Antanas Gravrogkas
| Antanas Gravrogkas | |
|---|---|
| Gimė: | 1880 m. gegužės 18 d. Šeduva, Panevėžio apskritis |
| Mirė: | 1958 m. balandžio 1 d. (77 metai) Kaunas |
| Sutuoktinis(-ė): | Stefanija Gruzdytė |
| Vaikai: |
Kristupas |
| Veikla: | inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas |
| Partija: | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater: | 1910 m. Peterburgo technologijos institutas |
Antanas Julijonas Gravrogkas (Antoni Julijan Gravrogc, 1880 m. gegužės 18 d. Šeduvoje – 1958 m. balandžio 1 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Kilęs iš senos bajorų Goesų ir Gravrogkų giminės. Gravrogkai atvyko iš Vestfalijos ir XVII a. valdė beveik visą šiaurės Lietuvą, vėliau nusigyveno ir sulenkėjo. [1]
Mokėsi Telšių mokykloje, 1892–1893 m. Mintaujos gimnazijoje, 1899 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1900 m. įstojo į Peterburgo universiteto Matematikos fakultetą, tačiau jame mokėsi neilgai. 1903 m. įstojo ir 1910 m. baigė Peterburgo technologijos institutą. Studijų metais dalyvavo lietuvių studentų organizacijų ir Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. 1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefaniją Gruzdytę-Gruzdz (1884–1977), 1925 m. susilaukė sūnaus Kristupo (Christoph von Grawrock-Goes). Dirbo inžinieriumi Jekaterinoslavo metalurgijos fabrike, 1916–1919 m. Smolenske.
1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos geležinkeliuose. 1922–1924 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, 1925 m. docentas. Pasižymėjo kaip aktyvus visuomenės veikėjas, ilgus metus buvo Lietuvos šaulių sąjungos vicepirmininkas. 1923 m. vienas pagrindinių Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių. 1932–1933 m. Kauno miesto burmistras. [2][3] 1932–1934 m. Lietuvos miestų sąjungos pirmininkas. 1944–1950 m. Kauno valstybinio universiteto, nuo 1950 m. Kauno politechnikos instituto Technikos fakulteto Technologijos katedros dėstytojas, dėstė metalų technologiją, vėliau, studentams mechanikams – medžio technologiją ir malūnus, 1952 m. docentas. [4]
Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Rašė laikraščiams ir žurnalams „Varpas“, „Skardas“, „Naujoji Gadynė“, „Viltis“, „Lietuvos aidas“, „Trimitas“ (1930–1931 m. jį redagavo), fakulteto žurnalui „Technika“. [5] Pasirašinėjo slapyvardžiu Vikingas. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
1990 m. Antano ir Julijono Gravrogkų vardu pavadinta Kauno Dainavos mikrorajono gatvė. [6]
Bibliografija [taisyti]
- Lietuvos pramonė, 1925 m.
- Metalų technologija: vadovėlis, 1926 m.
- Reaktingųjų vandens turbinų darbo rato apskaičiavimas, 1939 m.
- Reaktyvinių vandens turbinų analitinio skaičiavimo būdas, 1945 m.
Įvertinimas [taisyti]
- 1928 m. LDK Gedimino 3 laipsnio ordinas
- Klaipėdos krašto išvadavimo sidabrinis skydas
- Šaulių žvaigždė
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Kauno burmistro genealogija // Lietuvos žinios, 1932-01-20, 5 psl.
- ↑ Kauno miesto burmistru išrinktas inž. Antanas Graurogkas // Lietuvos žinios, 1932-01-19
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?1280472019
- ↑ Antanas Gravrogkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 652 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 154 psl.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GRAVROGKAS%20ANTANAS
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Juozas Vokietaitis |
Kauno miesto burmistras 1932–1933 m. |
Po to: Antanas Merkys |