Gajoji pušis

Pinus longaeva

Gajoji pušis (Pinus longaeva)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Pušiniai ( Pinaceae)
Gentis:	Pušis ( Pinus)
Rūšis:	Gajoji pušis ( Pinus longaeva)

Mokslinis pavadinimas

Pinus longaeva
D.K.Bailey, 1970

Gajosios pušies paplitimo arealas

Š.Amerikos žemyno vakaruose

Gajosios pušies šakelė su kankorėžiais

Gajosios pušies spygliai su kankorėžiais (dešinėje nesubrendusiu), Gyvačių kalnuose, Nevada

Gajosios pušies viršūnė

Gajoji pušis, (lot. Pinus longaeva, angl. Great Basin Bristlecone Pine) - pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Vienas iš trijų brislekono pušų rūšių.

Paplitimas[taisyti]

Šie medžiai savaime auga Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose (JAV p.v.), tai yra Jutoje, Nevadoje ir l.ribotoje rytų Kalifornijos dalyje - Baltuosiuose, Injaus kalnuose, Panaminto kalnų grandinėje, Mono bei Injaus apygardose. Nevadoje aptinkama Didžiojo Baseino aukštesnėse kalnų grandinės nuo (angl. Spring Mountains) kalnų kiek šiauriau Las Vegaso iki Rubininių kalnų (angl. Ruby Mountains) ir Jutoje Vasečio kalnagūbriuose (angl. Wasatch Range).

Atsiradus grybeliniam (lot. Cronartium ribicola) virusui, nukentėjo daug šios rūšies medžių. Dabar gajoji pušis yra įtraukta į tarptautinės raudonosios knygos sąrašus. Jos saugomos senoviniame balfūro pušų miške (Kalifornija), esančiame Baltuosiuose kalnuose ir Didžiojo Baseino nacionaliniame parke esančiame Nevados valstijoje, kur medžių pjovimas uždraustas.

Rūšies požymiai[taisyti]

Neaukštas ar vidutinio aukščio medis užaugantis iki 5-15 metrų aukščio ir iki 2,5-3,6 m kamieno skersmens. Žievė ryškiai oranžinė ar geltona, plona, žvynuota. Lapeliai (Spygliai) auga pluoštais po penkis, stamboki ir iki 2,5-4 cm ilgio, nuo ryškiai žalios iki melsvai žalios spalvos jų apatinėje dalyje. Ant medžio lapeliai (Spygliukai) išsilaiko 45 metus ir tai ilgiausiai lyginant su visomis planetoje augančiomis medžių rūšimis.

Kankorėžiai 5-10 cm ilgio ir 3-4 cm pločio (kada neprasidarę), kiaušinio pavidalo, cilindriški. Kol kankorėžiai jauni, jie buna žalios ar purpurinės spalvos, vėliau subrendę (po 16 mėn.) oranžinės-tamsiai geltonos spalvos. Prasidarius kankorėžiams, sėklos nedelsiant išsibarsto. Jos yra apie 5 mm ilgio su 12 to 22 mm sparneliais. Dažniausiai jas išsklaido vėjas, bet dalį jų išsklaido ir (lot. Nucifraga columbiana) rūšies paukščiai, kurie jas ištraukia iš prasiskleidusių kankorėžių. (lot. Nucifraga columbiana) rūšies paukščiams šios sėklos kaip maisto šaltinis ir dalį jų jie bando paslėpti vėliasniam naudojimui, bet vėliau jų nepanaudotos sudygsta ir išauga į medžius.

Amžius[taisyti]

Tai pati ilgaamžiškiausia Žemėje gyvuojanti organizmų rūšis. Yra žinomas augantis šios rūšies Metušelo medis Methuselah, kurio amžius siekia net 4842 metų (2011 metais). Šio l.seno individo amžius nustatytas pagal medžio metinės rieves. Jis vis dar auga senovinėje balfūro pušų miške esančiame Baltuosiuose kalnuose, netoli Bišopo (Kalifornija). Tai pats seniausias augantis medis mūsų planetoje. Dėl jo saugumo priežasčių, tiksli augimo vieta nėra skelbiama, nuo kada šios pačios rūšies dar senesnis Prometėjo medis, kurio amžius – 4862 metai, buvo nupjautas 1964 metais. Baltuosiuose kalnuose seniausios gajosios pušys aptinkamos šių kalnų šiauriniuose šlaituose vidutiniškai 2000 metų amžiaus, lyginant šių kalnų grandinėse augančiomis pietiniuose šlaituose - vidutiniškai yra 1000 metų amžiaus. Dėl jų paplitimo areale esančių savotiškų klimatinių sąlygų ir jų medienos patvarumo, jos natūralioje gamtoje gali išlikti nusibaigę riogsančios šalia augančių net apie 7000 metų.