Dendrologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dendrologija (sen. gr. δένδρον 'medis' + -λογία 'susijęs su mokslu') – mokslas, tiriantis sumedėjusius augalus (medžius, krūmus ir krūmokšnius), jų morfologiją, sistematiką, anatomiją, fiziologiją, ekologiją, geografiją, aklimatizaciją, genetiką, ūkinę panaudą. Viena svarbiausių dendrologijos problemų – sumedėjusių augalų adaptacija naujoje aplinkoje. Taip pat siejama su miškų ūkio vystymu, miškų, parkų apželdinimu.
Dendrologijos mokslas atsirado XVII a. pab. – XVIII a. pr[1].
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Dendrologija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 409 psl.
