Nigerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Federal Republic of Nigeria
Nigerijos vėliava Nigerijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Nigerija žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų (ofic.), jorubų, igbo, hausų
Sostinė Abudža
Didžiausias miestas Lagosas
Valstybės vadovai Goodluck Jonathan
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
923 768 km² (31)
1,4 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
131 859 731 (9)
142,74 žm./km² (51)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
188,50 mlrd. $ (45)
1 400 $ (165)
Valiuta Naira
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
netaikomas
Nepriklausomybė
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1960 m. spalio 1 d.
Valstybinis himnas Nigerijos himnas
Interneto kodas .ng
Šalies tel. kodas 234

Nigerija (oficialus pavadinimas Nigerijos Federacinė Respublika) – federacinė konstitucinė Vakarų Afrikos valstybė.

Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 150 mln. gyventojų; sostinė Abudža. Trys didžiausios šalies etninės grupės yra hausai, igbai ir jorubai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos istorija.

Apie ikikolonijinę Šiaurės Nigerijos istoriją: Sahelio civilizacija, Hausų valstybės, Kanem-Bornu

Apie ikikolonijinę Pietų Nigerijos istoriją: Benino civilizacija

Dabartinė Nigerija kaip politinis vienetas susiformavo tik XX a. pradžioje, britams sujungus į vieną vienetą keletą skirtingų protektoratų. Iki tol Nigerijos istorija buvo atskirų civilizacijų ir valstybių istorija. Šiaurės Nigerija ir Pietų Nigerija, pasižyminčios skirtingomis geografinėmis ir kultūrinėmis savybėmis, vystėsi atskirai.

Šiaurės Nigerijoje pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjo Sahelio civilizacija. Čia radosi daug Hausų valstybių, kurios vykdė prekybą su Šiaurės Afrika, ir tuo pačiu introdukavo islamą, kuris yra vyraujanti religija šiaurės Nigerijoje ir dabar. Į rytus nuo Hausų, dabartinėje šiaurės rytų Nigerijoje klestėjo Kanemo ir Bornu valstybės. XVIII a. šioje teritorijoje susikūrė Fulbių imperija.

Pietų Nigerijoje II mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjo Benino civilizacija. Jos atstovai jorubai, igbai, biniai išvystė aukštą bronzos liejimo techniką ir sukūrė klestinčias teokratines valstybes. Jų kultūra buvo nešama į vakarus, į dabartinio Benino, Togo, Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto teritorijas. Nuo XV a. Benino civilizacijos tautos aktyviai prekiavo su europiečiais, perimdami iš jų daug technikos pasiekimų, krikščionybę ir aktyviai įsijungdamos į vergų prekybą.

Europos tautos pirmiausia kūrėsi Gvinėjos įlankos pakrantėse, todėl nuo XV a. bendravo su Benino civilizacijos tautomis. Jos statė savo fortus. Nuo XIX a., uždraudus vergų prekybą, europiečius ėmė dominti teritorijos, todėl britai čia pradėjo savo užkariavimus. Per visą XIX a. jie vieną po kitos pajungė visas Nigerijos tautas, tokiu būdu sukurdami dabartinės Nigerijos teritoriją.

1960 m. Nigerija iškovojo nepriklausomybę, tačiau jai teko sukurti bendrą šalies identitetą, kadangi dėl skirtingos istorijos atskiros tautos gana sunkiai sugyvena tarpusavyje. Ypač dideli nesutarimai egzistuoja tarp šiaurės Nigerijos hausų, Pietų Nigerijos jorubų ir igbų. Pastarieji puoselėja separatistines nuotaikas ir vienu metu buvo sukūrę atskirą valstybę Biafrą.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos politinė sistema.

Nigerija – federalinė respublika. Šalies galva ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis renkamas visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai (gali būti perrinktas kitai kadencijai). Vykdomąją valdžią taip pat atlieka Federalinė Vykdomoji Taryba. Įstatymų leidžiamąją valdžią atlieka dviejų rūmų parlamentas. Jį sudaro Senatas (109 nariai, renkami po 3 iš kiekvienos valstijos ir 1 iš sostinės, renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose) ir Atstovų Rūmai (346 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai).

Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, Nigerijoje klesti korupcija. Dažni konfliktai tarp atskirų etninių grupių. Dėl kultūrinės šalies įvairovės galioja kelios teisinės sistemos: angloamerikiečių teisė, paprotinė teisė, šariatas (šiaurinėse valstijose, kur dominuoja islamas).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos valstijos.

Nigerija padalinta į 36 valstijas ir vieną Federalinę sostinės teritoriją. Jų smulkesni padaliniai yra 774 Vietines vyriausybinės teritorijos (LGA). Kai kurios valstijos yra suformuotos senųjų čia egzistavusių valstybių (emyratų) pagrindu, kurių kai kurios dar yra išlaikę vietines valdovų dinastijas.

Nigerijos valstijos

Valstijų sąrašas:

  1. Abija
  2. Adamava
  3. Akva Ibomas
  4. Anambra
  5. Bauči
  6. Bajelsa
  7. Benuė
  8. Bornu
  9. Kroso upė (Cross River)
  10. Delta
  11. Eboni
  12. Edas
  1. Ekiti
  2. Enugu
  3. Imas
  4. Gombė
  5. Džigava
  6. Kaduna
  7. Kanas
  8. Kacina
  9. Kebi
  10. Kogi
  11. Kvara
  12. Lagosas
  1. Nasarava
  2. Nigeris
  3. Ogunas
  4. Ondo
  5. Osunas
  6. Ojo
  7. Platas
  8. Upės (Rivers)
  9. Sokotas
  10. Taraba
  11. Jobė
  12. Zamfara

Nigerijoje yra 6 miestai su daugiau nei 1 mln. gyventojų: Lagosas, Kanas, Ibadanas, Kaduna, Port Harkortas, ir Beninas. Lagosas yra didžiausias miestas visoje Afrikoje piečiau Sacharos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Zumos uola
Pagrindinis straipsnis – Nigerijos geografija.

Nigerija yra Vakarų Afrikoje, šalia Gvinėjos įlankos. Nigerijos plotas – 923 768 km² ir yra 32 iš didžiausių šalių (po Tanzanijos). Jos dydis panašus į Venesuelos, maždaug kaip du Kalifornijos plotai. Nigerija turi 4047 km sieną, kuri eina su Beninu (773 km), Nigeriu (1497 km), Čadu (87 km), Kamerūnu (1690 km), ir turi kranto liniją apie 853 km.

Nigerijos kraštovaizdis yra įvairus. Paplūdimiai, drėgnieji atogrąžų miškai, dykumos. Aukščiausias Nigerijos taškas – Čapal Vadis (2419 m).

Nigerijos pagrindinės upės yra Nigeris ir Benuė, kurios įteka į Nigerio deltą, vieną didžiausių pasaulio upių deltų.

Nigerija taip pat yra svarbus centras bioįvairovėje. Manoma, kad plotai, supantys Kalabarą, Kroso upę pasižymi didžiausia drugių įvairove.

Nigerija labiausiai išsiplečiantis topografinis regionas Nigerio ir Benuė upių slėniuose (kurie sujungia vienas į kitą ir sudaro "Y" formą). Į pietvakarius nuo Nigerio yra „tvirtas“ plokščiakalnis, o į pietryčius nuo Benuė kalvos ir kalnai yra visas kelias iki sienos su Kamerūnu. Pakrantės lyguma yra tiek pietvakariuose, tiek pietryčiuose.

Nigerija dalijama į 3 klimato sritis: tolimuosius pietus, tolimąją šiaurę ir likusį šalies plotą. Toli pietuose yra tropinių miškų sritis, kur metinis kritulių kiekis yra nuo 60 iki 80 cm per metus. Šiaurėje yra apibrėžiama beveik dykuma panašaus klimato, kur kritulių iškrenta mažiau nei 20 cm per metus. Likusioje šalies dalyje būdinga savana, kurioje kritulių iškrenta nuo 20 iki 60 cm per metus.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos ekonomika.

Nigerijos ekonomika priklausoma nuo naftos, nors yra gamtinių dujų ir mineralų (alavo, švino, cinko, asbesto, mangano, urano, boksito) telkinių. Daugiau nei trečdalis BVP sukuriama žemės ūkio sektoriuje (auginamos aliejinės palmės, sorgai, soros, medvilnė, kakavmedžiai). Naftos perdirbimo, tekstilės, maisto, automobilių, medienos apdirbimo pramonė. Svarbi ūkio šaka šalies pietuose – žvejyba. Pagrindiniai prekybos partneriai: JAV, Kinija, Brazilija, Jungtinė Karalystė, Ispanija.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nigerijos kalbų žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Nigerijos demografija.

Nigerija – gausiausiai gyvenama valstybė Afrikoje. Čia gyvena virš 130 mln. gyventojų. 51,7 % gyvena kaimuose, 48,3 % – miestuose. Šalis gyvenama tankiai: vidutinis gyventojų tankumas 145 žm./km². Tankiausiai gyvenamos pietinės valstijos, ypač Nigerio delta (Anambroje 863 žm./km², Imo 712 žm./km², Akva Ibome 554 žm./km²), rečiausiai gyvenami rytai ir šiaurės rytai (Taraboje 42 žm./km²).

Šalyje labai didelė etninė įvairovė. Gausiausios tautos: hausai ir fulanai 29 %, jorubai 21 %, igbai 18 %, idžavai 10 %, kanuriai 4 %, ibibijai 4 %, tijai 2 %. Iš viso gyvena ~250 tautų ir genčių. Tikinteji: musulmonai 50 % (daugiausia šiaurėje), krikščionys (katalikai, anglikonai, baptistai) 40 %, vietiniai tikėjimai 10 %.

Nigerijoje kalbama >500 kalbų. Valstybinė oficialioji kalba yra anglų, papltusios Nigerio-Kongo grupės kalbos – jorubų, igbų, hausų bei Nilo-Sacharos grupės kanurių kalba.

Nigerijoje gyvenimo sąlygos ir medicinis aptarnavimas prastos kokybės. Vidutinė gyvenimo trukmė 47 metai. Paplitęs ŽIV (nors kur kas mažesniais mastais nei pietų ar rytų Afrikoje), maliarija, cholera, miegligė.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Abudžos nacionalinė mečetė
Pagrindinis straipsnis – Nigerijos kultūra.

Dėl didelės etninės įvairovės Nigerijoje nėra vieningos kultūros: šiaurėje dominuoja islamiška hausų/fulanių kultūra, o pietinėje šalies dalyje neatsiejamai susimaišę vietinių afrikietiškų religijų ir krikščionybės tradicijos. Pietryčiuose dominuojanti grupė yra igbai (prie jų šliejasi ibibijai ir idžai), pietvakariuose – jorubai.

Musulmoniškoje šiaurinėje šalies dalyje nuo seno būdinga Sahelio virtuvė, kur svarbiausias angliavandenių šaltinis yra ryžiai, sorgas, sora, o pietinėje būdinga Gvinėjos įlankos virtuvė, kur maistui vartojamas jamsas, valgomoji kolokazija, valgomasis manijokas.

Pagrindinė sporto šaka – futbolas. Šalies nacionalinė rinktinė yra viena pajėgiausių žemyne, o jos futbolininkai rungtyniauja garsiuose pasaulio klubuose. Taip pat žaidžiamas krepšinis, yra talentingų boksininkų, lengvaatlečių.

Nigerija garsi savo rašytojais: Wole Soyinka 1986 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija, Chinua Achebe, Ben Okri, Chimamanda Ngozi Adichie, Ken Saro-Wiwa.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nigerija tarp faktų ir asmeninės patirties (sud. Raimonda Iškauskaitė, Egdūnas Račius). – Vilnius: Kronta, 2010. – 152 p.: iliustr. – ISBN 978–609-401-073-6

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Nigerija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Nigerija