Junanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Junanas
云南省
China-Yunnan.png
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Administracinis centras: Kunming
Prefektūros: 16
Gubernatorius: Xu Rongkai
KKP komiteto sekretorius: Bai Enpei
Gyventojų (): 45 430 000
Plotas: 394 100 km²
Tankumas (): 115 žm./km²
ISO 3166-2: CN-53
Tinklalapis: www.yn.gov.cn
Commons-logo.svg Vikiteka: JunanasVikiteka
Kanalai ir gatvelės Lidziange
Juanjango ryžių terasos

Junanas, Junanis (kin. 云南, pinyin: Yúnnán) – provincija pietų Kinijoje. Plotas – 394,1 tūkst. km²; 45,4 mln. gyventojų (2009). Sostinė – Kunmingas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Junano istorija.

Junanas – ilgą laiką valstybingumą turėjusi teritorija, kuri seniau apėmė ne tik dab Junano provinciją, bet ir pietinį Sičuaną, vakarinį Guizhou, šiaurinį Mianmarą. Prie Kinijos buvo prijungta Yuan dinastijos laikais (XIII a.), jį užkariavus mongolams.

Seniausias civilizacijos židinys teritorijoje IV a. pr. m. e. atsirado prie Dianči ežero, kur kinų šaltiniai mini Dian (滇) valstybę. Archeologiniai šaltiniai parodo tuo metu labai išvystytą bronzos apdirbimo techniką. Spėjama, kad vietinės kultūros garbintas gyvūnas buvo karvė.

109 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius Vudi užėmė šias teritorijas ir įsteigė čia Jidžou provinciją. Tuo pat metu tas pats imperatorius užėmė senąją Korėjos valstybę Kočiosoną ir Pietų Kinijos valstybę Namvietą. Visose šiose teritorijose buvo intensyviai introdukuojama Kinijos kultūra, paremta literatūrine kinų kalba, papročiais. Tokiu būdu Junanis buvo įjungtas į sinosferą.

Nusilpus Kinijai Trijų karalysčių laikotarpiu, Junanas vėl tapo nepriklausomas, ir su kai kuriais pertrūkiais išsaugojo nepriklausomybę. Tuo metu valstybės sostinė buvo prie Dianči ežero, ir ją valdė i tautos Cuan klanas.

VIII a. prie Erhajaus ežero bajų tauta sukūrė daug smulkių valstybėlių, kiniškai vadinamų zhao, 728 m. pietinės zhao valdovas Piluoke užėmė kitas valstybes ir susikūrė Nanzhao (kin. pietinė zhao). IX a ši valstybė išsiplėtė visame Junane, o vieną kartą nusiaubė Kinijos provincijos miestą Čengdu, o taip pat pietuose esantį Mianmarą (tuometinė Piu).

Nanzhao nusilpus, 937 m. čia į valdžią atėjo nauja dinastija, ir valstybė pakeitė pavadinimą į Dali (bajų kalba Darllit), taip pat vadinta ir jos sostinė (Dali) prie Erhajaus ežero. Jos valdovai propagavo kinišką budizmą. Valstybė klestėjo dėka arbatos kelio, kuris jungė Kiniją, Mianmarą ir Tibetą.

XIII a. mongolų chanui užėmus sostinę Dali, valstybė buvo inkorporuota į Kinijos sudėtį kaip Junano provincija. Centrinė valdžia paliko vietinius valdytojus (vadinamus tusi), skatindama jų tarpusavio nesutarimus, kas didino krašto etninį ir politinį susiskaldymą. Tokių valdytojų buvo priskaičiuojama apie 300, ir dauguma jų išvystė vietines dinastijas. Tik nuo XVII a. tusi pradėti keisti skiriamais iš sostinės valdininkais.

XIX a. labai paspartėjo šiaurės hanių migracija į Junanį (tarp 1775 ir 1850 m. regiono gyventojų skaičius išaugo nuo 4 iki 10 mln.). Nuo XVII a. regione daugėjo ir musulmonų (panthay), kurie kontroliavo prekybos kelius ir pelningą prekybą tarp Mianmaro ir Kinijos. 1855 m. jie inicijavo sukilimą prieš Kinijos valdžią, prie kurio prisijungė dauguma Junanio tautų. 1859 m. paskelbta nepriklausoma valstybė Pignan (平南), kuri išsilaikė iki 1868 m. Sukilimas buvo numalšintas labai žiauriai, o musulmonai masiškai migravo į kaimyninį Mianmarą.

XX a., po Kinijos Respublikos paskelbimo, Yunanas buvo galutinai inkorporuotas į Kinijos sudėtį.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Junanas padalintas į šešiolika prefektūrų lygmens administracinių vienetų:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Junanas – labiausiai į pietvakarius nutolusi Kinijos provincija. Ribojasi su Guangsi, Guidžou, Sičuanu, Tibetu, taip pat Mianmaru, Laosu ir Vietnamu. Per pietinę provincijos dalį eina Vėžio atogrąža.

Aukščiausias taškas – Kavagebo (Kawagebo) viršukalnė (6740 m).

Teka Jangdzė (čia vadinama „Dzinša upe“ (Jinsha jiang) – „Auksinio smėlio“ upe), Mekongas.

Demografija ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Junanas pasižymi didžiausia etnine įvairove visoje Kinijoje. Apie 38 % visų provincijos gyventojų yra etninės mažumos, tarp jų – i, bai, hani, tajai, dai, miao, lisu, hui, lahu, va, nasi, jao, tibetiečiai, dzingpo, blangai, pumi, nu, ačangai, dzinuo, mongolai, derungai, mandžiūrai, šui ir buji.

Kinijoje ir už jos ribų garsi Junano arbata, ypač vadinamasis pueras.

Turistų gausiai lankomi Dali, Lidziango miestai, Sišuangbanos regionas (dai tautos kultūra), Šangri-la sritis (tibetietiška kultūra), Tigro šuolio tarpeklis, „Akmenų miškas“ šalia Kunmingo, Juanjango ryžių laukai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao