Japoninė kriptomerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cryptomeria japonica
Japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica)
Japoninių kriptomerijų (Cryptomeria japonica)
alėja Nagano prefektūroje (Japonija)
vedanti į Togakuši šventyklą (戸隠神社)
Status iucn3.1 NT lt.svg
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
(Wikispecies-logo.svg Cupressaceae)
Pošeimis: Taxodioideae
(Wikispecies-logo.svg Taxodioideae)
Gentis: Kriptomerija
(Wikispecies-logo.svg Cryptomeria)
Rūšis: Japoninė kriptomerija
(Wikispecies-logo.svg Cryptomeria japonica)
Mokslinis pavadinimas
Cryptomeria japonica
(Thunb. ex L.f.) D.Don, 1841

Japoninė kriptomerija (lot. Cryptomeria japonica) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, ir vienintelė kriptomerijų genties visžalių augalų rūšis.

Kairėje šakelė su subrendusiais kankorėžiais bei nesubrendusiais vyriškais kankorėžėliais viršuje. Vidurinė šakelė su subrendusia lapija. Dešinėje šakelė su jaunais lapeliais
Japoninės kriptomerijos šakelė su kankorėžėliais
Japoninė kriptomerija (Aomorio prefektūroje)
Cryptomeria japonica

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Natūraliai paplitusi Japonijoje ir Kinijoje. Porūšis Cryptomeria japonica var. japonica endeminis Japonijos salose, kuris paplitęs nuo Kiūšiū iki šiaurės Honšiū salos. Vėliau buvo introdukuota dalyje vidutinių platumų klimato juostose esančiose šalyse. Iš Europos žemyno valstybių dažniau auginamos JK, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje (Azorų salos), vakarų Kaukaze. Azijoje dažniausiai auginamos Kinijoje ir Indijoje. Taip pat Šiaurės Amerikoje – JAV, Meksikoje. Iš Okeanijos salų – Naujojoje Zelandijoje, Afrikos žemyne – PAR bei Rejunjono saloje, Pietų Amerikos žemyne introdukuota Bolivijoje.

Auginimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Arčiausiai Lietuvos yra introdukuotos Lenkijoje, daugiausiai jos pietvakariuose, bei pietryčių Švedijoje. O Lietuvoje pavieniams entuziastams japoninių kriptomerijų auginimas dažniausiai pasibaigia nesėkme - jos nunyksta. Nors pavieniais atvejais kaip kad Skinderiškio dendrologiniame parke pasitaiko ir išimčių. Netoli Lietuvos, kiek piečiau Lenkijoje, kur klimatas šiek tiek švelnesnis, yra daugiau augančių, bet jos nėra tokios vešlios kaip natūraliam savo augimo areale, o žiemomis apšala.

Augimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Gerai auga lengvame, pralaidžiame dirvožemyje. Mėgsta šiltą, drėgnoką klimatą. Esant šioms sąlygoms medžiai auga gerai ir greitai. Netoleruoja prasto dirvožemio ir šalčio bei sauso klimato.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vienanamis, visžalis, kūgio formos lajos masyvus medis. Žievė rausvai ruda ar tamsiai pilka lupasi vertikaliom atraižom. Lapeliai it spygliukai šviesiai žali ant šakelės išsidėstę spirališkai po penkis 5–10 mm ilgio, išsilaiko 4-5 metus.

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Tai aukščiausi, masyviausi ir ilgaamžiškiausi medžiai Japonijos salose. Šios rūšies medžiai dažniausiai yra iki 35-50 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmens, nors gali užaugti iki 65-70 m aukščio ir su itin masyviu kamienu iki 5,2 m skersmens. Su storu (5,2 m skersmens) kamienu žinoma kaip „Yaku-sugi“ arba „Jomon-sugi“ vardais. Natūraliai auga Japonijos salose, išskyrus Hokaido salą. Medžio aukštis ir kamieno storis priklauso nuo dirvožemio, augimvietės aplinkos sąlygų.

