Mozambikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
República de Moçambique
Mozambiko vėliava Mozambiko herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Mozambikas žemėlapyje
Valstybinė kalba bantų, portugalų
Sostinė Maputu
Didžiausias miestas Maputu
Valstybės vadovai Armando Guebuza
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
801 590 km² (35)
2,2 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
19 686 505 (53)
24,56 žm./km² (147)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
29,32 mlrd. $ (96)
1 500 $ (162)
Valiuta metikalis (MZN)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +2
netaikomas
Nepriklausomybė
Įsigaliojo
nuo Portugalijos
1975 m. birželio 25 d.
Valstybinis himnas Mozambiko himnas
Interneto kodas .mz
Šalies tel. kodas +258

Mozambiko Respublika (Mozambikas) – valstybė pietryčių Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrika, Svazilandu, Tanzanija, Malaviu ir Zimbabve.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mozambiko istorija.

Apie ikikolonijinę istoriją: Svahilių civilizacija, Zimbabvės istorija, Maravis

Pirmieji Mozambiko gyventojai buvo bušmėnai medžiotojai ir rinkėjai, khoisanų protėviai. Tarp pirmo ir ketvirto mūsų eros amžiaus Bantu gentys migravo iš šiaurės per Zambezės slėnį į plokščiakalnį ir pakrantę. Bantu buvo žemdirbiai ir mokėjo apdirbti geležį.

Skirtinguose Mozambiko regionuose suklestėjo skirtingos ikikolonijinės Afrikos kultūros. Nuo VII a. visa dabartinio Mozambiko pakrantė sudarė piečiausią Svahelių kranto atkarpą. Dalyvaujant arabų ir persų pirkliams Mozambiko pakrantės buvo įjungtos į Suahelių civilizacijos orbitą. Čia suklestėjo prekybiniai miestai valstybės: Sofala, Mozambikas, Angočė, Kelimanė, Injambanė ir kt. Svarbiausia tarp jų buvo Sofala, dėl kurios klestėjimo Mozambiko pakrantė dar vadinta Sofalos krantu.

Svahilių pirkliai vertėsi aukso, dramblio kaulo ir vergų prekyba tarp Afrikos ir Azijos. Intensyvėjant prekybai su krašto giluma, atsirado prielaidos susiformuoti aukštesnei ikikolonijinės Afrikos kultūrai. Nuo XIII a. vidurinę Mozambiko dalį (Manikos, Sofalos, Tetės provincijas) veikė Zimbabvės civilizacija, kurios centras buvo Didžioji Zimbabvė (dab. Zimbabvėje). Didžiosios Zimbabvės įtakoje buvo pastatyti keli akmeniniai miestai ir Mozambiko teritorijoje. Žymiausi jų - Massi Kessi ir Manjikenis. Po Didžiosios Zimbabvės ištuštėjimo XV a. hegemoniją regione trumpam paėmė Zimbabvės palikuonė Monomotapa, o vėliau - smulkesnės šonų valstybės: manjikų Manika ir Baruė, ndau genčių Kitevė, Kisanga, Danda. Jos veikė kaip svarbiausios tarpininkės pelningoje aukso prekyboje tarp Zimbabvės plynaukštės ir Svahilių pakrantės.

Kita svarbi ikikolonijinė valstybė Mozambiko teritorijoje buvo Maravis, viena Afrikos savanų valstybių. Ji koncentravosi šiaurinėje Mozambiko dalyje (šiauriau Zambezės). Pietinės Mozambiko teritorijos buvo apgyvendintos tsongų genčių.

Pirmasis europietis, 1498 metais pasiekęs Mozambiką, buvo portugalas Vasco da Gama. Mozambiko saloje jis susitiko su šeichu Moussa Ben Mbiki. Iš šio vardo ir kilo pavadinimas Mozambikas. Portugalai užgrobė šią prekybos vietą ir veržėsi į šalies gilumą išilgai Zambezės ieškodami aukso ir vergų. Portugalų atėjimas į regioną sužlugdė svahilių prekybą, ir čia pagrindinį vaidmenį perėmė portugalai. Jie užmezgė ryšius su krašto gilumos valstybėmis. Pagrindinis jų kelias buvo Zambezės upė, kur įkurti svarbiausi prekybiniai miestai Sena, Tetė ir kt. Kolonizuojant kraštą didelį vaidmenį vadino prazeirai - portugalų pionieriai, keliavę po kraštą ir kūrę čia feodalines žemės valdas - prazas.

Iki XIX a. pabaigos portugalų kolonija (Portugalijos Rytų Afrika) apėmė tik Mozambiko pakrantes ir Zambezės slėnį iki Tetės. Visas kitas teritorijas ir toliau kontroliavo vietinės šonų ir čevų karalystės. XIX a. pradžioje politinė konsolidacija prasidėjo ir pietiniame Mozambike. Ją paskatino ngunių genčių migracija iš už Limpopo, dar vadinama Mfekane. Jos laikais Mozambiką užplūdo karingos gentys, vedamos karo vadų. Svarbiausia tarp jų buvo Sošanganės įkurta Gazos imperija, apėmusi visą pietų ir vidurio Mozambiką, ir Zvengedabos įkurta ngonių karalystė šiauriniame Mozambike (sunaikinusi Maravio imperiją).

XIX a. pabaigoje Europos imperialistams padalinus Afriką, Portugalijos Rytų Afrika gavo Ngonių bei Gazos karalysčių žemes, tuo būdu suformuojant dabartines Mozambiko sienas. Portugalų diktatūra tęsėsi iki XX amžiaus II pusės. Prievartiniu darbu, išnaudotojiškomis darbo sutartimis ir beatodairišku elgesiu portugalai labai pablogino kolonijos gyvenimo sąlygas.

Po antrojo pasaulinio karo, kai daugelis Afrikos tautų gavo neprikausomybę nuo savo kolonizatorių, Portugalija laikėsi koncepcijos, kad Mozambikas ir kitos jos valdomos šalys buvo jos užjūrio provincijos.

1962 metais buvo įkurtas nepriklausomybės judėjimas FRELIMO. Kuo stipriau portugalai laikėsi savo kolonijoje, tuo stipresnė buvo pasipriešinimo banga FRELIMO. 1964 metais FRELIMO kovotojai perėjo į beginklę kovą, kuri šiaurėje baigėsi labai sėkmingai. Tačiau nepriklausomybę Mozambikas įgijo tik 1975 metų birželio 25 dieną po raudonųjų gvazdikų revoliucijos ir diktatoriško režimo kritimo Portugalijoje. Pirmasis valstybės prezidentas buvo Samora Machel, tačiau jis nebuvo išrinktas per visuotinius rinkimus. 1986 lektuvo katastrofoje žuvo FRELIMO prezidentas. FRELIMO įsigalėjo marksistinės jėgos. Kadangi jie kontroliavo valstybę, visi svarbiausi postai buvo užimti jų vyrų. Jie nacionalizavo visą pramonę ir įkūrė žemės ūkio gamybinius kooperatyvus. Tačiau europiečių specialistų pakeitimas žymiai susilpnino šalies ūkį. Aštuntojo dešimtmečio viduryje kilo naujas pasipriešinimo judėjimas RENAMO, remiamas Pietų Afrikos Respublikos ir Rodezijos. Pilietinis karas, kaimyninių valstybių sabotažas ir ekonominė krizė – toks buvo pirmasis Mozambiko nepriklausomybės dešimtmetis.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mozambiko politinė sistema.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mozambiko provincijos.
Mozambiko provincijos

Mozambikas padalintas į 10 provincijų (provincias) ir sostinę, turinčią provincijos statusą. Provincijos taip pat padalintos į 129 apygardas (distritos).

Provincijos:

  1. Kabo Delgado,
  2. Gaza,
  3. Injambanė,
  4. Manika,
  5. Maputu (miestas),
  6. Maputu,
  7. Nampula,
  8. Niassa,
  9. Sofala,
  10. Tete,
  11. Zambezija.

Be to, šalis skirstoma į 128 apygardas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mozambiko geografija.
Kabora Basa - dirbtinis ežeras Tete provincijoje

Mozambiko kranto linija yra 2470 km, klimatas yra pereinamasis iš tropinio į subtropinį, palei vandenyną eina lygumos, aukštumų esama tik centrinėje šalies dalyje, o kalnų – vakaruose. Aukščiausias kalnas yra Monte Binga, kurio aukštis yra 2436 m.

Sienų ilgis yra 4571 km. Ilgiausios yra su Malaviu – 1569 km ir su Zimbabve – 1231 km. Taip pat yra siena su Pietų Afrikos Respublika (491 km), Tanzanija (756 km), Svazilendu (105 km) ir Zambija (419 km).

Drėkinama žemė – 1180 km². Dažni potvyniai ir ciklonai centrinėse ir pietinėse provincijose.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mozambiko ekonomika.
Arbatos plantacijos šiaurinėje Mozambiko dalyje.

1990 m. Mozambikas buvo laikomas viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Nuo to laiko šalies gyvenimo lygis smarkiai pakilo. Šiuo metu šalies ekonomikoje vyrauja žemės ūkis. Mozambike auginami manijokai, kukurūzai, kokosai, bulvės, saulėgrąžos. Pagrindiniai pelno produktai yra medvilnė, anakardis, cukranendrės, kava, sizalis, citrusiniai ir tropiniai vaisiai. Auginami galvijai ir ožkos, bet jų bandas kankina musės cėcė.

Yra miško ir žvejybos pramonė. Randama titano, gamtinių dujų, taip pat randama anglies. Dauguma šalies gyventojų dirba Pietų Afrikos kasyklose. Apdirbami žemės ūkio produktai, medvilnė, tabakas. Gaminamos trąšos, aliuminis, naftos produktai, stiklas, asbestas. Ekonomika taip pat priklauso nuo užsienio šalių pagalbos.

Mozambikas turi neigiamą prekybos balansą nors pelnas iš eksporto pastaruosius metus auga. Pagrindiniai importo produkatai yra įvairūs mechanizmai, motorinės preimonės, degalai, chemikalai, maisto, tekstilės produktai. Eksportuojamas aliuminis, krevetės, anakardis, medvilnė, cukrus, citrusiniai vaisiai, mediena. Pagrindiniai mainų partneriai – Olandija, Pietų Afrika.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mozambiko demografija.

Pasiskirstymas pagal religiją: animnistai 48 proc., katalikai 14 proc. Taip pat yra protestantų, musulmonų bei gyventojų, išpažįstančių vietines religijas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mozambiko kultūra.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]




Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Mozambikas