Japoninė kriptomerija
| Cryptomeria japonica | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Japoninių kriptomerijų (Cryptomeria japonica) alėja Nagano prefektūroje (Japonija) vedanti į Togakuši šventyklą (戸隠神社) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||
| Cryptomeria japonica (Thunb. ex L.f.) D.Don, 1841 |
Japoninė kriptomerija (lot. Cryptomeria japonica) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, ir vienintelė kriptomerijų genties visžalių augalų rūšis.
Turinys |
Paplitimas [taisyti]
Natūraliai paplitusi Japonijoje ir Kinijoje. Porūšis Cryptomeria japonica var. japonica endeminis Japonijos salose, kuris paplitęs nuo Kiūšiū iki šiaurės Honšiū salos. Vėliau buvo introdukuota dalyje vidutinių platumų klimato juostose esančiose šalyse. Iš Europos žemyno valstybių dažniau auginamos JK, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje (Azorų salos), vakarų Kaukaze. Azijoje dažniausiai auginamos Kinijoje ir Indijoje. Taip pat Šiaurės Amerikoje – JAV, Meksikoje. Iš Okeanijos salų – Naujojoje Zelandijoje, Afrikos žemyne – PAR bei Rejunjono saloje, Pietų Amerikos žemyne introdukuota Bolivijoje.
Auginimas Lietuvoje [taisyti]
Arčiausiai Lietuvos yra introdukuotos Lenkijoje, daugiausiai jos pietvakariuose, bei pietryčių Švedijoje. O Lietuvoje pavieniams entuziastams japoninių kriptomerijų auginimas dažniausiai pasibaigia nesėkme - jos nunyksta. Nors pavieniais atvejais kaip kad Skinderiškio dendrologiniame parke pasitaiko ir išimčių. Netoli Lietuvos, kiek piečiau Lenkijoje, kur klimatas šiek tiek švelnesnis, yra daugiau augančių, bet jos nėra tokios vešlios kaip natūraliam savo augimo areale, o žiemomis apšala.
Augimvietės [taisyti]
Gerai auga lengvame, pralaidžiame dirvožemyje. Mėgsta šiltą, drėgnoką klimatą. Esant šioms sąlygoms medžiai auga gerai ir greitai. Netoleruoja prasto dirvožemio ir šalčio bei sauso klimato.
Požymiai [taisyti]
Tai vienanamis, visžalis, kūgio formos lajos masyvus medis. Žievė rausvai ruda ar tamsiai pilka lupasi vertikaliom atraižom. Lapeliai it spygliukai šviesiai žali ant šakelės išsidėstę spirališkai po penkis 5–10 mm ilgio, išsilaiko 4-5 metus.
Matmenys [taisyti]
Tai aukščiausi, masyviausi ir ilgaamžiškiausi medžiai Japonijos salose. Paprastai dažniausiai pasitaiko iki 35-50 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmens šios rūšies medžiai. Nors gali užaugti iki 65-70 m aukščio ir su itin masyviu kamienu iki 5,2 m skersmens. Su storu (5,2 m skersmens) kamienu žinoma kaip „Yaku-sugi“ arba „Jomon-sugi“ vardais. Natūraliai auga Japonijos salose, išskyrus Hokaido salą. Medžio aukštis ir kamieno storis priklauso nuo dirvožemio, augimvietės aplinkos sąlygų.
Porūšiai [taisyti]
- Cryptomeria japonica var. japonica; Auga Japonijos salose nuo Kiūšiū iki šiaurės Honšiu salos iki 400 metrų aukščio altitudėse..
- Cryptomeria japonica var. sinensis; Auga Taivane ir Kinijoje.
Amžius [taisyti]
Tai ilgaamžiai medžiai gyvenantys apie 3000 metų ar daugiau. Pagal radioaktyviojo anglies izotopą buvo nustatyta, kad dabar auganti seniausia japoninė kriptomerija žinoma kaip „Jomon sugi“ turi 3000 ± 160 metų, kiti šaltiniai teigia esą jai tarp 2170-7200 metų. Pats medis yra 25,3 m aukščio, 5,2 m kamieno skersmens arba 16,2 m kamieno apimties ir 300 m³ tūrio, o tai jau masyviausias pušūnų medis Japonijoje. Shimoyaku miškininkystės įstaigoje yra saugoma nupjautos 6 metrų aukštyje japoninės kriptomerijos kamieno dalis su 1776 metinių medžio rievių ir tai įtikinamas šių medžių ilgaamžiškumo įrodymas.
Pavadinimas ir sinonimai [taisyti]
Japoninę kriptomeriją japonai vadina sugi (jap. 杉). Angliškai dažniausiai šis medis vadinamas Japanese Cedar (japoniniu kedru), nors kedrams visai negimininga rūšis. Oficialaus dabartinio Japoninės kriptomerijos (lot. Cryptomeria japonica (Thunb. ex L.f.) D.Don) mokslinio pavadinimo autorius David Don gyvenęs 1799–1841 metais. Medis turi daug sinonimų:
|
|
|
|
Panaudojimas [taisyti]
Japoninė kriptomerija – Japonijos nacionalinis medis. Mediena rausvos spalvos, kvapni, minkštoka, lengva bet patvari, atspari puvimui bei lengvai apdirbama, tad Japonijoje labai populiari įvairių tipų statybose. Indijos Sikimo valstijoje ir Dardžilingo apygardoje vienas iš gausiau auginamų medžių ir naudojama statybose. Japonijoje gausiai auginamos prie šventyklų taip pat parkuose. Kitose šalyse taip pat auginamos miestų parkuose, botanikos soduose ir pavienių žmonių. Labai aktyviai naudojamos Japonijoje, Kinijoje, Azorų salose miškų ūkio plantacijose. Kaip dekoratyvinis augalas auginamas vidutinių platumų klimato juostose – dalyje Europos, ypač jos vakarinėje dalyje (gausiai JK, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje), JAV, Meksikoje, Naujojoje Zelandijoje, PAR, vakarų Kaukaze palei Juodąją jūrą.
Nuorodos [taisyti]
- Mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org), (ipni.org), (tropicos.org), (kew.org) svetaines, Anglų k.
- Plačiau apie Japonines kriptomerijas per conifers.org svetainę, Anglų k.
- Plačiau apie Japonines kriptomerijas per efloras.org svetainę, Anglų k.
- Papildomai apie Japonines kriptomerijas per kew.org svetainę, Anglų k.
- Papildomai apie Japonines kriptomerijas per plantsystematics.org svetainę (iliustruota kokybiškomis nuotraukomis), Anglų k.
- Papildomai apie Japonines kriptomerijas per biodiversity.sci.kagoshima-u.ac.jp svetainę, Anglų k.
- Papildomai apie Japonines kriptomerijas per pfaf.org svetainę, Anglų k.
- Papildomai apie Japonines kriptomerijas per arkive.org svetainę (iliustruota nuotraukomis), Anglų k.
- Papildomai apie Japonines kriptomerijas per iucnredlist.org svetainę, Anglų k.
- Papildomai apie Japonines kriptomerijas per data.gbif.org svetainę (su paplitimo žemėlapiu), Anglų k.
Galerija [taisyti]
-
Cryptomeria japonica kankorėžiai ir sėklos
-
Didžiosios Kajano kriptomerijos kamienas
-
Japoninių kriptomerijų miškas Kaganavos prefektūroje
-
Japoninių kriptomerijų miškas Rejunjone, kur jos introdukuotos
-
Jōmon medis - seniausia japoninė kriptomerija, kuriai tarp 2170-7200 metų. Auga Jakušimoje (Kagošimos prefektūra)
-
Senas japoninės kriptomerijos medis (Gifu prefektūra)
-
Japoninės kriptomerijos bonsai medis