Pliateriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pliaterių herbas
Pliaterių herbas

Pliateriai (vok. Plater, Plaeter) – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų titulą ir atskirą herbą (Herb Plater). Devizas lotynų kalba: Melior mors macula (Geriau mirtis negu negarbė). Susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel Plater ir Zyberg Plater. Herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.

Turinys

[taisyti] Genealogija

Giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmakart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater) laikomas visu Platerių protėviu. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją.

Giminės atstovai turėjo įvairias, bet panašias pavardes: Vokietijoje – Plater-Syberg Plater -Sieberg, Plater-Zyberk, Zyberg – Plater, Lenkijoje – Broel Plater, Plater Broel bei Plaeter, Belgijoje- Plater Zyberk, Lietuvoje, Latvijoje – Pliateris, Plioteris, vėliau Платер-Зиберг. Šaknies balsio kitimas salygotas vokiškos rašybos ypatybe – ae atitinka ä, tariama kaip tarpinis garsas tarp ia ir io .

Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vienas Pliaterių 1292 m. buvo Livonijos maršalas, jo sūnus – Dinaburgo (Daugpilis) komturas, Liksnos dvaro šeimininkas. Livonijai tampant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, Henrikas Pliateris buvo Livonijos delegacijos narys, o jo brolis Vilhelmas Pliateris dalyvavo Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karuose su Maskva. Daugelis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių Pliaterių už tarnybą gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje. Septyni iš jų 1695–1795 m. buvo Lietuvos senatoriai, keli Abiejų Tautų Respublikos Seimų atstovai. Jie turėjo dvarus Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Tačiau Pliateriai daugiau garsėjo ne savo turtais, o patriotizmu ir ypatingu garbes suvokimu.

[taisyti] Pliateriai ir jų dvarai Latvijoje

Emilija Pliaterytė
Emilija Pliaterytė

Liksna – pagrindinis Pliaterių dvaras. Jo šeimininkais buvo:

Liudvikas Pliateris-Zybergas – 1831 m. sukilimo dalyvis.
Kazimieras Bartolomiejus Pliateris-Zybergas.

Bebrenės pilis – nuo 1570 m. priklausė Plater Zybergų giminei.

Kraslava

  • Konstantinas Liudvikas Pliateris 1750 – 1791 m. pastatė Kraslavos pilį, o 1759 m. pagal architekto A. Parokko projektą – didelį triaukštį baroko stiliaus pastatą, kurio pirmame aukšte buvo Pliaterių giminės rezidencija, antrame ir trečiame – biblioteka.

Šlosbergo dvaras Kurše

  • Kazimieras Bartolomiejus Pliateris-Zybergas – 1831 m. sukilimo dalyvis, jo duktė:
    Cecilija Pliaterytė (Cecylia Plater-Zyberk) (1853 – 1920) – pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė

[taisyti] Pliateriai ir jų dvarai Lietuvoje

Dusetos

  • Dvaras ir žemės 1669 m. mirus paskutiniam Radvilų šakos atstovui Boguslavui Radvilai, atiteko grafams Pliateriams.
  • Emerencijona ir Jonas Liudvikas Pliateriai – 1738 m. Dusetose pastatė prieglaudą
  • Liudvikas Pliateris – Jono Liudviko Pliaterio sūnus, prie Žalvės ežero 1748 m. pradėjęs statydintis Antazavės dvarą pagal L.Stuokos-Gucevičiaus projektą. Mirus grafui, jo žmona Kunigunda Vollovič-Pliaterienė pastatė Antazavės bažnyčią. Jie išaugino tris sūnus:
Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris (1785-1837 m.). Žmona Ona (mergautinė pavardė Anna fon Moll) (1795-1830 m.) iš Imbrado. Duktė Emilija Pliaterytė 1831 m. sukilimo didvyrė.
Mykolas Broel-Pliateris – Dusetų dvaro šeimininkas.
Kasparas Broel-Pliateris – Antazavės dvaro šeimininkas.

Malšinant 1831 m. sukilimą, dvaras iš Pliaterių atimtas, rūmai apiplėšti ir sugriauti.

Antazavė

Antazavės dvare 1831 m. kovo 25 d. Emilija Pliaterytė parašė pareiškimą, kuriame pranešė apie savo sprendimą prisidėti prie sukilėlių. Grafų Pliaterių palikuonė Liudvika Ropaitė (Ludwiga fon Ropp).

Bartkuškis

  • Bartkuškio dvaro rūmus 1845 – 1855 m. pastatė grafai Ignas ir Idalija Broel Pliateriai.

Daugėliškis

  • Pliaterių laikais dvarą sudarė mediniai rūmai su fligeliais (pamatai akmeniniai, stogas dengtas lentelėmis). Juose buvo 40 kambarių, kelios virtuvės. 7 namai buvo skirti tarnams. Buvo unikali 15 000 tomų biblioteka. Dvaro rūmus supo parkas, kuriame augo reti augalai.


Deguliai

  • Dvaras prie geležinkelio stotelės iš Utenos į Vilnių priklausė Marikoniams. Dvarui priklausė Ignapolio ir Noliškėlių palivarkai. Atiteko paveldėtojai – Stefanijai Piotuchovai Pliaterienei ir Mykolui Pliateriui, Emilijos Pliaterytės broliui. Per 1831 m. sukilimą prie dvaro įvyko sukilėlių kautynės su rusų kariuomene, kuriose Emilija buvo sužeista. Dvaras sudegintas, jo savininkai ištremti. Pliaterienė, grįžusi iš Sibiro su sūnumi Mykolu Justinu Ksaverijumi, gavusi caro malonę, susigrąžino Degulių dvarą.

Kurtuvėnai

Plinkšės

  • 1717 m. šį dvarą Pliateriai išlošę kortomis. Dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (1847–1899 m.) Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga. Po Pirmojo pasaulinio karo Plinkšių rūmus nusipirko Lietuvos valdžia ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą.

Pajūralis

  • 1842 m. dvarą iš Pilsudskių perėmė Stemplių dvaro savininkas Kazimieras Plateris, kuris 1860 m. jį perleido savo sūnėnui, Vilkėno dvarininko Pranciškaus Platerio sūnui, Vladislovui Plateriui.

Šateikiai

Švėkšna

Antanas Pliateris – paveldėjo Šateikius.
Jurgis Pliateris – paveldėjo Švėkšną. Žmona – kunigaikštytė Karolina Giedraitytė. 1820 m. Švėkšnos dvarą pasidalino keturi Jurgio Pliaterio sūnūs:
Kazimieras Pliateris (1805–1872 m.) – valdė Stemples, vėliau ir Pajūralį (apie palikuonis žinių nėra).
Grafų Platerių Genovaitės vila
Grafų Platerių Genovaitės vila
Veprių dvaro rūmai
Veprių dvaro rūmai
Jurgis Pliateris (1810-1836 m.) – valdė Gedminaičių dvarą, žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš Upytės, su ja turėjo sūnų Teodorą (1836–1899 m.), kuris būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir 40 metų išbuvo psichiniu ligoniu. Daugiau palikuonių ši šaka neturėjo.
Pranciškus Pliateris – gavo Vilkėno dvarą, čia pastatė vandens malūną. Užaugino sūnus Vladislovą, paveldėjusį Pajūralio dvarą ir Aleksandrą Konstantiną Mykolą, kuris turėjo dukterį Janiną Pliaterytę.
Steponas Pliateris (1802–1864 m.) – valdė Švėkšnos dvarą. Jo sūnus Adomas Pliateris (1836-1909 m.) 1880 m. šalia senojo dvaro pastatė vilą „Genovefa“, pavadintą žmonos Genovaitės vardu. Su ja turėjo du sūnus:
Marijonas Vandalinas Pliateris (1873 – 1951 m.). – valdė Veprių dvarą netoli Ukmergės ir fundavo Veprių bažnyčios statybą.
Jurgis Pliateris (1875-1943 m.) – paveldėjo Švėkšnos dvarą, vedė tėvo pusbrolio, Vilkėnų dvaro savininko, Aleksandro dukrą Janiną Pliaterytę. Sūnus – teisininkas Aleksandras Pliateris (1913-1997 m.)

Vepriai

  • Veprių dvaras yra 17 km į pietvakarius nuo Ukmergės, Veprių miestelyje, šalia Veprių ežero. Adomas Alfredas Pliateris jį įsigijo XIX a. pabaigoje iš Ksavero ir Onos Podbereskių. Tuometinė dvaro sodyba buvo vienaaukštė, o prie jos vakarinės sienos pristatytas dviaukštis penkiaašis, stačiakampio formos pastatas su keturių kolonų portiku jai suteikė rūmų išvaizdą. Pliateriai išplėtė dvarą ir parką, pastatė spirito varyklą. Marijonas Vandalinas Pliateris dvarą valdė iki 1923 m. kai jį nusavino valstybė. Pliateriai išvyko į Lenkiją, išpardavę likusį turtą.

[taisyti] Kiti Pliateriai

[taisyti] Nuorodos

LDK didikų giminės
Lietuvių kilmės • Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Goštautai • Olelkaičiai • Čartoriskiai • Alšėniškiai • Pacai • Manvydai •
Rusėnų kilmės • Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Oginskiai • Iljiničiai • Višnioveckiai •
Vokiečių kilmės • Tyzenhauzai • Pliateriai •
Totorių kilmės  • Glinskiai •
Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Pliateriai"
Asmeniniai įrankiai
Kitomis kalbomis