Himalajinė eglė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Picea smithiana
Himalajinė eglė
Himalajinė eglė (Picea smithiana)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea)
Rūšis: Himalajinė eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea smithiana)

Himalajinė eglė (lot. Picea smithiana, angl. Morinda Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Paplitęs Himalajuose, nuo Afganistano iki Nepalo, 2400-3600 m aukštyje.

Aukštis apie 40-55 m (kartais iki 60 m). Kamieno skersmuo 1-2 m. Spygliai 30-55 mm ilgio (ilgiausi iš visų eglių), vidutiniškai žali. Kankorėžiai cilindriškai kūginiai, 9-16 cm ilgio, 3 cm pločio.

Himalajinė eglė populiarus dekoratyvinis augalas Europos botanikos soduose. Vikiteka