Vanduo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vanduo | |
|---|---|
  |
|
| Sisteminis (IUPAC) pavdinimas | |
| Vanduo | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 7732-18-5 |
| PubChem | |
| RTECS numeris | |
| EINECS | |
| DrugBank | |
| ChemSpider | |
| KEGG | |
| ChEBI | |
| InChI | 1/H2O/h1H2 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | H2O |
| Molinė masė | 18,0153 g/mol |
| SMILES | |
| Sinonimai | |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | bespalvis skystis |
| Lydymosi t° | 0 °C (273,15 K) (32 °F) |
| Virimo t° | 99,974 °C (373,124 K) (211,95 °F) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| [[LD50]] | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
-241,83 kJ/mol (dujinis) -285,83 kJ/mol (skystas) -291,83 kJ/mol (kietas) |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas – hidrosfera – sudaro 71 % Žemės paviršiaus. Sujungto vandens yra Žemės plutoje. Žinoma, kad, sulydant 1 km³ granito, galima gauti 26 mln. t vandens. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje.
Turinys |
[taisyti] Fizikinės savybės
Vanduo – bespalvis (storame sluoksnyje - žydras) ir bekvapis skystis. Vanduo (vandenilio oksidas) turi 88,6 % deguonies ir 11,4 % vandenilio (pagal masę); tai atitinka H2O. Iš visų skysčių jo šiluminė talpa didžiausia. Vandens tankis, skirtingai nuo kitų skysčių, šaldant didėja netolygiai, o +4°C temperatūroje būna maksimalus ir, toliau šaldant, staiga sumažėja iki 0,917 g/cm³ (ledo tankis). Neįprastai aukšta ir lydymosi šiluma. Ji net 13,5 karto viršija švino lydymosi šilumą.
Nepaprastas vandens savybes galima paaiškinti jo molekulės struktūros ypatumais. Vandens molekulė nėra linijinė – kampas tarp jungčių H – O – H lygus 104°45'. Nors O – H jungtys yra kovalentinės, vandens molekulė yra polinė: vandenilio atomas turi tam tikrą teigiamą krūvį, o deguonis – neigiamą. Dėl to vienos H2O molekulės deguonies atomas gali pritraukti kitos molekulės vandenilio atomą: taip atsiranda vandenilinė jungtis ir padidėja bendra jungties energija. Todėl vandens molekulės yra asocijuotos. Ledo kristaluose vandenilinės jungtys dar tvirtesnės. Dėl didelio H2O molekulių poliškumo vanduo yra labai geras kitų polinių junginių tirpiklis.
[taisyti] Cheminės savybės
Vanduo yra žymiai poliarinis tirpalas kuris dažnai tirpdina cheminės druskos.
Vandens molekulės dažnai susikristalizuoja su kitais junginiais.
[taisyti] Disociacija (Jonizacija)
Vandens molekulė elgesi tuo pačių laikų kaip rūgštis ir bazė:
- 2 H2O → H3O+ + OH-
- Disociacijos konstanta, Kw = [H3O+] [OH-] = 10-14 @ 25°C
-
-
- pKw = -log Kw = pH + pOH = 14 @ 25°C
-
-
[taisyti] pH
Jeigu H3O+ = OH-, tada pH = pOH = pKw / 2 ir tada pH = 14/2 = 7.0 @ 25°C
[taisyti] Suformavimo reakcija iš cheminių elementų
Vandenilis (H2) dega su deguonių (O2) suformuoti vandenį šitaip:
- 2 H2 + O2 → 2 H2O
Šita reakcija yra žymiai egzoterminė.
[taisyti] Reakcija su metalais
- Šarminiai metalai gan audringai reguoja su vandeniu. Litis silpniausiai iš jų. Natris kiek audringiau. Kalis reaguodamas su vandeniu net užsidega. Cezio idėjimas į vandenį gali baigtis sprogimu.
- 2 Li + 2H2O → 2LiOH + H2
- Šarminiai žemės metalai reaguoja su vandeniu sunkiau.
- Ca + 2H2O → Ca(OH)2 + H2
- Dar mažiau aktyvūs metalai gali reguoti tik su karštais vandens garais.
- Tokie chemiškai neaktyvūs metalai kaip Auksas su vandeniu praktiškai nereguoja.
[taisyti] Reakcija su metalų oksidais
Reaguoja su metalų kurie turi tirpius hidroksidus oksidais.
- Žinomiausia iš tokių reakcijų negesintų kalkių "gesinimas":
- CaO + H2O → Ca(OH)2
[taisyti] Reakcijos su nemetalais
- Chloras reaguoja su vandeniu:
Cl2 + H2O → HOCl + HCl
[taisyti] Reakcija su nemetalų oksidais
Reaguoja su nemetalų oksidais kurie yra rūgščių anhidridai.
- Žinomiausia iš tokių reakcijų tai sieros rūgšties gavimas:
- SO3 + H2O → H2SO4
[taisyti] Kitos reakcijos
Vanduo dalyvauja ir daugybėje kitų reakcijų.
- esterių hidrolizė verdant juos NaOH vandeniniame tirpale:
- CH3COOCH3 + H2O → CH3COOH + CH3OH
[taisyti] Taip pat skaitykite
[taisyti] Nuorodos