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Tai ilgaamžiai medžiai gyvenantys apie 3000 metų ar daugiau. Pagal radioaktyviojo anglies izotopą buvo nustatyta, kad dabar auganti seniausia japoninė kriptomerija žinoma kaip „Jomon sugi“ turi 3000 ± 160 metų, kiti šaltiniai teigia esą jai tarp 2170-7200 metų. Pats medis yra 25,3 m aukščio, 5,2 m kamieno skersmens arba 16,2 m kamieno apimties ir 300 m³ tūrio, o tai jau masyviausias pušūnų medis Japonijoje. Shimoyaku miškininkystės įstaigoje yra saugoma nupjautos 6 metrų aukštyje japoninės kriptomerijos kamieno dalis su 1776 metinių medžio rievių ir tai įtikinamas šių medžių ilgaamžiškumo įrodymas.

Pavadinimas ir sinonimai[taisyti | redaguoti kodą]

Japoninę kriptomeriją japonai vadina sugi (jap. 杉). Angliškai dažniausiai šis medis vadinamas Japanese Cedar (japoniniu kedru), nors kedrams visai negimininga rūšis. Oficialaus dabartinio Japoninės kriptomerijos (lot. Cryptomeria japonica (Thunb. ex L.f.) D.Don) mokslinio pavadinimo autorius David Don gyvenęs 17991841 metais. Medis turi daug sinonimų:

  • Cryptomeria araucarioides Carrière
  • Cryptomeria compacta Beissn.
  • Cryptomeria fortunei Otto & A.Dietr.
  • Cryptomeria fortunei Hooibr.
  • Cryptomeria generalis E.H.L.Krause
  • Cryptomeria japonica var. caespitosa
    Makino
  • Cryptomeria japonica var. fortunei
    (Otto & A.Dietr.) A.Henry
  • Cryptomeria japonica var. lobbii
    Carrière
  • Cryptomeria japonica var. lobbii Lavallée
  • Cryptomeria japonica var. pendula
    Leroy ex Dallim. & A.B.Jacks.
  • Cryptomeria japonica var. pungens
    Carrière
  • Cryptomeria japonica var. radicans Nakai
  • Cryptomeria japonica var. sinensis Miq.
  • Cryptomeria japonica subsp. sinensis
    (Miq.) P.D.Sell
  • Cryptomeria japonica subsp. sinenssis
    (Thunb. ex L. f.) Sell
  • Cryptomeria kawaii Hayata
  • Cryptomeria lobbiana Billain
  • Cryptomeria lobbii (Carrière) Lavallée
  • Cryptomeria mairei (H.Lév.) Nakai
  • Cryptomeria mucronata Beissn.
  • Cryptomeria nigricans Carrière
  • Cryptomeria pungens Beissn.
  • Cryptomeria variegata Beissn.
  • Cryptomeria viridis Beissn.
  • Cupressus japonica Thunb. ex L.f.
  • Cupressus mairei H.Lév.
  • Schubertia japonica
    (Thunb. ex L.f.) Spach
  • Schubertia japonicum
    (Thunb. ex L. f.) Brongn.
  • Taxodium japonicum
    (Thunb. ex L.f.) Brongn.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Japoninė kriptomerija – Japonijos nacionalinis medis. Mediena rausvos spalvos, kvapni, minkštoka, lengva bet patvari, atspari puvimui bei lengvai apdirbama, tad Japonijoje labai populiari įvairių tipų statybose. Indijos Sikimo valstijoje ir Dardžilingo apygardoje vienas iš gausiau auginamų medžių ir naudojama statybose. Japonijoje gausiai auginamos prie šventyklų taip pat parkuose. Kitose šalyse taip pat auginamos miestų parkuose, botanikos soduose ir pavienių žmonių. Labai aktyviai naudojamos Japonijoje, Kinijoje, Azorų salose miškų ūkio plantacijose. Kaip dekoratyvinis augalas auginamas vidutinių platumų klimato juostose – dalyje Europos, ypač jos vakarinėje dalyje (gausiai JK, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje), JAV, Meksikoje, Naujojoje Zelandijoje, PAR, vakarų Kaukaze palei Juodąją jūrą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Japoninė kriptomerija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas