Didysis mamutmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sequoiadendron giganteum
Didysis mamutmedis
Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum),
Generolo Šermano medis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
(Wikispecies-logo.svg Cupressaceae)
Pošeimis: Sequoioideae
(Wikispecies-logo.svg Sequoioideae)
Gentis: Mamutmedis
(Wikispecies-logo.svg Sequoiadendron)
Rūšis: Didysis mamutmedis
(Wikispecies-logo.svg Sequoiadendron giganteum)
Sequoiadendron giganteum levila.png
Didžiojo mamutmedžio savaiminio paplitimo arealas.

Kalifornija, JAV

Didysis mamutmedis, dažnai klaidingai vadinamas gigantiškąja sekvoja (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. Giant Sequoia, Sierra Redwood, Wellingtonia) – kiparisinių šeimos (Cupressaceae) medžių rūšis, vienintelė mamutmedžių gentyje.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime auga tik labai nedidelėje teritorijoje – JAV vakaruose, Kalifornijoje esančiuose Siera Nevados kalnuose (daugiausia Karalių kanjono ir Sekvojos nacionaliniuose parkuose).[1] Dabar plačiai auginamas už savaiminio paplitimo arealo ribų, tai Šiaurės Amerikos žemyno š. v. iki pat Kanados Britų Kolumbijos p.v. dalies, pietinėje JAV dalyje, p.r. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, pietų ir centrinėje Čilėje. Taip pat auginamas ir atšiauresnio klimato Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.

Mamutmedžiai gali atlaikyti -31 °C ar net žemesnę temperatūrą jeigu šaltis tęsiasi neilgai ir aplink medį gausi sniego paklodė. Bet už natūralaus arealo paplitimo ribų, jo lapija gali nukentėti nuo atšiauraus vėjo, taip pat nepakenčia per didelės dirvožemio drėgmės.

Į Europą pirmą kartą jas atgabeno 1853 metų rugsėjį, škotų kilmės John D. Matthew, kuris surinko nedidelį kiekį sėklų Kalavero giraitėje. Dar didesne mamutmedžių sėklų siuntą tų pačių metų gruodžio mėnesį į Angliją (netoli Ekseterio) atgabeno William Lobb, kuris taip pat sėklas buvo surinkęs toje pačioje Kalavero giraitėje. Vėliau šios siuntos sėklos buvo plačiai išplatintos Europoje. Nuo mamutmedžių atradimo, iki šių dienų buvo išvesta daug sukultūrintų šio medžio veislių, formų, ypač Europoje.

Pavienių entuziastų dėka, mamutmedžiai bandomi auginti ir Lietuvoje, nors jiems ir per atšiaurus mūsų šalies klimatas, nes per žiemos sezoną medeliai apšąla. Auginant juos, žiemos metu, o ypač jaunus medelius būtina pridengti.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiojo mamutmedžio šakelė

Didžiųjų mamutmedžių Žievė plaušuota, stora (iki 90 cm) ir tai turi didelę reikšmę medžiui apsisaugojant nuo ugnies pažeidimo. Lapeliai 3-6 mm ilgio, amžinai žaliuojantys. Kankorėžiai 4-7 cm ilgio, subręsta per 18-20 mėnesių, nors paprastai jie išlieka žali iki 20 metų. Kankorėžyje būna apie 230 sėklų. Jos tamsiai rudos, 4–5 mm ilgio ir 1 mm pločio su 1 mm pločio geltonai rudu sparneliu kiekvienoje sėklos pusėje. Kartais sėklos ima kristi, kada vėlai vasarą nuo karščio kankorėžių lukštai (žvynai) ima trauktis, nors paprastai sėklos iškrenta, kada kankorėžis džiūva nuo ugnies karščio arba buna pažeistas vabzdžių.

Aukštis, kamieno storis, tūris, amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Vieni aukščiausių, masyviausių ar vieni su storiausiu kamienu, vieni ilgiausiai gyvenančių medžių rūšių. Vidutinis subrendusio medžio aukštis 50-85 m, kamieno skersmuo iki 6-8 m.

  • Didieji mamutmedžiai – masyviausi medžiai Žemėje pagal tūrį, tarp kurių pats masyviausias "Generolo Šermano" medis 1489 m³ tūrio.
  • "Generolo Šermano" medis apytikriai sveria apie 210 tonų.
  • Vieni aukščiausių medžių Žemėje. Dabar žinomas aukščiausias bevardis mamutmedis medis 95,8 m aukčio.
  • Didžiausios kamieno apimties "Waterfall Tree" medis - 47 m.
  • Su masyviausiu kamieno pamato skersmeniu "Waterfall Tree" ir "Tunnel Tree" medžiai - 17 m.
  • Su masyviausiu medžio kamieno skersmeniu žmogaus krūtinės aukštyje "General Grant" medis - 8,8 m.
  • Turintis masyviausią šaką "Arm Tree" medis - 3,9 m.
  • Storiausia žievė - 91 cm.
  • Vieni ilgiausiai vegetuojančių medžių Žemėje. "Muir Snag" medis seniausias ir vegetuojantis yra 3266 metų amžiaus. Amžius oficialiai nustatytas pagal medžio rieves.

Masyviausi individai:

  1. Generolo Šermano medis – aukštis 84,2 m, apimtis 33,0 m, tūris 1489 m³
  2. Generolo Granto medis – aukštis 82,0 m, apimtis 33,5 m, tūris 1357 m³
  3. Prezidento medis – aukštis 73,4 m, apimtis 28,4 m, tūris 1318 m³
  4. Linkolno medis – aukštis 78,0 m, apimtis 30,0 m, tūris 1275 m³
  5. Stagg – aukštis 74,1 m, apimtis 33,2 m, tūris 1249 m³
  6. Boole medis – aukštis 81,9 m, apimtis 34,8 m, tūris 1244 m³
  7. Robert E. Lee – aukštis 78,2 m, apimtis 26,8 m, tūris 1235 m³
  8. Franklin – aukštis 68,2 m, apimtis 28,9, tūris1223 m³
  9. King Arthur – aukštis 82,4 m, apimtis 31,8, tūris1151 m³
  10. Monroe – aukštis 75,5, apimtis, 27,8, tūris 1183 m³

Aukščiausi individai:

  1. Aukštis 95,8 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške.
  2. Aukštis 94,9 m, apimtis 4,87 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, jį pastebėjo Michael Taylor 1998 metų liepą. Kopė ir su rulete jį išmatavo Steve Sillett
  3. Aukštis 94,8 m, kamieno skersmuo 3,04 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Jį pastebėjo Chris Atkins, Taylor 2003 metais.
  4. Aukštis 93,9 m, kamieno skersmuo 5,02 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, tai yra už 152 metrų į pietus nuo antro pagal aukštį (94,9 m) mamutmedžio. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).
  5. Aukštis 93,3 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).
  6. Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke netoli trečio pagal aukštį (94,8 m) mamutmedžio.
  7. Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. (Preliminarūs duomenys).
  8. Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.
  9. Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.
  10. Aukštis 91,7 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

  1. USDA Forest Service – Sequoia National Forest

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Didysis mamutmedis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka