Šiaurės sala
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės sala (maor. Te Ika-a-Māui, angl. North Island) – viena iš dviejų didžiųjų N. Zelandijos salų.
Salos plotas – 113 729 km². Pagal dydį, tai antroji N. Zelandijos sala; pasaulyje ji užima 14 vietą. 2011 m. saloje gyveno apie 3 360 000 žmonių.
Nuo Pietų salos Šiaurės salą skiria Kuko sąsiauris.
Šiaurės salos centre yra Vulkaninė plynaukštė. Joje yra vulkanų (aukščiausias Ruapehu, 2797 m), geizerių; dažni žemės drebėjimai.
Šiaurės saloje yra ilgiausia N. Zelandijos – Vaikato upė (Waikato River). Saloje ir didžiausias – Taupo ežeras (Lake Taupo).
Didžiausi salos miestai:
- Oklendas (Auckland) – apie 1,2 mln. gyv.
- Velingtonas (Wellington) – apie 300 tūkst. gyv.
- Hamiltonas (Hamilton) – apie 100 tūkst. gyv.
