Paprastoji pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinus sylvestris
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
Paprastoji eglė (Picea abies)
Europoje ir Lietuvoje nesaugoma. Šios rūšies

populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus)
Rūšis: Paprastoji pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus sylvestris)
Mokslinis pavadinimas
Pinus sylvestris
Linnaeus, 1753
Sinonimai
  • Pinus binatofolio Gilib.
  • Pinus borealis Salisb.
  • Pinus cretacea Kalen.
  • Pinus ericetorum Thore
  • Pinus erzeroomica Calvert ex Gordon
  • Pinus fominii Kondr.
  • Pinus frieseana Wich.
  • Pinus genevensis Carrière
  • Pinus hagenaviensis K.Koch
  • Pinus krylovii Serg. & Kondr.
  • Pinus lapponica (Hartm.) Mayr
  • Pinus montana Hoffm.
  • Pinus mughus Jacq.
  • Pinus resinosa Savi
  • Pinus rigensis Loudon
  • Pinus rubra Mill.
  • Pinus scariosa Lodd. ex Loudon
  • Pinus sylvestris var. altaica Loudon
  • Pinus tartarica Mill.
Paprastosios pušies paplitimas
Paprastosios pušies paplitimas

Paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris, angl. Common Scots pine, vok. Waldkiefer) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties spygliuotis visžalis medis.

Morfologija
Lietuvoje pušynai sudaro apie 35,8 proc. visų medynų (pav. Dainavos girios pušynas

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastoji pušis paplitusi beveik visoje Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Sibire.

Tai vienintelė pušų genties rūšis ir labiausiai paplitusi, savaime auganti medžių rūšis Lietuvoje. Mūsų šalyje pušynai užima daugiau kaip 35,8 % Lietuvos miškų ploto. Didžiausi jų plotai yra rytų, pietryčių ir pietų Lietuvoje, taip pat vakarų Lietuvoje apie pajūrį. Po ledynmečio augusių medžių rūšys žinomos tik apytikriai pagal durpynuose nusėdusių žiedadulkių analizę, tad iš to sprendžiant, ir prieš 5 tūkstančius metų Lietuvos miškuose labiausiai buvo paplitę pušys, kurios anuometu sudarydavo 20-30 proc. visų medynų ploto.

Augimo biotopas[taisyti | redaguoti kodą]

Auga miškuose, pelkėse. Mėgsta šviesias vietas, pakenčia įvairias klimatines sąlygas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau labiausiai mėgsta jaurinius smėlio dirvožemius ir kalvotą reljefą. Bet retai pasitaiko žemumose, kuriose vyrauja derlingi dirvožemiai.

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Medis auga greitai ir užauga apie 25–40 m, kartais iki 45–50 m aukščio ir iki 0,5–1,2 m, kartais iki 1,7 m skersmens kamienu. Aukščiausios paprastosios pušys dažniausiai užauga pietinėje Baltijos jūros pusėje.

Aukščiausia Lietuvos pušis auga Alytaus rajono savivaldybėje, Nemuno kilpų regioniniame parke, Punios šile, jos aukštis 44 m.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastoji pušis gyvena 300-500, dažnai sulaukia ir iki 600 metų. Suomijoje auga paprastoji pušis, kuriai kaip teigiama yra 780 metų. Kita sena paprastoji pušis žinoma iš Švedijos, kuriai mažiausiai 711 metai. Ji auga Muddus Nacionaliniame Parke, esančiame Švedijoje. Medžio ilgas vegetavimas priklauso nuo dirvožemio, aplinkos gamtinių ir kitų sąlygų. Lietuvoje paprastosios pušys kertamos sulaukę apie 50–70 metų amžiaus, tad senų pušų rasti natūralioje gamtoje praktiškai nėra galimybių, kadangi jos beveik iškirstos su senais medynais.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Jaunos pušies laja cilindriška, vėliau rutuliška ar skėtiška. Kamienas dažniausiai tiesus, tačiau pavieniui augančių pušų dažnai kreivas bei sakingas. Subrendusių medžių kamieno apatinėje dalyje žievė storoka, žvyniška, tamsiai pilka ar tamsiai ruda, aukščiau žievė plona, sluoksniuota bei oranžinio atspalvio. Ūgliai žalsvi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai 6–12, kartais 20 mm ilgio, pailgai ovališki, nusmailėje ir padengti rausvai rudais žvynais bei sakuoti. Spygliai melsvai žali, kiek susisukę, 4–8 cm ilgio. Ant šakelių spygliai išsilaiko 2–3 metus. Žydi gegužębirželį. Vyriški kankorėžiai susibūrę grupėmis prie jaunų ilgaūglių pagrindo. Moteriški kankorėžiai pilkai rudi, kūgiški, 2,5–7 cm ilgio, 2,8–3,5 cm pločio, išsidėstę pavieniui arba po 2-3 grupėje. Kankorėžiuose Sėklos sunoksta po 17–18 mėnesių, tai yra subręsta kitais metais spalį, o išbyra kovo–gegužės mėnesiais. Auga įvairiuose, bet labiausiai paplitusi jauriniuose smėlio dirvožemiuose (iš derlingesnių ją išstumia kitos rūšys).

Vaistinės žaliavos rinkimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vasario-kovo mėnesiais geriausias laikas rinkti pušų pumpurus.

Pumpurai renkami nuo jaunų medžių šoninių šakų, neliečiant viršūninių stiebo ir šakų pumpurų. Pumpurų grupelės (po 5–109 pumpurus) atskiriamos su neilgesnėmis kaip 3 mm šakelių liekanomis. Surinkti pumpurai džiovinami paskleidus plonu sluoksniu palėpėje ar kitoje perpučiamoje patalpoje. Apšildomose džiovyklose nedžiovinami. Iš 2 kg šviežių pumpurų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovintų pumpurų paviršius rudas, lūžyje – žalsvas, kvapas primenantis sakus, skonis – karstelėjęs.

Gydomosios savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Sakų kvapas gerina kvėpavimą, kraujo, medžiagų apykaitą. Pušų ošimas ramina centrinę nervų sistemą, kelia nuotaiką. Pušyno ore gausu eterinių junginių, naudingų žmonėms, sergantiems plaučių ligomis. Tačiau pušų žiedadulkės erzina kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms gali sukelti alergiją.

Gydymui naudojami pušies spygliai, kankorėžiai, jauni ūgliai, sakai ir jos produktai - terpentinas, derva, kanifolija. Spygliuose yra daug vitaminų, todėl jų nuoviru gydo podagrą, skatina prakaitavimą, inhaliacijos padeda atsikosėti. Ypač naudingi pavasarį surinkti spygliai. Jie malšina skausmą, dezinfekuoja, padeda iš inkstų pasišalinti akmenims.

Gydymas pušų „medumi“. Tai puikus vaistas gydantis bronchinę astmą, dusulį, skrandžio ir žarnyno ligas bei stiprinantis organizmą po sunkių ligų. Pušų medaus patariama gerti dirbantiems sunkų fizinį bei protinį darbą.

Žalius pušų kankorėžius reikia rinkti gegužės mėnesį, kol jie dar nesubrendo. 70-80 žalių kankorėžių suberti į emaliuotą puodą, užpilti 1 litru vandens ir virti valandą laiko. Tada šiltą nuovirą nukošti ir į jį suberti 1 kg cukraus, pavirti kol cukrus ištirps, tada įpilti truputį citrinos rūgšties, kad sirupas nesusicukruotų. Laikyti vėsioje vietoje, sandariame inde.

Pušų medaus vartoti po 1 valgomąjį šaukštą, užgeriant vandeniu 3 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.

Pušies gydomųjų preparatų negalima vartoti žmonėms su aukštu kraujo spaudimu, sergant inkstų, kepenų ligomis bei turintiems jai alergiją.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Papildomai skaitykite - Pušies mediena
Sodinamos parkuose, pakelėse, prie sodybų, pajūriuose, poilsevietėse. Taip pat tai labai svarbus ir plačiai naudojamas miškų ūkyje medienos šaltinis. Auginant pramoniniu būdu kertamos 50–120 metų amžiaus (šaltuose rajonuose senesnės). Naudojama statybos pramonėje, iš paprastųjų pušų gaminamas popierius, baldai, išgaunami sakai, iš kurių distiliuojamas terpentinas, kuris plačiai naudojamas kaip tirpiklis, lakų gamyboje bei medicinoje. Seniau buvo naudojamos deguto gamybai, dabar ši pramonės šaka beveik išnykusi. Pušų spygliais žiemą minta kurtiniai, ūgliaisbriedžiai, sėklomisgeniai, voverės.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastosios pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, tad oras pušynuose daug švaresnis nei kituose miškuose.

Mitologija[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastoji pušis dažnai minima lietuvių ir kitų aisčių genčių mitologijoje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Paprastoji pušis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas