Gelsvažiedis tulpmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liriodendron tulipifera
Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera)
Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera)
Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera)
Nesaugoma rūšis.

Jų populiacija pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Magnolijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliidae)
Šeima: Magnolijiniai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliaceae)
Gentis: Tulpmedis
(Wikispecies-logo.svg Liriodendron)
Rūšis: Gelsvažiedis tulpmedis
(Wikispecies-logo.svg Liriodendron tulipifera)
Binomas
Liriodendron tulipifera
L., 1753
Gelsvažiedžio tulpmedžio savaiminio paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemyne
Gelsvažiedžio tulpmedžio jauni lapeliai
Gelsvažiedžio tulpmedžio žiedas
Gelsvažiedžio tulpmedžio vaisiai
Gelsvažiedžio tulpmedžio sėklos

Gelsvažiedis tulpmedis (lot. Liriodendron tulipifera, angl. Tulip Tree, pranc. Tulipier de Virginie, vok. Amerikanischer Tulpenbaum) – magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalas.

Paplitimas ir augimvitės[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose. Auga JAV rytuose - tarp Atlanto vandenyno ir Misisipės žemupio, bei arealo pietuose nuo Meksikos įlankos, šiaurinės Floridos dalies iki Kanados Ontarijo provincijos pietinių pakraščių.

Mėgsta saulėtas vietas, purų derlingą dirvožemį.

Auginimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Introdukuotas Lietuvoje ir gana gerai prisitaikęs prie Lietuvos klimatinių sąlygų.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinio aukščio ir aukšti medžiai, užaugantys 24–37 (50–60) m bei iki 1 (2–3) m skersmens kamienu. Apalačų kalnų vietovių sengirėse, užauga daugiau kaip 50 m aukščio. Aukščiausias išmatuotas gelsvažiedis tulpmedis siekė 62 m[1] aukščio bei 2,3 m kamieno skersmens, 1984 metų gegužės mėnesį šį medį nuvertė audra. Jis augo JAV Mičigano valstijos Cass apygardoje.

Augančio parkuose ir kitose atvirose vietose, medžio laja vidutinio tankumo, rutuliška, o daugiau brandžių medžių pailgai kiaušiniška, ovališka. Žievė pilka arba rusvai pilka, išilgai smulkiai suaižėjusi, senų medžių giliai vagota. Lapai 7–20 cm ilgio, 8–20 cm pločio, su išliežiu ir 2–3 poromis skiaučių, lygiakraščiai, stori, odiški, pliki. Pamatas plačiai pleištiškas ar nežymiai širdiškas. Lapų viršus ryškiai žalias, žvilgantis, apačia šviesiai žalia, rudenį aukso geltonumo. Lapkotis 5–12 cm ilgio. Žiedai pavieniai ūglių viršūnėje, taurės formos (panašus į tulpės žiedą), apie 6 cm ilgio ir tokio pat skersmens. Apyžiedis iš 9 balsvai žalių lapelių, kurių trys išoriniai plačiai atsilenkę, o visi kiti suglausti, su plačia ryškia oranžine dėme iš vidaus, nekvapnūs. Sutelktinis vaisius ritiniškas, 4–7 cm ilgio, 2–3 cm skersmens, kūgiškai nusmailėjusia viršūne, sudarytas iš daugelio spirališkai išsidėsčiusių dvisėklių sparnavaisių. Žydi birželio pabaigoje–liepą. Vienas žiedas žydi 3-5 dienas, tad pirmiesiems peržydėjus, pražysta kiti žiedai. Tokiu būdu žydėjimas tęsiasi beveik mėnesį. Sparnavaisiai prinoksta spalį.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena 400-500 metų. Savaiminio paplitimo areale labai atsparus parazitiniams kenkėjams ir ligoms, pakenčia ir drėgną dirvožemį.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mediena balsva, žalsva ar rusva, su branduoliu, minkšta, gana lengva, nepatvari, lygiu paviršiumi, lengvai apdirbama. Naudojama stalių darbams, muzikos instrumentams, fanerai, popieriui gaminti. Iš storų kamienų, vietinės indėnų gentys bei pirmieji europiečių kolonistai gamindavosi kanojas.

Kita[taisyti | redaguoti kodą]

Gelsvažiedžio tulpmedžio žiedai bitėms suteikia daug nektaro, o jo sėklomis maitinasi voverės, paukščiai, laukiniai triušiai ir elniai. Taip pat elniai ir triušiai maitinasi jų jaunomis šakelėmis bei jaunais medeliais. Dekoratyvus didelių parkų medis, žydėjimo metu skleidžia malonų kvapą.

Pavadinimas ir sinonimai[taisyti | redaguoti kodą]

Tulpmedžių „Liriodendron“ genties lotyniškas pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžio „leirion“, reiškiančio leliją, graikiškas žodis „dendron“ reiškia medį, o rūšies pavadinimas „tulipifera“ - reiškiantis „gimdantis“ tulpes. Genetiškai su tulpėmis ir lelijomis bendrumų neturi.

Angliški sinonimai:

  • Tulip Poplar
  • Yellow Poplar

Lotyniški sinonimai:[2]

  • Liriodendron fastigiatum Dippel (negaliojantis sinonimas).
  • Liriodendron procerum Salisb.
  • Liriodendron truncatifolium Stokes
  • Liriodendron tulipifera var. acutilobum Michx.
  • Liriodendron tulipifera var. flava Loudon
  • Liriodendron tulipifera f. heterophyllum K.Koch
  • Liriodendron tulipifera subsp. integrifolium K.Koch
  • Liriodendron tulipifera var. integrifolium (K.Koch) Dippel
  • Liriodendron tulipifera subsp. obtusilobum (Michx.) K.Koch
  • Liriodendron tulipifera var. obtusilobum Michx.
  • Liriodendron tulipifera var. pyramidale Dippel
  • Liriodendron tulipifera var. variegatum Dippel
  • Tulipifera liriodendrum Mill.

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulio išskirtiniai medžiai
Lietuvos svetimžemė dendroflora

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. michiganflora.net / Liriodendron tulipifera L.
  2. theplantlist.org / Liriodendron tulipifera L.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Gelsvažiedis tulpmedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas