Paprastoji pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pinus sylvestris

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Pušiniai ( Pinaceae)
Gentis:	Pušis ( Pinus)
Rūšis:	Paprastoji pušis ( Pinus sylvestris)

Mokslinis pavadinimas

Pinus sylvestris
Linnaeus, 1753

Sinonimai

Pinus nigra f. pygmaea;
Pinus sylvestris f. nana

Paprastosios pušies paplitimas

Paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris, angl. Common Scots pine, vok. Föhre) – vienintelė pušų (Pinus) genties rūšis savaime auganti Lietuvoje.

Paplitusi beveik visoje Europoje. Savaime auga Lietuvoje, pušynai užima daugiau kaip 41 % miškų ploto.

Medis auga 30-35 m, kartais 40-45 m, bet retai iki 48-50 m aukščio, su kamieno skersmeniu iki 1-1,5 m. Gyvena nuo 200-400 ir iki 600 metų, nors Suomijoje auga paprastoji pušis, kuriai kaip teigiama yra 780 metų. Nors medžio ilgas vegetavimas priklauso nuo dirvožemio, aplinkos gamtinių ir kitų sąlygų. Mėgsta šviesias vietas. Kamienas tiesus (tačiau pavienių pušų dažniausiai kreivas). Spygliai melsvai žali, kiek susisukę, 4-8 cm ilgio.

Žydi gegužę – birželį. Sėklos subręsta kitais metais spalį, o išbyra kovo – gegužės mėnesiais. Auga įvairiuose, bet labiausiai paplitusi jauriniuose smėlio dirvožemiuose (iš derlingesnių ją išstumia kitos rūšys). Gyvena 300-400 metų. Auginant pramoniniu būdu kertamos 50-120 metų amžiaus (šaltuose rajonuose senesnės).

[taisyti] Panaudojimas

Seniau buvo naudojamos deguto gamybai, dabar ši pramonės šaka beveik išnykusi. Pušų spygliais žiemą minta kurtiniai, ūgliais – briedžiai, sėklomis – geniai, voverės.

[taisyti] Vaistinės žaliavos rinkimas

Vasario-kovo mėnesiais geriausias laikas rinkti pušų pumpurus.

Pumpurai renkami nuo jaunų medžių šoninių šakų, neliečiant viršūninių stiebo ir šakų pumpurų. Pumpurų grupelės (po 5-6 pumpurus) atskiriamos su neilgesnėmis kaip 3 mm šakelių liekanomis. Surinkti pumpurai džiovinami paskleidus plonu sluoksniu palėpėje ar kitoje perpučiamoje patalpoje. Apšildomose džiovyklose nedžiovinami. Iš 2 kg šviežių pumpurų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovintų pumpurų paviršius rudas, lūžyje – žalsvas, kvapas primenantis sakus, skonis – karstelėjęs.

[taisyti] Gydomosios savybės

Sakų kvapas gerina kvėpavimą, kraujo, medžiagų apykaitą. Pušų ošimas ramina centrinę nervų sistemą, kelia nuotaiką. Pušyno ore gausu eterinių junginių, naudingų žmonėms, sergantiems plaučių ligomis. Tačiau pušų žiedadulkės erzina kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms gali sukelti alergiją.

Gydymui naudojami pušies spygliai, kankorėžiai, jauni ūgliai, sakai ir jos produktai - terpentinas, derva, kanifolija. Spygliuose yra daug vitaminų, todėl jų nuoviru gydo podagrą, skatina prakaitavimą, inhaliacijos padeda atsikosėti. Ypač naudingi pavasarį surinkti spygliai. Jie malšina skausmą, dezinfekuoja, padeda iš inkstų pasišalinti akmenims.

Gydymas pušų „medumi“. Tai puikus vaistas gydantis bronchinę astmą, dusulį, skrandžio ir žarnyno ligas bei stiprinantis organizmą po sunkių ligų. Pušų medaus patariama gerti dirbantiems sunkų fizinį bei protinį darbą.

Žalius pušų kankorėžius reikia rinkti gegužės mėnesį, kol jie dar nesubrendo. 70-80 žalių kankorėžių suberti į emaliuotą puodą, užpilti 1 litru vandens ir virti valandą laiko. Tada šiltą nuovirą nukošti ir į jį suberti 1 kg cukraus, pavirti kol cukrus ištirps, tada įpilti truputį citrinos rūgšties, kad sirupas nesusicukruotų. Laikyti vėsioje vietoje, sandariame inde.

Pušų medaus vartoti po 1 valgomąjį šaukštą, užgeriant vandeniu 3 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.