Dviskiautis ginkmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ginkgo biloba
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Ginkūnai
(Wikispecies-logo.svg Ginkgophyta)
Klasė: Ginkmedainiai
(Wikispecies-logo.svg Ginkgoopsida)
Šeima: Ginkmediniai
(Wikispecies-logo.svg Ginkgoaceae)
Gentis: Ginkmedis
(Wikispecies-logo.svg Ginkgo)
Rūšis: Dviskiautis ginkmedis
(Wikispecies-logo.svg Ginkgo biloba)
Dviskiautis ginkmedis Švėkšnos parke - seniausias egzempliorius Lietuvoje

Dviskiautis ginkmedis, ginkmedis (lot. Ginkgo biloba) - vienintelė ginkūnų (lot. Ginkgophyta) skyriaus, ginkmedainių (lot. Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (lot. Ginkgoaceae) šeimos rūšis.

Tai vasaržalis, dvinamis augalas, gamtoje vyriški ir moteriški medžiai pasitaikantys santykiu maždaug 1:1, nors retkarčiais aptinkami ir vienanamiai medžiai. Įprastai savo paplitimo areale medis užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m skersmens kamienu. Korėjoje žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens ginkmedis. Jų lapai vėduoklės pavidalo. Sėklos turi mėsingą išorinį dangalą, todėl yra panašios į kaulavaisius. Mėsingasis sluoksnis šviesiai gelsvos spalvos, dvokiantis. Vidinė sėklos dalis valgoma, primeną briaunotą riešutėlį. Sėklos nunoksta spalio mėn. Pasėtos sudygsta po 3-4 savaičių. Mėgsta kalkingus, derlingus ir pakankamai drėgnus dirvožemius. Kaip manoma kai kurie ginkmedžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų.

Mediena lengva ir minkšta, lengvai apdirbama, naudojama baldų gamyboje, smulkiems dirbiniams ir įpakavimo dėžėms.

Sėklos valgomos, naudojamos įvairių (ypač Azijos) šalių tradiciniams patiekalams gaminti. Tačiau augdami ginkmedžio vaisiai skleidžia nemalonų kvapą, primenantį sugedusių riebalų kvapą. Didelis ginkmedžio sėklų kiekis gali būti nuodingas, nes jose yra cianidų.

Lapai savo sudėtyje turi medžiagų, gerinančių atmintį. Jų arbata naudota kaip atmintį gerinantis produktas jau tradicinėje kinų medicinoje (gaminant ginkmedžio arbatą). Šiais laikais Ginkgo biloba lapai naudojami gaminti atmintį gerinantiems preparatams. Ginkmedžio lapuose yra flavonoido Apigenino pasižyminčio antivėžiniu veikimu.

Ginkmedis auginamas Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų. Lietuvoje labai retas. Auga Kauno botanikos sode, Švėkšnos parke. Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis. Puikiai tinka auginti miestų skveruose, parkuose, dideliuose ir mažuose soduose.

Šios klasės atstovai randami triaso iškasenose. Juros ir kreidos perioduose jie buvo paplitę visame Šiaurės pusrutulyje. Ginkmedis - seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų permo periodu. Dėl savo rūšies amžiaus dar vadinamas "gyvąja iškasena". Tai labai atsparus augalas, galintis ištverti didelius šalčius ir augti net 4 zonoje. Nereiklus dirvos sąlygoms. Yra žinoma, kad 4 ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos (Japonija) branduolinio bombardavimo. Ginkmedžiai atsparūs įvairių rūšių vabzdžiams, taip pat ligoms.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Dviskiautis ginkmedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas