Šaknis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Medžio šaknys
Wurzeln am Berghäuser Altrhein, Speyerer Auwald.JPG

Šaknis – požeminis augalo organas. Šaknis, įsitvirtinusi dirvožemyje, padeda augalui išsilaikyti, bei siurbia iš žemės vandenį, jame ištirpusias mineralines druskas.

Požeminės augalo dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Požeminės augalų dalys nemato šviesos ir dažniausiai būna baltos arba rudos spalvos. Nuo augalo rūšies ir augimo vietos priklauso jų forma ir išsidėstymas: paviršiuje ar giliai, stipriai ar silpnai jos įsišaknija.

Šaknų sistemos[taisyti | redaguoti kodą]

Skiriamos liemeninės ir kuokštinės šaknų sistemos.

  • Liemeninė šaknų sistema turi storą pagrindinę šaknį ir daug atsišakojančių šoninių šaknų. Daugiamečių augalų pagrindinė šaknis paprastai kaupia maisto medžiagų atsargą. Kai kurių vienmečių augalų pagrindinė šaknis gali būti plona, mechaniškai silpna, veikianti tik kaip „laidžioji sistema“ vandeniui, mineralinėms ir maisto medžiagoms gabenti (pvz., žliūgė), tokias šaknis dar vadina siūlinėmis šaknimis.
  • Kuokštinė šaknų sistema būdinga vienaskilčiams augalams. Pagrindinė šaknis greitai sustoja augti, o iš jos išaugusios šoninės šaknys atlieka pagrindinės šaknies funkcijas (dažnai – ir pridėtinės šaknys, išaugusios iš apatinės stiebo dalies). Kuokštinės sistemos atvejis yra svogūno (pakitusio ūglio) šaknų sistema.
  • Šakniastiebis su šaknimis – tai irgi gali būti laikoma ypatingu šaknų sistemos tipu.

Šaknų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pagrindinė šaknis
  • Šoninės šaknys – atsišakoja nuo pagrindinės šaknies. Skiriamos pirmos eilės, antros eilės ir pan. šoninės šaknys (pagal tai, nuo kurios šaknies atsišakoja)
  • Atraminės šaknys – orinės šaknys, kurios įsiskverbusios į gruntą įsišaknyja (monstera).
  • Kuokštinės šaknys (siurbiamosios) – smulkiausios šoninės šaknys. Kaip tik jos ir siurbia iš dirvožemio vandenį. Todėl kuokštinės šaknys dar vadinamos siurbiamosiomis.
  • Paviršinės šaknys – keroja negiliai ar į šonus. Jas turi augalai, neišauginantys gilyn siekiančios pagrindinės liemeninės šaknies (azalija).
  • Pridėtinės šaknys – išauga įpjovimų ar įtrūkimų vietose, auginiuose arba apdorojus vienaskilčius augalus augimą bei šaknijimąsi skatinančiomis priemonėmis.
  • Šaknies kaklelis – tarpinė vieta tarp šaknies ir augalo ūglio ašies. Kai kurių rūšių labai jautrus.
  • Šaknų gniužulas – šaknų apraizgyta žemė (kitaip šaknų ar gėliapuodžio gniužulas).


Į šaknis panašūs organai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie augalai turi šakniastiebius arba pakitusius ūglius (šakniagumbius, svogūnus), kurie tarsi požeminės atsargų saugyklos kaupia augalui reikalingas medžiagas.

  • Svogūnas – sustorėjęs požeminis stiebas, kurio ūglio ašis itin sutrumpėjusi. Ant jo išauga mėsingi žvynai arba lukštai, sudaryti iš lapo pagrindo arba apatinių lapų. Svogūnas skirtas maisto atsargoms kaupti (meilenis).

Pakitusios šaknys[taisyti | redaguoti kodą]

Šaknis

Šaknų panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairių augalų šaknys panaudojamos įvairiai.

Šakniavaisiai naudojami kaip daržovės (morkos, ridikėliai, burokėliai), kaip pašaras (runkeliai), kaip augalai maisto medžiagoms gaminti (cukriniai runkeliai).

Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.

Augančių augalų šaknys naudojamos gruntui sutvirtinti. Pvz., kopų smėliui Lietuvos pajūryje, statiems šlaitams (piliakalnių, upių krantų).

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas šaknis
Commons-logo.svg Vikiteka: Šaknis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka