Angola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Angolos Respublika – valstybė pietvakarių Afrikoje. Ribojasi su Namibija, Kongo Demokratine Respublika, Kongu, Zambija ir Atlanto vandenynu.

Turinys 1 Istorija 1.1 Angolos pilietinis karas 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 3.1 Kabindos anklavas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Kongo civilizacija
Bantu migracija
Valstybės XIII-XV a.:
Kongas, Ndongas, Matamba
Valstybės XV-XIX a.:
Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu
Kolonijos XVIII-XX a.:
Portugalų Vakarų Afrika, Belgijos Kongas, Prancūzų Ekvatorinė Af.
Nepriklausomybė:
Angola, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika

Pagrindinis straipsnis: Angolos istorija

Istorija iki XIX a.: Kongo civilizacija, Mbundu, Ovimbundu

Dabartinė Angolos teritorija susiformavo XVIII a., ją kolonizavus Portugalijai. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Zambijos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis.

Šiaurinėje Angoloje XIII a. susikūrė seniausia civilizacijos valstybė - Kongo imperija, o Angolos teritorijoje buvo jos sostinė Mbanza Kongo. Į pietus nuo Kongo, centrinėje Angoloje gyveno mbundai, kurie panašiu metu įkūrė savo valstybes Matambą ir Ndongą.

XV a. portugalai pasiekė šias Afrikos pakrantes, užmezgė ryšius su Kongo imperija. XVI a. mbundų pakrantėje jie įkūrė Luandos miestą, kuris ilgainiui tapo Portugalijos Vakarų Afrikos politiniu centru. Kitas miestas piečiau, - Bengela, - irgi vykdė ekspansiją į žemyno gilumą.

XVII a. portugalai siekė užkariauti vietines valstybes, tačiau vienu metu Ndongo karalienei Nzingai pavyko suvienyti jas į bendrą kovą prieš portugalus. Tačiau nepaisant to, 1670 m. portugalai užėmė Ndongą. Kadangi šios valstybs valdovai tituluodavosi ngola, ilgainiui šis žodis prigijo visai šaliai, virsdamas Angola.

XVIII a. portugalai skverbėsi vis giliau į žemyną, prekiaudami su ovimbundais, kurie įkūrė valstybes centrinėje Angoloje ir tapo tarpininkais tarp europiečių ir valstybių žemyno gilumoje, ypač Lundos, Alujanos imperijų.

1885 m., per Berlyno konferenciją, buvo nustatytos Portugalijos Vakarų Afrikos ribos, kurios ir tapo dabartinės Angolos teritorija. Rytinės sienos buvo nustatytos 1891 m., sutartimi su Britanija, kuri užgrobė Barotselandą.

Portugalijos kolonijoje stiprėjant diskriminacijai, prasidėjo vietinių tautų judėjimai, kurie 1961 m. išaugo į Angolos nepriklausomybės karą. 1975 m. Angola galutinai iškovojo nepriklausomybę.

[taisyti] Angolos pilietinis karas

Kai jau buvo žinoma, jog Portugalijos valdymo organai ir kariuomenė paliks Angolos teritoriją ir perduos valdžią nacionalistinėms grupėms, prasidėjo masinis civilių Portugalijos piliečių išvykimas. Angolos pilietinis karas (1975 - 2002) vienas didžiausių ir kruviniausių šaltojo karo konfliktų kilo iškart po nepriklausomybės suteikimo ir truko 27 metus nuniokodamas ekonomiką, socialinę santvarką ir žlugdydamas naujai gavusios nepriklausomybę šalies stabilumą. Dėl valdžios tarpusavyje kovojant trims didelėms ir dar kelioms mažesnėms grupuotėms žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių. Milijonai Angolos pabėgėlių buvo priversti išvykti iš šalies arba persikraustyti į kitus regionus Angoloje.

Angolos liaudies judėjimo už išsivadavimą (MPLA) šalininkai daugiausia yra Kimbundu kalbantys žmonės ir multirasinė Luandos inteligentija. Pilietinio karo metu MPLA rėmė Sovietų Sąjunga, Kuba ir Mozambikas. Nacionalinis Angolos išlaisvinimo frontas (FNLA), kurio šaknys yra Bakongo etninė grupė šalies šiaurėje, buvo remiamas Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos Liaudies Respublikos ir Mobutu vyriausybės Zaire. Jungtinės Amerikos Valstijos, Pietų Afrikos Respublika ir keletas kitų Afrikos valstybių taip pat rėmė Jonas Savimbi vadovaujamą Nacionalinę sąjungą visiškai Angolos nepriklausomybei pasiekti (UNITA), kurios etninis ir regioninis pagrindas yra Ovimbundu tauta, gyvenanti Angolos centrinėje dalyje.

2002 metais karą laimėjo MPLA, dabar - tai vyraujanti politinė jėga Angoloje, nors visos konflikto pusės yra aktyvios politiškai.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Angolos politinė sistema

Vykdomoji valdžia yra sudaryta iš Prezidento (šiuo metu José Eduardo dos Santos), Ministro Pirmininko (šiuo metu Fernando da Piedade Dias dos Santos) ir Ministrų tarybos. Šiuo metu politinė valdžia koncentruota prezidentūroje. Ministrų taryba sudaryta iš ministrų ir viceministrų, kurie reguliariai susitinka apsvarstyti aktualius šalies politinius reikalus. 18 provincijų gubernatoriai yra skiriami prezidento, jam jie ir yra atsakingi. 1992 metų Konstitucija nustato plačias galimas valdžios struktūros schemas ir nusako šalies piliečių teises ir pareigas. Šalies įstatymai yra pagrįsti Portugalijos įstatymais ir paprotine teise, bet yra silpni ir fragmentuoti, o teismai veikia tik dvylikoje savivaldybių iš 140. Aukščiausiasis teismas atlieka apeliacinio teismo funkcijas. Konstitucinis teismas, nors įstatymiškai numatytas, dar nedirbo.

2008 m. rugsėjo 5 d. vykusiuose parlamento rinkimuose MPLA laimėjo 81 % balsų. Daugiausiai vietų gavusiai opozicinei partija UNITA teko 10 % balsų. Šie rinkimai buvo pirmieji po 1992 m.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Angolos provincijos

Angola suskirstyta į 18 provincijų:

Provincija	Plotas (km²)	Gyventojų (2001 m.)	Administracinis centras
Bengo	31 371	189 600	Caxito
Benguela	31 788	716 300	Benguela
Bié	70 314	1 320 800	Kuito
Kabinda	7 270	203 700	Kabinda
Cunene	89 342	244 500	Ondjiva
Huambo	34 274	1 765 100	Huambo
Huíla	75 002	950 600	Lubango
Cuando Cubango	199 049	133 200	Menongue
Luanda	2 418	2 468 900	Luanda
Malanje	97 602	1 032 200	Malanje
Moxico	223 023	362 100	Luena
Namibe	58 137	153 200	Namibe
Pietų Cuanza	55 660	669 100	Sumbe
Pietų Lunda	45 649	152 100	Saurimo
Šiaurės Cuanza	24 190	406 500	N'dalatando
Šiaurės Lunda	102 783	307 600	Lucapa
Uíge	58 698	1 032 800	Uíge
Zaire	40 130	320 800	M'banza Kongo

[taisyti] Kabindos anklavas

Pagrindinis straipsnis: Kabinda

7,283 km² dydžio šiaurinė Angolos provincija yra išskirtinė dėl to, kad yra atskirta nuo likusios šalies dalies 60 km pločio Kongo Demokratinės Respublikos ruožu palei Kongo upę. Kabinda ribojasi su Kongo Respublika šiaurėje ir šiaurės rytuose bei su Kongo Demokratine Respublika rytuose ir pietuose. Kabindos miestas yra provincijos centras. Kabindos provincijoje daug tropinių miškų, todėl provincijoje gaminamas kietmedis, kava, kakava, gumos žaliava ir palmių aliejus. Geriausiai žinomas provincijos produktas yra nafta, todėl kartais Kabinda dar vadinama "Afrikos Kuveitu". Provincijos naftos gavyba iš jos telkinių vandenyne prie jos krantų jau dabar sudaro daugiau nei pusę visos Angolos naftos gavybos kiekio. Nafta palei Kabindos pakrantę buvo pradėta išgauti dar Portugalijos valdymo laikais, apie 1968 metus.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Angolos geografija

Būdama 1,246,700 km² ploto, Angola yra 23-ia šalis pagal dydį pasaulyje.

Angola ribojasi su Namibija pietuose, su Zambija - rytuose, su Kongo Demokratine Respubilka - šiaurės rytuose. Šalį iš vakarų skalauja Atlanto vandenynas. Cabindos anklavas ribojasi su Kongo Respublika šiaurėje. Angolos sostinė Luanda yra Atlanto vandenyno pakrantėje, šalies šiaurės vakaruose. Angolos vidutinė temperatūra žiemą yra apie 16 °C, o vasarą - apie 21 °C.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Angolos ekonomika

Angolos turtingas žemės ūkio sektorius yra pagrindinis prasigyvenimo šaltinis daugumai šalies gyventojų. Maistas turi būti gabenamas todėl, kad šalis kenčia nuo pilietinio karo. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava ir cukranendrės. Auginami kukurūzai, sizalis, medvilnė, tabakas, bananai. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Auginami galvijai, avys, ožkos, kiaulės.

Angola turi turtingus mineralinius išteklius. Nafta, dauguma jos yra prie Angolos krantų, yra pelningiausias produktas, teikia 50 % šalies BVP ir 90 % šalies eksporto. Deimantų kasyba taip pat yra svarbi ekonomimkos šaka. Išgaunamos gamtinės dujos, šalis turi geležies rūdos, fosfatų, vario, aukso, boksitų, urano išteklių. Šalyje yra metalų, žuvies, mėsos apdirbimo, cemento, tabako, tekstilės gamybos pramonė.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kinija, Pietų Korėja, Portugalija, Prancūzija.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Angolos gyventojai

37 % Angolos gyventojų priklauso Ovimbundu, 25 % - Kimbundu, 13 % - Bakongo etninėms grupėms. 2 % gyventojų yra mestiços (maišyti europiečiai ir vietiniai afrikiečiai), 1 % - europiečiai, o 22 % - kitų etninių grupių. ^[1]

Manoma, jog Angoloje 2007 metų pabaigoje buvo 12 100 pabėgėlių, ir 2 900 prieglobsčio prašančių asmenų. 11 400 šių pabėgėlių buvo iš Kongo Demokratinės Respublikos.^[2]

Portugalų kalba yra pirmoji kalba 60 % šalies gyventojų ir antroji kalba dar 20 % populiacijos. Taip pat kalbama įvairiomis afrikiečių kalbomis. Pasak 1998 m. apskaičiavimų, 47 % gyventojų yra vietinių religijų atstovai, 38 % - Romos katalikai ir 15 % - protestantai.^[1]

Pasak 2001 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Angoloje yra 67,4 % (vyrų - 82,9 % , moterų - 54,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 38,2 metų (vyrų - 37,24 m., moterų - 39,22).^[1]Gyventojų amžiaus struktūra: ^[1]

• 0-14 metų: 43,5 %
• 15-64 metų: 53,7 %
• virš 65 metų: 2,7 % (2009 m. apsk.)

AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų: 2,1 %. Mirčių nuo AIDS per metus: 11 000 (2007 m. apsk.)^[1]

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Angolos kultūra

Portugalija valdė Angolą 400 metų ir padarė didelę įtaką Angolos kultūrai. Angolos vietinė kultūra, kuri yra daugiausia Bantu, yra susimaišiusi su Portugalijos kultūra.

[taisyti] Kita informacija

• Angolos ryšiai
• Angolos transportas
• Angolos karinės pajėgos
• Angolos tarptautiniai santykiai
• Angolos šventės

[taisyti] Nuorodos

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2 1,3 1,4} CIA - The World Factbook - Angola
2. ↑ [U.S. Committee for Refugees and Immigrants. "World Refugee Survey 2008." Available Online at: http://www.refugees.org/countryreports.aspx?id=2117. pp.37 ]

Vikiteka