Gelsvažiedis tulpmedis

Liriodendron tulipifera

Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera)

Nesaugoma rūšis.

Jų populiacija pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Magnolijažiedžiai ( Magnoliidae)
Šeima:	Magnolijiniai ( Magnoliaceae)
Gentis:	Tulpmedis ( Liriodendron)
Rūšis:	Gelsvažiedis tulpmedis ( Liriodendron tulipifera)

Binomas

Liriodendron tulipifera
L., 1753

Gelsvažiedis tulpmedis (lot. Liriodendron tulipifera, angl. Tulip Tree, pranc. Tulipier de Virginie, vok. Amerikanischer Tulpenbaum) – magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalas.

Paplitimas ir augimvitės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose. Auga JAV rytuose - tarp Atlanto vandenyno ir Misisipės žemupio, bei arealo pietuose nuo Meksikos įlankos, šiaurinės Floridos dalies iki Kanados Ontarijo provincijos pietinių pakraščių.

Mėgsta saulėtas vietas, purų derlingą dirvožemį.

Auginimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Introdukuotas Lietuvoje ir gana gerai prisitaikęs prie Lietuvos klimato sąlygų. Jos lietuvoje auga jau apie 15 metų.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinio aukščio ir aukšti medžiai, užaugantys 24–37 (50–60) m bei iki 1 (2–3) m skersmens kamienu. Apalačų kalnų vietovių sengirėse, užauga daugiau kaip 50 m aukščio. Aukščiausias išmatuotas gelsvažiedis tulpmedis siekė 62 m^[1] aukščio bei 2,3 m kamieno skersmens, 1984 metų gegužės mėnesį šį medį nuvertė audra. Jis augo JAV Mičigano valstijos Cass apygardoje.

Augančio parkuose ir kitose atvirose vietose, medžio laja vidutinio tankumo, rutuliška, o daugiau brandžių medžių pailgai kiaušiniška, ovališka. Žievė pilka arba rusvai pilka, išilgai smulkiai suaižėjusi, senų medžių giliai vagota. Lapai 7–20 cm ilgio, 8–20 cm pločio, su išliežiu ir 2–3 poromis skiaučių, lygiakraščiai, stori, odiški, pliki. Pamatas plačiai pleištiškas ar nežymiai širdiškas. Lapų viršus ryškiai žalias, žvilgantis, apačia šviesiai žalia, rudenį aukso geltonumo. Lapkotis 5–12 cm ilgio. Žiedai pavieniai ūglių viršūnėje, taurės formos (panašus į tulpės žiedą), apie 6 cm ilgio ir tokio pat skersmens. Apyžiedis iš 9 balsvai žalių lapelių, kurių trys išoriniai plačiai atsilenkę, o visi kiti suglausti, su plačia ryškia oranžine dėme iš vidaus, nekvapnūs. Sutelktinis vaisius ritiniškas, 4–7 cm ilgio, 2–3 cm skersmens, kūgiškai nusmailėjusia viršūne, sudarytas iš daugelio spirališkai išsidėsčiusių dvisėklių sparnavaisių. Žydi birželio pabaigoje–liepą. Vienas žiedas žydi 3-5 dienas, tad pirmiesiems peržydėjus, pražysta kiti žiedai. Tokiu būdu žydėjimas tęsiasi beveik mėnesį. Sparnavaisiai prinoksta spalį.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena 400-500 metų. Savaiminio paplitimo areale labai atsparus parazitiniams kenkėjams ir ligoms, pakenčia ir drėgną dirvožemį.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mediena balsva, žalsva ar rusva, su branduoliu, minkšta, gana lengva, nepatvari, lygiu paviršiumi, lengvai apdirbama. Naudojama stalių darbams, muzikos instrumentams, fanerai, popieriui gaminti. Iš storų kamienų, vietinės indėnų gentys bei pirmieji europiečių kolonistai gamindavosi kanojas.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gelsvažiedžio tulpmedžio žiedai bitėms suteikia daug nektaro, o jo sėklomis maitinasi voverės, paukščiai, laukiniai triušiai ir elniai. Taip pat elniai ir triušiai maitinasi jų jaunomis šakelėmis bei jaunais medeliais. Dekoratyvus didelių parkų medis, žydėjimo metu skleidžia malonų kvapą.

Pavadinimas ir sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tulpmedžių „Liriodendron“ genties lotyniškas pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžio „leirion“, reiškiančio leliją, graikiškas žodis „dendron“ reiškia medį, o rūšies pavadinimas „tulipifera“ - reiškiantis „gimdantis“ tulpes. Genetiškai su tulpėmis ir lelijomis bendrumų neturi.

Angliški sinonimai: