Andrius Strupinskas

Andrius Strupinskas MIC (1829 m. vasario 4 d. – 1892 m. lapkričio 24 d. JAV) – Romos katalikų kunigas, vienuolis Lietuvoje ir JAV.^[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvendamas Lietuvoje įstojo į Marijonų vienuoliją. Matomai buvo prisidėjęs prie 1863 m. sukilimo, nes po numalšinimo suskubo išvažiuoti iš carinės Rusijos. Tuo metu civilinė valdžia skatino katalikų dvasininkus emigruoti iš Imperijos, siekdama taip sumažinti Katalikų bažnyčios įtaką gyventojų tarpe. A. Strupinskui buvo pažadėta mokėti metinę 150 rublių pensija, padengtos kelionės išlaidos iki valstybinės sienos bei suteiktos kt. išvykimo lengvatos. 1866 m. liepos 8 d. Virbalyje jis galutinai atsisveikino su Lietuva.^[2]

Kelionės tikslas – Bolivija, kurioje A. Strupinskas dirbo sielovados darbą septynerius metus. (Literatūroje kai kur nurodoma, kad 1866 m. kunigas iškart emigravo į JAV). Matyt Bolivijoje gyvenimo sąlygos nebuvo kun. A. Strupinsko sveikatai labai palankios, nes 1873 m. atvyko į Paryžių gydytis. Viešbutyje jį apvogė, dingo ne tik pinigai, bet ir kunigystę patvirtinantis dokumentas.^[3]

1873 m. Andrius Strupinskas laivu dar kartą perplaukė Atlantą ir apsigyveno JAV, neoficialia lietuvių emigrantų sostine vadinamame Šenandoa mieste. Išeiviams iš Lietuvos gausiai aukojant, čia 1874 m. buvo pastatyta medinė Šv. Kazimiero bažnyčia, kuri įregistruota kaip lenkų katalikų. Tarp tikinčiųjų dėl šios registracijos prasidėjo trintis, galiausiai teismas šventovę pripažino lenkų parapijiečiams.^[4] Nesėkmės kaltininku lietuvių emigrantai įvardijo kun. A. Strupinską ir 1877 m. jis iš Šenandoa buvo iškeltas.^[5] Net ir gyvendamas Bronkse ir vėliau pas gimines Nedzinskus Gilbertone, kunigas rūpinosi Pensilvanijos valstijos lietuvių kalnakasių sielovada, lankydavo išeivius Mount Karmelio, Mahanoi Sičio ir regiono kt. miestuose.^[6]^[7]

Andrius Strupinskas mėgo ir literatūrinę veiklą. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas jo 18 psl. rankraštis Iš praeities gyvenimo Tamošiaus Astrausko, gyvenusio Amerikoje nuo 1866 metų.^[8] Savo laiškuose į Suvalkiją kunigas palankiai aprašydavo gyvenimo JAV sąlygas, tuo pačiu skatindamas emigruoti.^[9] 1874 m. balandžio 30 d. Šenandoa mieste buvo išspausdinta giesmė Wieszpaties sawo szaukiuosi, pirmasis lietuviškas tipografinis tekstas Amerikoje. Šio kūrinio autorystė priskiriama A. Strupinskui arba Augustinui Zaicui.^[10]

Absoliuti dauguma tais laikais atvykusių iš Lietuvos buvo menkai sąmoningi, nedaug mokslo teragavę valstiečiai. Kun. A. Strupinskas jų tarpe vystė ne tik pastoracinę veiklą, bet ir patarinėjo medicininiais klausimais – propagavo tuo metu populiarėjančią kun. Sebastijono Kneipo (1821–1897) sukurtą sveikatinimo sistemą.^[11]

Palaidotas Šenandoa Šv. Jurgio parapijos lietuviškose kapinėse.^[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1] Kun. dr. K. A. Matulaitis, MIC. Lietuvių vienuolių įnašas mūsų išeivijai psl. 430

[2] Algimantas Katilius. Į Vakarų Europos universitetus ne studijuotis, o gydytis?, psl. 167

[3] Kun. dr. K. A. Matulaitis, MIC. Lietuvių vienuolių įnašas mūsų išeivijai psl. 430

[4] Tėv. L. Andriekus, O.F.M. Religinis gyvenimas (Juozas A. Karalius) // Aidai

[5] Raimundas M. Lapas. Ar bus nukryžiuotas dar vienas išeivijos rūpintojėlis? // Draugas^{[neveikianti nuoroda]}

[6] Kun. dr. K. A. Matulaitis, MIC. Lietuvių vienuolių įnašas mūsų išeivijai psl. 432–433

[7] Romas Bacevičius. Kunigas, statęs Lietuvos valstybės pamatus // XXI amžius, Nr. 73 (1666)

[8] Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sąrašas egodokumentų projektui LEGODOK^{[neveikianti nuoroda]}

[9] Remigijus Misiūnas. „Informacinių kovų kryžkelėse: JAV lietuvių informacinės kovos XIX a. pab. – 1922 m.“ Archyvuota kopija 2018-04-14 iš Wayback Machine projekto.

[10] Lietuviško gyvenimo Amerikoje faktai

[11] Milda Budrys, M.D. Pirmasis lietuvis gydytojas Amerikoje // Aidai

[12] Šv. Jurgio parapija // Shenandoah, PA

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]