teigdami, kad jis nurodo tam tikrą tautybę. Tačiau iš šio termino arabiško varianto (Al-Habesh) etimologiškai kilo žodis „Abisinija“, buvęs Etiopijos pavadinimas anglų ir kitose Europos kalbose.

Pagal Etiopijos nacionalinį 1994 m. surašymą oromai yra didžiausia etninė grupė Etiopijoje (32,1 %). Amherai sudaro 30,2 %, o tigrajai – 6,2 % gyventojų. Kitos tautos: somaliai 6 %, guragiai 4,3 %, sidamai 3,4 %, volaitai 2 %, afarai 2 %, hadijai 2 %, gamo 1 %, agau ir kt.

61,6 % šalies gyventojų yra krikščionys (51 % Etiopijos ortodoksai, 10,6 % protestantai, katalikai ir kt.), 32,8 % yra musulmonai, o 5,6 % praktikuoja tradicinius tikėjimus.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Savitas etiopiškas kryžius
Etiopiška ikona

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos kultūra

Etiopija – labai sena ir turtinga pasaulio civilizacija, turinti daug išskirtinių bruožų, kurie ją išskiria iš kitų Afrikos ir pasaulio valstybių.

Dabartinėje Etiopijoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kurių išsivystymo lygis ir gyvenimo sąlygos kiekviename regione yra gana skirtingos. Oficialioji kultūra siejama su habešų tautomis, ypač amharais, kurie nuo seno išpažįsta Etiopijos krikščionybę. Jos įtakoje susiformavo savita kalendoriaus sistema, kildinama iš koptų kalendoriaus. Švenčiamos krikščioniškos šventės. Daug habeša vardų yra kilę iš biblinių personažų.

Krikščionybė labai stipriai paveikė ir Etiopijos meną. Čia susiformavo ypatingas krikščioniškų bažnyčių stilius, pasireiškęs Lalibelos bažnyčiose ir kituose architektūriniuose šedevruose. Nuo seno buvo tapomos ryškios krikščioniškos ikonos, kuriose vaizduojami biblijiniai siužetai.

Etiopijoje naudojama savita rašto sistema – Gezo raštas, kilęs iš labai senos pietų arabų rašto sistemos.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Etiopija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Etiopija