Bronius Vyšniauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bronius Vyšniauskas (g. 1923 m. gegužės 1 d., Gelnų kaime, Kėdainių rajone) – lietuvių skulptorius, LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1963 m.), LTSR valstybinės premijos laureatas (1973 m.), LTSR liaudies dailininkas (1973 m.).
Turinys |
Biografija [taisyti]
1947 m. baigė Kauno dekoratyvinio ir taikomojo meno institutą. Nuo 1947 m. dalyvavo parodose. Nuo 1948 dėstė Vilniaus dailės institute (Vilniaus dailės akademija), 1978 m. tapo profesoriumi.
Kūryba [taisyti]
Skulptūrinių portretų (Kazimiero Būgos ir kt.), kamerinių skulptūrų („Poilsio minutė“, 1957 m.; „Motina su vaiku“, 1965 m.), Jono Biliūno antkapinio paminklo Anykščiuose, antkapių, reljefų autorius.
Žinomiausi kūriniai:
- „Pramonė ir statyba“, 1952 m., Žaliojo tilto Vilniuje skulptūrinė kompozicija (kartu su Napoleonu Petruliu);
- „Keturi komunarai“, 1973 m., Kaunas, (kartu su Napoleonu Petruliu); dabar – Grūto parke;
- paminklas Aleksandrui Puškinui, 1955 m., Vilnius, dabar Markučių parke, prie A. Puškino literatūrinio muziejaus;
- dekoratyvinės skulptūros „Ratnyčėlė“ ir „Motinystė“ (1959 m., Druskininkai);
- skulptūra („Kryžkalnio motina“) ir reljefai monumente Kryžkalnyje (1972 m.; LTSR Valstybinė premija, 1973 m.). Dabar stovi Grūto parke;
Literatūra [taisyti]
- S. Budrys. Bronius Vyšniauskas. Vilnius, 1969.
- Литва. Краткая энциклопедия. Вильнюс: Главная редакция энциклопедий, 1989. С. 191–192.