Lapus metantys augalai
Lapus metantys augalai – augalai, kurie dalį metų būna be lapų. Paprastai šis terminas taikomas medžiams ir krūmams. Vidutinių platumų bei subarktiniuose regionuose augalai numeta lapus prieš žiemos laikotarpį, o tropiniuose kraštuose – sausuoju laikotarpiu. Lapus metančių augalų priešingybė – visžaliai augalai, kurie savo lapijos vienu metu nemeta.
Daugelio lapus metančių augalų lapai prieš juos numetant įgauna ryškias spalvas (geltoną, oranžinę, raudoną, purpurinę). Lapų pigmentacija pakinta dėl augalo pašalinamų kenksmingų medžiagų. Vidutinių platumų zonoje lapų kritimas prasideda rudenį ir paprastai intensyviausias būna spalio – lapkričio mėnesiais (priklauso kuo regiono padėties, vyraujančių orų, medžių rūšies). Lapų kritimą paskatina šalnos ir stiprūs vėjai.
Dalis medžių ir krūmų prieš vėl sulapodami sužydi, kad lapai neužstotų vėjo (vėju apdulkinamiems augalams) ar priėjimo vabzdžiams (vabzdžių apdulkinamiems augalams). Tačiau tokie augalai gali nukentėti nuo šalnų ir nesubrandinti sėklų.
Lapų metimas apsaugo augalus nuo nepalankių žiemos sąlygų, nes sušalę lapai taptų sunkūs, sumažintų medžių atsparumą stipriems vėjams bei sniego ar ledo dangos svoriui ir pro lapų žioteles išgaruotų vanduo ir medis netektų daug skysčių. Tropiniai lapus metantys augalai tokiu būdu saugo drėgmę sausuoju sezonu.
