Kaliforninis kedrotis

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Calocedrus decurrens
Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens)
Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens) augantis
Josemičio nacionaliniame parke

Nesaugoma, populiacijai išnykimas negresia
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
( Cupressaceae)
Gentis: Kedrotis
( Calocedrus)
Rūšis: Kaliforninis kedrotis
( Calocedrus decurrens)
Binomas
Calocedrus decurrens
(Torr.) Florin, 1956
Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens)
Kaliforninio kedročio (Calocedrus decurrens)
paplitimo arealas

Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kedročių (Calocedrus) genties visžalis ir vienanamis augalas, kurio atskiri vyriški ir moteriški žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio.

Kaliforninio kedročio šakelė su jaunais kankorėžėliais
Kaliforninio kedročio šakelė su prasivėrusiais kankorėžėliais
Kaliforninis kedrotis iš apačios ir jo kamienas
Kankorėžėlis ir jo sėklytės
Calocedrus decurrens

Natūralus paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaiminis natūralus augimo arealas – palyginus nedidelis Šiaurės Amerikos žemyno vakarų, pietvakarių ruožas. Tai JAV esantis vakarų Oregonas, Nevadoje apie Tahou ežerą ir Kalifornija. Meksikos teritorijoje savaime paplitęs šiaurinėje Žemutinės Kalifornijos dalyje. Šiauriniuose jo paplitimo regionuose auga 50-2010 metrų aukščio altitudėse, pietiniam areale auga 910–2960 metrų aukščio altitudėse. Šiaurinė išplitimo riba yra Hudo kalno pietinė nuokalnė, o pietinis išplitimas ribojasi San Pedro Martiro kalnynu (Sierra de San Pedro Mártir), remiantis Powers ir Oliver 1990 m. duomenimis.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaliforninių kedročių natūralaus paplitimo areale klimatas apibūdinamas kaip su sausomis vasaromis, įprastai mažiau kaip 25 mm kritulių per mėnesį. Metinė temperatūra radikaliai svyruojanti nuo -34 °C iki +48 °C. Metinis kritulių kiekis tarp kurių dalis yra sniegas, įvairuoja nuo 380 mm iki 2030 mm, su sausringiausia vietove šios rūšies netoli šiaurinės paplitimo ribos esančia Oregone ir šiaurės rytų Kalifornijoje. Priskiriamas septintai (7) augalijos atšiaurumo zonai, kurioje temperatūra nukrenta iki -17,7 °C -12,2 °C šalčio (pagal Bannister ir Neuner 2001 m.). Puikiai toleruoja karštį, gerai prisitaikę augti sausringuose regionuose su skurdžiu, nemaistingu dirvožemių, pakenčia dalinį pavėsį.

Dirvožemis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga ant labai skirtingų dirvožemio tipų – nuo kvarcinių iki molingų. Bet geriausiai auga giliuose, gerai pralaidžiuose, lengvai rūgštinguose priemoliuose, saulėtose vietovėse, kanjonuose prie netoli vandeningų pakrančių ir subalpinio tipo ežerų pakrantėse.

Auginimas kituose regionuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra introdukuotas ir kitose planetos vietovėse, kur nuo natūralaus paplitimo arealo, klimatas yra atšiauresnis, su vėsokomis vasaromis - ypač JK rytinėje dalyje ir kitose šiaurės vakarų Europos vietose, bei Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės vakaruose, netoli Ramiojo vandenyno pakrantės.

Auginimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis „Rojaus sodai“[1] interneto svetainės forumo moderatoriaus pateiktais duomenimis, kaliforniniai kedročiai gali pakankamai sėkmingai augti ir Lietuvoje. Yra teigiama kad Vilniaus regione augantys jauni kaliforninių kedročių medeliai praktiškai be jokių apšalimo požymių, puikiai išsilaikė per labai šaltas 2010 m. ir 2011 m. žiemas. O perkant jų sėklytes iš užsienio, patartina rinktis iš populiacijų, augančių savaiminiam šiaurės rytų areale (Oregono centrinėje dalyje), kurios ten dažniau patiria didesnius šalčius nei pietvakarinės jų populiacijos ir tokiu būdu šie medžiai gali būti labiau atsparesni ir Lietuvos žiemos speigams.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambus medis, vidutiniškai užauga apie 18-46 m aukščio bei 90-150 cm skersmens kamienu.

  • Aukščiausias dabar auga Oregono Umpqua valstybiniame miške (Umpqua National Forest) (pagal Van Pelt 2000, 2001), jis 69,8 metrų aukščio ir 175 cm skersmens kamienu.
  • Storiausiu kamienu ir žinomas kaip „Alex Hole Cedar“ auga šiaurinėje Kondrio kalnų (Condrey Mountain) dalyje, valstybei priklausančiame Rauž riverio (Rogue River National Forest) miške (Oregonas), jo skersmuo 456 cm.
  • Didžiausio tūrio žinomas kaip „Devil’s Canyon Colossus“ auga Devils kanjone (Devil’s Canyon) netoliese Sojabaro (Sawyers Bar) Marmurinių kalnų tyruose (Marble Mountain Wilderness), Kalifornijoje. Jo tūris 223 m³, aukštis 50,3 m, kamieno skersmuo 378 cm.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra duomenys apie augantį 933 metų amžiaus (pagal Carder 1995 m.) kaliforninį kedrotį, bet trūksta tikslesnių šaltinių.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sakingas ir kvapus, siauros kūgio formos lajos medis. Žievė šviesiai arba rausvai ruda, stora, subrendusių arba senų medžių suskilinėjusi vertikaliai giliom keterom. Lapeliai laikosi ištisus metus, kurie 3-14 mm ilgio, blizgančios žalios spalvos it žvyneliai. Kankorėžėliai 20–35 mm ilgio, nuo blyškiai žalsvo kol nesubrendę, ar subrendę iki oranžinio, gelsvai rudo atspalvio su keturiais, rečiau šešiais žvyneliais. Kankorėžėliai subręsta per 8 mėnesius. Juose esančios sėklytės įskaitant ir jų sparnelius 14-25 mm ilgio, nuo raudonai rudos iki gelsvai rudos spalvos.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaliforninis kedrotis dėl gražios, labai siauros kolonos formos lajos, plačiai sodinamas ir kaip dekoratyvinis medis. O kadangi jo mediena minkšta, gaminami pieštukai, kuriuos vėliau lengvai galima nudrožti ir neskilinėja didelėmis atplaišomis.

Pavadinimas ir sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Abies cupressoides Poir.
  • Heyderia decurrens (Torr.) K.Koch
  • Libocedrus decurrens Torr.
  • Thuja craigana A.Murray bis
  • Thuja decurrens (Torr.) Voss

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.