Didžioji pocūgė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pseudotsuga menziesii
Pseudotsuga glauca treeUSDA.jpg
Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Pocūgė
(Wikispecies-logo.svg Pseudotsuga)
Rūšis: Didžioji pocūgė
(Wikispecies-logo.svg Pseudotsuga menziesii)
Pseudotsuga menziesii range map.svg
Didžiosios pocūgės savaiminio paplitimo arealas

Šiaurės Amerikos žemyno v. ir p.v.

Didžioji pocūgė (lot. Pseudotsuga menziesii) – pušinių (Pinaceae) šeimai, pocūgių (Pseudotsuga) genčiai priklausanti pušūnų medžių rūšis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose: nuo centrinės Britų Kolumbijos šiaurėje iki šiaurės vakarinių Meksikos valstijų, o rytuose iki vidurio Kolorado.

Introdukuotos Čilėje, Argentinoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat Europoje – p.v. nuo Ispanijos ir iki Suomijos, įskaitant ir Lietuvą.

Aukštis, kamieno skersmuo[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji pocūgė yra aukščiausiai augantis pušūnas po visžalės sekvojos. Dabar subrendusiuose jų paplitimo arealo miškuose aukštis siekia daugiau kaip 60-75 m ir 1,5–2 m skersmens kamienas. Aukščiausios, šiuo metu augančios didžiosios pocūgės „Doerner Fir“ aukštis 99,76 m, kamieno skersmuo 3,35 m. Ji auga East Fork Brummit Creek, Coos apygardoje, Oregono valstijoje. Su storiausio, 4.85 m skersmens kamienu didžioji pocūgė „Queets Fir“ auga Queets upės slėnyje, Olympic National Park, Vašingtono valstijoje, JAV. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio, bet į dar aukštesnes medžio lajas jau nutrūktų vandens gavimas.

  • 1897 metais buvo teigta, JAV Vašingtono valstijos, Whatcom apygardos Loop fermoje, buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų senumo didžioji pocūgė.
  • 1902 metais 'Lynn Valley' (šiauriau Vankuverio), Kanadoje esančioje Britų Kolumbijoje, buvo nupjauta didžioji pocūgė 126 m aukščio ir 4.3 m skersmens.
  • Taip vadinama Mineral Tree buvo 119,78 m aukščio ir turėjo 4,57 m kamieno skersmenį.
  • Senuose dokumentuose yra užfiksuotų ir daugiau 100–120 m aukščio ir 4.5–6 metrų skersmens kamienais šios rūšies medžių. Palyginimui, dabar aukščiausias žinomas medis visžalė sekvoja siekia 115,62 m aukštį.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai visžalis medis. Medžio laja kūgiška, siaura, šakota. Spygliai 15-30 cm ilgio, apie 1-1,5 mm storio, gelsvai žali. Moteriški kankorėžiai 4-10 cm ilgio, 3-3,5 cm pločio, vyriški – gelsvai žali, 2-3 cm ilgio. Sėklos 5-6 mm ilgio, subręsta per 12 mėnesių[1]. Šie medžiai auga daugiau kaip 500, o pavieniai net virš 1000 metų.

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Meksikoje auganti Pseudotsuga lindleyana taip pat dažnai priskiriama kaip didžiosios pocūgės porūšis.

Didžioji pocūgė vertinama dėl savo kokybiškos medienos, sodinama daugelyje šalių kaip dekoratyvinis augalas.

Simbolika[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji pocūgė yra pavaizduota Kaskadijos valstybės įkūrimo šalininkų judėjimo vėliavoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Didžioji pocūgė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka