Gajoji pušis

Pinus longaeva

Gajoji pušis (Pinus longaeva)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Pušiniai ( Pinaceae)
Gentis:	Pušis ( Pinus)
Rūšis:	Gajoji pušis ( Pinus longaeva)

Binomas

Pinus longaeva
D.K.Bailey, 1970

Gajosios pušies paplitimo arealas

Š.Amerikos žemyno vakaruose

Gajosios pušies spygliai su kankorėžiais (dešinėje nesubrendusiu), Gyvačių kalnuose, Nevada

Gajoji pušis (Pinus longaeva) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Vienas iš trijų brislekono pušų rūšių.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie medžiai natūraliai auga Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose (JAV p.v.), tai yra Jutoje, Nevadoje ir l.ribotoje rytų Kalifornijos dalyje – Baltuosiuose, Injaus kalnuose, Panaminto kalnų grandinėje, Mono bei Injaus apygardose. Nevadoje aptinkama Didžiojo Baseino aukštesnėse kalnų grandinės nuo (angl. Spring Mountains) kalnų kiek šiauriau Las Vegaso iki Rubininių kalnų (angl. Ruby Mountains) ir Jutoje Vasečio kalnagūbriuose (angl. Wasatch Range).

Atsiradus grybeliniam (lot. Cronartium ribicola) virusui, nukentėjo daug šios rūšies medžių. Dabar gajoji pušis yra įtraukta į tarptautinės raudonosios knygos sąrašus. Jos saugomos senoviniame balfūro pušų miške (Kalifornija), esančiame Baltuosiuose kalnuose ir Didžiojo Baseino nacionaliniame parke esančiame Nevados valstijoje, kur medžių pjovimas uždraustas.

Rūšies požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neaukštas ar vidutinio aukščio medis užaugantis iki 5-15 metrų aukščio ir iki 2,5-3,6 m kamieno skersmens. Žievė ryškiai oranžinė ar geltona, plona, žvynuota. Lapeliai (Spygliai) auga pluoštais po penkis, stamboki ir iki 2,5-4 cm ilgio, nuo ryškiai žalios iki melsvai žalios spalvos jų apatinėje dalyje. Ant medžio lapeliai (Spygliukai) išsilaiko 45 metus ir tai ilgiausiai lyginant su visomis planetoje augančiomis medžių rūšimis.

Kankorėžiai 5-10 cm ilgio ir 3-4 cm pločio (kada neprasidarę), kiaušinio pavidalo, cilindriški. Kol kankorėžiai jauni, jie buna žalios ar purpurinės spalvos, vėliau subrendę (po 16 mėn.) oranžinės-tamsiai geltonos spalvos. Prasidarius kankorėžiams, sėklos nedelsiant išsibarsto. Jos yra apie 5 mm ilgio su 12 to 22 mm sparneliais. Dažniausiai jas išsklaido vėjas, bet dalį jų išsklaido ir (lot. Nucifraga columbiana) rūšies paukščiai, kurie jas ištraukia iš prasiskleidusių kankorėžių. (lot. Nucifraga columbiana) rūšies paukščiams šios sėklos kaip maisto šaltinis ir dalį jų jie bando paslėpti vėliasniam naudojimui, bet vėliau jų nepanaudotos sudygsta ir išauga į medžius.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai pati ilgaamžiškiausia Žemėje gyvuojanti organizmų rūšis. Yra žinomas augantis šios rūšies Metušelo medis Methuselah, kurio amžius siekia net 4855 metus (2023 metais). Šio individo amžius nustatytas pagal medžio metinės rieves. Jis vis dar auga senoviniame Balfūro pušų miške esančiame Baltuosiuose kalnuose, netoli Bišopo (Kalifornija). Tai pats seniausias augantis medis mūsų planetoje. Siekiant jį išsaugoti, tiksli medžio augimo vieta nėra skelbiama, kadangi 1964 metais buvo nupjautas šios pačios rūšies dar senesnis Prometėjo medis, kurio amžius siekė 4862 metus. Baltuosiuose kalnuose seniausios gajosios pušys aptinkamos šių kalnų šiauriniuose šlaituose. Jos yra vidutiniškai 2000 metų amžiaus. Tuo tarpu šių kalnų grandinių pietiniuose šlaituose augančios gajosios pušys vidutiniškai yra 1000 metų amžiaus. Dėl jų paplitimo areale esančių savotiškų klimatinių sąlygų bei medienos patvarumo, gajosios pušys natūralioje gamtoje gali išlikti riogsančios šalia augančių net apie 7000 metų.