Grūdas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Varpučio grūdai

Grūdas arba grūdvaisis (lot. caryopse) – miglinių šeimos augalų vienasėklis vaisius, kurio plonas apyvaisis suaugęs su sėklos luobele. Kai kurių augalų (miežio, avižos) grūdai apgaubti žiedažvyniais. Gemalas mažas, vienu šonu prisiglaudęs prie miltingo endospermo.

Grūdų įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kukurūzų įvairių veislių grūdai pagal formą būna apvalūs, suspausti, inkstiški, pagal spalvą - geltoni, raudoni, tamsiai mėlyni, žali, rudi. Gemalas yra apatinėje grūdo dalyje, turi daug riebalų ir sudaro 12-14 proc. viso grūdo svorio. Didesnę grūdo dalį sudaro endospermas, susidedantis dažniausiai iš skaidriosios, stikliškos dalies ir baltos, miltingos.
  • Soros grūdas apvalus, nukrinta kartu su jį apsiausiančiais žiedažvyniais.
  • Avižos grūdas yra su išilgine vagele. Grūdai patys nenubyra. Juose yra daug riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų. Jie labai vertinami kaip koncentruotas pašaras gyvuliams, ypač arkliams.
  • Ašarėlių grūdas suaugęs su viršutiniu žiedažvyniu.
  • Dirsės grūdas pailgas, kiek suaugęs su viršutiniu žiedažvyniu.
  • Varpučio grūdas linijiškai pailgas, suaugęs su viršutiniuoju žiedažvyniu, viršūnėje plaukuotas.
  • Rugio grūdas pailgas, iš šonų suspaustas, viršūnėje plaukuotas, turi gilią išilginę vagelė
  • Kviečio grūdas turi siaurą, gilią vagelę, viršūnėje kiek suplotas. Grūdai vartojami maistui (kruopos, miltai), iš jų gaminamas krakmolas, spiritas.
  • Miežio grūdas turi plačią vagelę, paprastai suaugęs su žiedažvyniais. Grūdai vartojami maistui, alui daryti.

Grūdus platina vėjas arba gyvūnai.