Hokaidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hokaido prefektūra (北海道 Hokkai-dō)
Japonijos žemėlapis su paryškinta Hokaido prefektūra
Sostinė Saporas
Regionas Hokaido regionas
Sala Hokaidas
Gubernatorius Harumi Takahashi
Plotas 83 456,38 km² (1vieta)
 - % vandens 6,4 %
Gyventojai  (2007 m. gruodžio 31 d.)
 - Gyventojų 5 598 776 (7vieta)
 - Tankis 67,1 žm./km²
Apskritys 66
Savivaldybės 207
ISO 3166-2 JP-01
Svetainė [1]
Prefektūros simboliai
 - Gėlė Raukšlėtalapis erškėtis
 - Medis Ajaninė eglė
 - Paukštis Japoninė gervė

Hokaidas (jap. 北海道 Hokkaidō) – antra pagal dydį Japonijos sala. Senovėje vadinta Edzo. Šiaurės vakaruose salą skalauja Japonijos jūra, Šiaurėje Laperūzo sąsiauris skiria nuo Sachalino salos, Šiaurės rytuose – Ochotsko jūra, rytuose – Kunaširo sąsiauris, pietryčiuose ir pietuose – Ramusis vandenynas, o pietvakaruose – Cugaru sąsiauris skiriantis nuo Honšiu salos. Hokaido sala kartu yra ir vienas Japonijos regionų, o taip pat vienintelė šio regiono prefektūra.

Hokaido salos fizinis žemėlapis
Tokači lyguma
Asahio ugnikalnis ir aukščiausias Hokaido saloje kalnas

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Į šiaurę nuo salos yra Sachalino sala (Rusija), o į pietus Honšiu. Plotas 83453,57 km². 5,627 mln. gyventojų (2005 m.), dauguma jų japonai, kiti ainai. Gyventojų tankumas 67,4 žm/km². Didžiausias ir pagrindinis miestas – Saporas.

Žemėje pagal dydį sala užima 21-ą vietą. 3,6% yra mažesnė už Airijos salą ir 6,1% didesnė už Espanjolos salą. Pagal gyventojų skaičių sala yra 20 vietoje tarp Airijos ir Sicilijos salų. Hokaide gyvena 4,7% mažiau žmonių negu Airijos saloje ir 12% daugiau negu Sicilijos saloje.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Hokaidas žinomas palyginti vėsiomis vasaromis ir labai šaltomis žiemomis. Didžioji salos dalis patenka į drėgno žemyninio klimato zoną ir pagal Kiopeno klimato klasifikaciją priskiriama Dfb (žemyninis klimatas) kategorijai, kai kuriose žemumose Dfa kategorijai. Vidutinė rugpjūčio temperatūra +17 °C +22 °C, kai tuo tarpu vidutinė sausio temperatūra svyruoja nuo -12 °C iki -4 °C. Abiem šiais atvejais priklauso nuo relfefo aukščio ir atstumo nuo vandenyno. Taipogi temperatūra salos vakaruose šiek tiek aukštesnė, nei rytinėje dalyje.

Šiaurinė Hokaido salos dalis įeina į Taigos biomą, kur gausus sniegas. Anksčiausiai sniegas iškrenta lapkričio mėnesį. Sniego sluoksnis svyruoja nuo 11 metrų kalnuotose vietovėse iki 1,8 m žemumose netoli Ramiojo vandenyno pakrantės. Salai būdingos izoliuotos pūgos, kurios suformuoja dideles, ilgai besilaikančias sniego pusnis, ir kaip kontrastas Hokuriku regionui (šiaurės rytų Honšiu sala), kuriame nuolat pasitaiko tik atskiri sniego lopinėliai.

Metinis kritulių iškritimas svyruoja nuo 1600 mm iš Japonijos jūros pusės esančiose kalnuotose vietovėse iki 800 mm (tai ir žemiausias jų kiekis visose Japonijos salose) Ochotsko jūros pakrantėse ir vidiniuose salos rajonuose bei iki 1100 mm Ramiojo vandenyno pusėje.

Skirtingai nei kitose Japonijos salose, Hokaido saloje birželio – liepos mėnesiais nėra lietingo sezono ir pakankamai sausokas, šiltas, bet ne karštas oras.

Žiemomis Ochotsko jūroje netoli salos ima dreifuoti didelės ledo lytys, kurios tuo laiku apsunkina sąlygas laivybai, o dėl smarkių vėjų, šiaurinėje salos dalyje dažnai jūrų ir oro transportas laikinai sustabdomas. Jūrų uostai esantys prie Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros ištisus metus neužšąlantys, nors vidaus vandenys visada sukaustomi ledo.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 70% salos žemės apaugusi miškais. Salose auga pušūnų ir magnolijūnų medžių miškai. Tarp augalų paminėtinos ajaninės eglės ir raukšlėtalapiai erškėčiai (Rosa rugosa) – laikomi salos simboliais. Kiti medžiai – sachalininiai kėniai (Abies sachalinensis) augantys salos šiaurinėje dalyje, sachalininės eglės (Picea glehnii),skiautėtieji likandrai (Kalopanax septemlobus), mongoliniai ąžuolai (Quercus mongolica), japoninės liepos (Tilia japonica), mandžiūriniai uosiai (Fraxinus mandschurica), maksimovičiaus beržai (Betula maximowicziana), smulkialapiai klevai (Acer pictum subsp. mono), šviesiosios magnolijos (Magnolia obovata). Iš piečiau esančios Honšiu, saloje introdukuoti japoniniai maumedžiai.

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Salos pakrantėse gyvena dėmėtieji ruoniai, miškuose rudieji lokiai, rudųjų lapių vietinis Vulpes vulpes japonica porūšis, dėmėtieji elniai, voverės skraiduolės. Iš paukščių paminėtinos japoninės gervės, didieji apuokai žuvininkai, per sezonines migracijas čia žiemoti atskrenda baltapečiai jūriniai ereliai.

Nacionaliniai parkai[taisyti | redaguoti kodą]

Nationalinis parkas
Širetoko nacionalinis parkas* 知床
Akano nacionalinis parkas 阿寒
Kuširo Šicugeno nacionalinis parkas 釧路湿原
Daisecuzano nacionalinis parkas 大雪山
Šikocu-Tojos nacionalinis parkas 支笏洞爺
Riširio-Rebuno-Sarobecu nacionalinis parkas 利尻礼文サロベツ

* įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nuo 2005-07-14.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak kai kurių mokslininkų, Hokaido sala galėjo būti apgyvendinta ainų, giliakų ir orokų dar prieš 20 000 metų.

Hokaidas, kaip ir Riūkiū salynas, nėra istorinis Japonijos regionas. Jis neįėjo į tradicinę žemių sistemą ir nepriklausė Japonijos valstybei iki XVIII a.

Ši sala, tuo metu vadinta Edzo, sudomino japonus XVIII a., kuomet pradėta intensyvi prekyba su vietiniais gyventojais ainu. Ją sekė palaipsniška kolonizacija. Japonai kėlėsi į salą, kūrė čia savo gyvenvietes, stumdami vietinius į kalnus. XIX a sala formaliai prijungta prie Japonijos, tačiau kolonizacija tęsėsi dar ilgai. Šiuo metu ainu yra beveik išnykę.

Subprefektūros[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Japonijos subprefektūros.
Hokaido subprefektūros, didieji miestai

Po 1869 m., Hokaidas buvo padalintas į kelias žemes, kurios buvo panaikintos administracinės pertvarkos metu. Dabar Hokaidas yra vienas Japonijos regionų, kurio ribos sutampa su vienintele jame esančia prefektūra – Hokaidu.

Hokaidas yra viena iš tų aštuonių Japonijos prefektūrų, kurios yra suskirstytos į subprefektūras (kitos, tai Tokijo prefektūra, Jamagatos prefektūra, Nagasakio prefektūra, Okinavos prefektūra, Kagošimos prefektūra, Mijadzakio prefektūra ir Šimanės prefektūra). Štai pateiktas visas Hokaido subprefektūrų sąrašas:

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl kasmet iškrentančio gausaus sniego, Hokaido sala žiemomis tampa Japonijos žiemos sporto atrakcija, čia kasmet švenčiamas tarptautiniu lygiu žinomas Saporo sniego festivalis. Žiemos kurortai, tokie kaip prie Niseko kalnų, Furano mieste ir Rusucu gyvenvietėje paprastai veikia tarp gruodžio ir balandžio mėnesių.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Hokaide esti šios sporto komandos.

Futbolo:

Beisbolo:

Ledo ritulio

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Hokaidas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Hokkaido
Wikivoyage-Logo-v3-icon.svg Hokaidas – kelionių gidai, susiję su straipsniu
Hokaido kontūrai Hokaidas
Subprefektūros
Abaširis | Hidaka | Hijama | Iburis | Išikaris | Kamikava | Kuširas | Nemuras | Ošima | Rumojus | Širibešis | Soračis | Souja | Tokačis
Miestai
Abaširis | Akabira | Asahikava | Ašibecu | Bibajus | Čitosė | Datė | Ebecu | Eniva | Fukagava | Furanas | Hakodatė | Hokutas | Išikaris | Ivamidzava | | Jūbaris | Kitahirošima | Kitamis | Kuširas | Mikasa | Monbecu | Muroranas | Najoras | Nemuras | Noboribecu | Obihiras | Otaru | Rumojus | Saporas (sostinė) | Šibecu | Sunagava | Takikava | Tomakomajus | Utašinajus | Vakanajus


 
Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)
Flag of Japan.svg

Regionai ir prefektūros: Regionai
Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū

Prefektūros
Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama

Kita
Tokijo seniūnijos